Lapelės

Tautodailės metams – Aurimo kalvystė

2020-ieji  metai yra paskelbti Tautodailės metais. Tautodailininkų kūrybos raiška sklinda per nacionalines šventes, parodas, svarbi Lietuvos etnografinių regionų kultūriniam gyvenimui sritis, ji padeda plėtoti kultūrinį turizmą ir išsaugoti regioninį savitumą. Tautodailininkų dėka visuomenė vis labiau domisi tautiniu kostiumu, kalvystės, medžio skulptūros ir kitomis tradicijomis.

Lapelių bibliotekoje parengtas kraštotyros darbas apie kalvį Aurimą Norinkevičių.

Kalvystė – vienas senoviškiausių  amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalo.  Kalvio gaminiai padėdavo buityje: virtuvėje moterys pjaustydavo kalvio nukaltais peiliais, vyrai kaustydavo arklius pasagomis, o į mūšius jodavo apsiginklavę nukaltais ginklais. Dabar kalviai – tai menininkai, kuriantys išskirtinius, vienetinius gaminius ir puoselėjantys senąsias tradicijas.

Lapelių kaime šį amatą puoselėja Aurimas Norinkevičius. Baigęs vidurinę pasirinko statybininko profesiją. Mokėsi Jonavos statybos mokykloje. 1993 metais  baigė mokslus ir pradėjo dirbti statybose, taip užsidirbo pragyvenimui . Dirbo įvairius statybos darbus, yra statęs Vilniuje prekybos centrą „Pas Juozapą“  Tačiau kalvystė nepaliko jo ramybėje.  Metalas traukė ir viskas. Bedirbdamas statybose, laisvalaikiu vis ką nors kalviaudavo. Su pagamintais metalo dirbiniais dalyvaudavo Kaziuko mugėse. Dabar savo darbus kelia į socialinius tinklus.

Iš pradžių kalvystė Aurimui buvo tik hobis.  Mokėsi pats, tobulėjo, o ilgainiui šis amatas tapo kasdieniu darbu. Atsisakė statybos darbų. Iš pagamintų  metalo darbų užtenka lėšų pragyvenimui. Gyvenime  svarbu atrasti balansą ir rasti tokį darbą, nuo kurių dūšiai gera.

Aurimo kiekvienas darbas prasideda nuo projektavimo: Pirmiausiai viską išdėsto ant popieriaus lapo, o tik tada daiktas pradedamas gaminti iš metalo. Kurdamas eskizus derina subtilią kompoziciją ir linijų grakštumą. Džiugu, kai stilizuotos medžių šakos tarsi gyvos apraizgo laiptus, sienas ir tampa įspūdingo vaizdo turėklais, bei rūbų pakabomis. Darbe patinka tikslumas, preciziškumas.

Dirbant su metalu reikia įvairių metalo staklių. Tad daugel įrankių, staklių  susiprojektuoja ir pasigamina pats.  Kai tai sugebi — gali eiti toliau šia  kryptimi. Kalvėje yra žaizdras, priekalas. Šiais laikais šis įrankis,  priekalas, padeda sukurti dailius tvoros vartus, lauko šviestuvus, metalinius turėklus ar kitus kalvystės, ir ne tik kalvystės, dirbinius. Priešingai nei audinį, kurio nebesuklijuosi, metalą, jei jo nesudegini, gali ir taisyti, ir sukti, ir lenkti, tik reikia sugalvoti kaip ir jausti savo darbą – juk esmė tik smulkmenose. Skirtumas toks, kaip tarp nešlifuoto ir šlifuoto brangakmenio. Kalvio darbuose yra gamtos motyvų – gėlių, lapelių,  o ir pats vyras palingavo galvą – kaip be gamtos, tuo labiau kad gyvena jos apsuptyje. Pagal  užsakymą, Aurimas kaldina ir  saulutes. Aurimas ne tik su ugnies žaizdru kalbina metalą. Su žaizdru ilgesnis gaminio kelias, tad meistras metalą įstato metalą į stakles. Jose jį suka, taip pagamina suktus metalo gaminius. Kiekvienai sukimo reikalingai formai Aurimas turi pasigaminęs sukimo ruošinius. Kitiems metalo gaminiams dabar konstruoja kūjo automatą. Tad palengvės darbas kalant metalą. Daug informacijos apie įrankius randa internete. Tada bando pasigaminti darbo įrankius pats.

Dirbant kalviškus darbus reikia ne tik ištvermės, bet ir jėgos. Gaminant vienus vartus, kalant metalą, nuo sunkių smūgių sutino rankos. Bet pagamintas metalo gaminys atperka visus skausmus. Darbas teikia malonumą.

Paimtas į rankas metalas gali atrodyti sunkus, šaltas, „prie dūšios neina“, bet kai pradeda ką nors daryti, metalas iš karto sušyla, tampa lengvesnis ir, jeigu dar sugalvoja ką nors gero ir gražaus, tai labai lengva ranka viskas ir gaunasi. Žinoma, kartais būna užsakymų, kurie ne prie širdies. Tada jie darosi ilgai ir sunkiai. „Kiekvieną darbą reikia išnešioti. Niekada nebūna taip, kad pasakei, jog dabar darysi saulutę, ir iškart imiesi to. Ne. Vakarais, kai aplinkui jau ramu, ima ir apgalvoja viską, apmąsto. Kartais palaiko širdy ir galvoje kokią savaitę ar ilgiau. Ir tada, kai jau žino, kad galima daryti, kala“.

Tam, kad galėtų tobulėti savo darbe, reikia pačiam dirbti, jei nori – išmoksi. Aurimas  kaldamas mato, ką ir kaip daryti. Kalvėje visad palaikoma  švara,  tada visai kitoks darbas. Ir joje  reikia dirbti tiek, kad kitą dieną vėl norėtum į ją ateiti. Jei eisi per prievartą – nieko nenukalsi. Visi įrankiai kalvėje pasidaryti paties Aurimo. Jis nenaudoja jokių štampų. Įkaitinta kalvės žaizdre geležis įvairiai apdorojama: kalama, plojama, tempiama, skeliama, sukama, lenkiama.

Pastaruoju metu gyvena tik iš kalviškų darbų ir išlaiko šeimą. Galbūt nesivarto kaip inkstas taukuose, tačiau teikia pirmenybę maloniam  darbui.  Užsakymų būna kartais ir per daug, kai kuriems užsakovams tenka ir atsakyti. Aurimas gamina metalinius laiptus, lauko durų stogelius, rūbų pakabas, namo numerius, tvoras, vartus. Na,  ir įprastai  kiekvienam kalviui prestižo reikalu tampa nukalti rožę… Aurimo darbai keliauja į Vilnių, Širvintas, Ukmergę. Dalis jų lieka ir puošia Lapelių kaimo kiemus.

Laisvalaikiu domisi  sportu. Prie namo stovi ir kaip tik dabar tvarkomas buvęs ūkinis pastatas, kuriame kalvis įsirenginėja salę, kurioje užsiims sportu. Gyvenimo dalis yra ir motociklai. Turėjo jų ne vieną. Šiuo metu įsigijo „Harley  Davidson“. Dalyvauja draugų susibūrimuose, kartu keliauja po Lietuvą su motociklais.

Lietuvoje dabar kalvių yra pakankamai nemažai. Gal net keli šimtai. Aukšto lygio — keliasdešimt. Lietuvoje kalvystės menas yra tikrai toli pažengęs. Jis teikia žmonėms džiaugsmą, puošia jų gyvenamą aplinką.  Juk rankų darbo gaminiai skleidžia šilumą, nors pats metalas yra šaltas. Pasipuošę savo aplinką kalviškais darbais ir patys jaučiamės geriau.

 

Janė Stravinskienė,

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė

 

Paroda Lapelių filiale, skirta Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms

Rugsėjo 6-oji diena –  poeto Pauliaus Širvio gimimo diena.  Šie  metai ypatingi, nes rašytojui būtų sukakę 100 metų.

Rašytojo jubiliejaus  paminėjimui Lapelių bibliotekoje surengta  spaudinių paroda „Pauliui Širviui 100 metų“.

Jo gyva ir gaivi kūryba jaudina mus ir šiandien. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles kurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Poetas sakydavo: „Jūs mirsit – nieko neliks, o aš mirsiu – viskas pasiliks. Ir ilgam.“  Ir šiandien, paėmę knygą į rankas, mes skaitome jo eilėraščius, dainuojame dainas pagal jo sukurtas eiles.

Poeto eilėraštis „Aš – beržas“ tapo tikruoju ir labai natūraliu rašytojo asmenybės ženklu. Vieną kartą išvažiuodamas savo jaunystės draugui  Nevelskiui  pasakė: „Kazimierai, nekirsk beržų“.

Poeto  mylimiems beržams  atminti bibliotekoje eksponuojama Janės Stravinskienės tapybos darbų paroda „Beržai“ .

O prie bibliotekos pastato ir šiandien šlama beržai, jų lapai tarsi  šnara „Aš  – beržas, lietuviškas beržas“ .

Kviečiame aplankyti parodą. Paimti į rankas Pauliaus Širvio knygą ir pasinerti į nuostabų eilėraščio pasaulį.

 

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

 

 

Mokymai pažengusiems Lapelių filiale

Gruodžio 9 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga“ 6 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pažengusiems. Mokymų tema – „Bendradarbiavimas TAU. Bendrauk ir dalykis turiniu internete”: Susirinkusieji sužinojo kaip pasinaudoti bendrauti ir dalytis skaitmeniniu turiniu internete. Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskienė. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis. #PrisijungusiLietuva

Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelėse

Gruodžio 4 d.  Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga“ 6 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pažengusiems. Mokymų tema – „Viešosios interneto paslaugos kiekvienam”. Susirinkusieji sužinojo kaip pasinaudoti viešosiomis interneto paslaugomis. Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskienė. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis. #PrisijungusiLietuva

Skaitmeninio raštingumo mokymai Lapelių filiale

2019 m. lapkričio 26, 27, 29 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filiale vyko 18 val. trukmės nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems „Skaitmeninės technologijos Tau: ateik, sužinok, išmok“. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Šiuose mokymuose dalyviai išmoko:
-naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, ar planšete;
-rengti tekstinius dokumentus;
-saugiai naršyti internete bei rasti aktualios informacijos;
-naudotis elektroninėmis valdžios, verslo ir laisvalaikio paslaugomis;
-dalintis informacija bei bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais.
#PrisijungusiLietuva
Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskiene. Ačiū dalyviams už norą mokytis.

Lapkričio sutemų puslapiai

Lapkričio 11-17 d. Lapelių bibliotekos skaitytojai dalyvauja nacionaliniame projekte ,,Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“, kurį organizavo Asociacija „Norden Sąjunga“ bendradarbiaudama su nacionalinėmis asociacijomis „Norden“. Projektą remia Šiaurės ministrų taryba. Kaip rašo norvegų poetas S. Mehrenas, nėra taip paprasta įvardyti draugystę. Literatūra mums siūlo draugystę su knygų herojais, draugystę tarp knygos ir skaitytojo. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė tęsia savo unikalią tradiciją ir suteikia galimybę visiems paprastai ir nemokamai prisidėti prie garsinių skaitymų puoselėjimo. 

Šių metų literatūros savaitės tema – Šventės Šiaurės šalyse.

Gaubiant lapkričio sutemai, užsidegėme žvakes ir skaitėme  ištrauką „Pepė švenčia gimtadienį“ iš Astridos Lingren knygos „Pepė ilgakojinė“. Skaitymus pradėjo pati Pepė Ilgakojinė. Ji labai norėjo papasakoti, kaip linksma švęsti savo gimtadienį. Skaitymą tęsė Orinta Arbočiūtė. Sužinojome, jog Pepė gimtadienį norėjo švęsti ne tik su Tomiu ir Anika, bet ir su vaiduokliais. Ji savo draugus nusivedė į palėpę, kur gyvena vaiduokliai. Bet vėliau apsigalvojo ir savo gimtadienį šventė su Lapelių bibliotekos skaitytojais. Ji pavaišino visus saldainiais ir ypatingu tortu, kuris gamintas Kinijoje. Dar Pepė įteikė skaitytojams simbolines žvakutes, kurias galės užsidegti, kai skaitys knygas namuose.

Sutemų skaitymo popietėje liko šiltas knygos prisilietimas prie skaitytojo širdies ir džiugios, smalsios akys, ieškančios bibliotekoje tarp daugybės knygų savo knygos, su kuria kartu galima patirti nuostabių nuotykių. Tad skaitykime, pasakokime, dalykimės su draugais savo įspūdžiais, patirkime paslaptingą Šiaurės šalių literatūros skleidžiamą nuotaiką!

Baigiantis renginiui, bibliotekininkė padėkojo susirinkusiems už aktyvų dalyvavimą, paragino ilgais rudens ir žiemos vakarais paimti į rankas knygą.

Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė

„Senjorų dienos internete“ grįžta!

Sėkmingai startavusi teminė akcija „Senjorų dienos internete“ sugrįžta š. m. spalio 21–25 d. Visą savaitę projektas „Prisijungusi Lietuva“ rengs internetinius seminarus, kuriuos galima žiūrėti Lietuvos viešosiose bibliotekose ir jų filialuose. 

Akcijos „Senjorų dienos internete 2019“ tikslas –  skatinti vyresnio amžiaus žmones drąsiai jaustis skaitmeninėje erdvėje, pažinti grėsmes bei netikras žinias, saugiai ir atsakingai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius.

Akcijos metu,  viešosiose bibliotekose ir jų filialuose, senjorai ir visi norintys, smagioje draugijoje kasdien nuo 11 val., galės žiūrėti vis kitas vaizdo transliacijas, užduoti klausimus ir pasipraktikuoti. Internetiniuose seminaruose metu, savo sričių ekspertai ir žinomi Lietuvos žmonės dalinsis žiniomis, patirtimi apie interneto ir technologijų privalumus skirtingose sferose. O senjorai iš visos Lietuvos internetu galės užduoti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Po tiesioginių transliacijų dalyviai kartu su bibliotekininkais bus kviečiami atlikti praktines užduotis ir taip pagilinti žinias. Tiesiogines transliacijas ar jų įrašus taip pat galima žiūrėti ir visuose išmaniuosiuose įrenginiuose, turinčiuose interneto prieigą (visas transliacijas galite rasite svetainėje www.prisijungusi.lt ). 

„Senjorų dienos internete 2019“  transliacijų temos:

Spalio 21 d. – Technologijų vitaminai. Aptarsime kokia e. recepto nauda Jums? Kur ieškoti patikimos informacijos apie Lietuvoje registruotus  ir kompensuojamus vaistus. Technologijų pagalbą ir naudą sportuojant, pristatys ypatingos transliacijos viešnios.

Spalio 22 d. – Pats sau gidas. Keliauti galima patogiai ir pigiai! Kviečiame kartu su transliacijos dalyviais planuoti keliones Lietuvoje ir ne tik. Sužinosite kaip technologijų pagalba planuojamos kelionės viešuoju transportu, nuosavu automobiliu ar lėktuvu, kaip rasti viešbučius,  lankytinus objektus ar pramogas, žemėlapyje.

Spalio 23 d. – Bankas tavo delne. Šiandien bankas telpa telefone, o asmeninis biudžetas – mokėjimo kortelėje. Kaip įgyti pasitikėjimo naudotis šiais įrankiais? Transliacijos metu Lietuvos bankų asociacijos ir finansų ekspertai pasidalins paprastais ir praktiškais patarimais, kaip tvarkytis su savo pinigais moderniai bei saugiai.

Spalio 24 d. – Bendravimo mados. Ar prisimenate savo pirmąjį kvietimą į pasimatymą? O ar žinote kaip tai vyksta šiandien?  Per transliaciją aptarsime šiuolaikinius, skaitmeninio bendravimo būdus, tendencijas. Dalinsimės patarimais kaip socialiniuose tinkluose bendrauti ne tik smagiai, bet ir saugiai, o transliacijos pabaigoje paskelbsime senjorams skirtą konkursą!

Spalio 25 d. – Išmanusis daržas. Ruduo – tai metas, kai daržai ir sodai ruošiasi žiemos miegui, o Jūsų laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka.  Apie sodo paruošimą žiemai, patarimais ir rekomendacijomis, su Jumis mielai dalinsis Dr. Algirdas Amšiejus. Neturite erdvės daržininkavimui? Papasakosime, kaip internetas, meilė daržui, sodui ir turima žemė sujungia bendruomenes.

Daugiau informacijos www.prisijungusi.lt  arba artimiausioje bibliotekoje.

Baltijos kelio viltis

Rugpjūčio 23 d. Lapelių bibliotekoje vyko popietė „Baltijos keliui – 30: apie vienybės jausmą ir viltį“.

Popietės metu, skambant dainai „Bunda jau Baltija“, buvo prisiminti įvykiai Baltijos kelyje., kurie atnešė mūsų tautai Laisvę.

Apie Baltijos kelio svarbą, reikšmingumą, pilietiškumą, Baltijos tautų solidarumą, vienybės prasmę, ne tik Baltijos šalims, bet ir pasauliui pasakojo Janė Stravinskienė, Valė Vansevičienė, Virginija Čepkauskienė, Marija Lisauskienė. Jaunieji bibliotekos skaitytojai Inesa ir Armandas Lapėnai išsakė savo mintis, ką jiems reiškia Baltijos kelio istorinis įvykis.

Popietėje dalyvavo Kazys Stravinskas, kuris 1989 metų rugpjūčio 23 d Baltijos kelyje stovėjo gyvoje žmonių grandinėje. Jis papasakojo  savo prisiminimus apie Baltijos kelią.  Jo prisiminimuose išliko, jog prie jo kartu gyvoje grandinėje stovėjo žmonės, atvykę net iš Alytaus miesto. Žmonių buvo tiek daug kelyje, jog stovėjo jie labai susispaudę.

Istorinio įvykio garbei bei pajautos tos vienybės jausmo, popietės dalyviai  sustojo susikibę rankomis į gyvą grandinę.

Šiai šventei Valė Vansevičienė padovanojo popietės dalyviams sūrį, puoštą Laisvės simboliu. Visi vaišinosi Janės Stravinskienės saldumynais.

Vėliau diskutavome, dalinomės to meto įvykių  prisiminimais. O po šio renginio vykome į Baltijos kelio minėjimą prie autostrados Vilnius -Panevėžys  ir dar kartą stovėjome gyvoje žmonių grandinėje. Atiduodant pagarbą to meto organizatoriams ir dalyviams, padėjome kardelių žiedus prie atminimo akmens.

Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė

 

Laisvalaikis bibliotekoje

Vasara – atostogų metas, tad mokiniai daugiau laiko gali praleisti bibliotekoje.

Apsilankę bibliotekoje, gali pasiskolinti skaityti sau mėgstamą knygą,  dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, bendrauti su draugais, naršyti interneto platybėse, žaisti.

Šios vasaros skaitymo iššūkį priėmė Dovilė Šalkauskaitė, Armandas Lapėnas, Inesa Lapėnaitė, Odeta Rakauskaitė, Aurelija Adomavičiūtė, Audinga Dieninytė.

Mėgstama veikla bibliotekoje yra ir piešimas. Tad popietės metu dalyviai piešė, ne ant balto popieriaus lapo, o ant keramikos ir specialiai keramikai skirtais dažais. Kiekvienas dalyvis atsinešė savo lėkštutę, ir ją dekoravo patinkančiu piešiniu. Vėliau darbeliai buvo kaitinami, kad dažai išliktų patvarūs ir ilgai džiugintų jaunuosius tapytojus.

Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė