Lapelės

Popietė „Vasarojant su knyga“

Liepos 12 d. Lapelių bibliotekoje organizuota popietė „Vasarojant su knyga“.

Į renginį atvyko kraštietės Polinos Sarapinienės sūnus Dainius Sarapinas. Jis  bibliotekai padovanojo Polinos Sarapinienės ir Dainiaus Sarapino išleistą knygą „Naudingi patarimai“.  Polina Sarapinienė yra išleidusi ir padovanojusi Lapelių bibliotekai knygą „Nekaltinu rudens“. Širdžiai mielos eilės nepalieka abejingų.

Renginio metu aptarėme perskaitytas ir  patikusias knygas, kurias rekomenduotų skaityti kitiems skaitytojams.

Dainius Sarapinas pristatė  knygą „Naudingi patarimai“. Šioje knygoje bus

galima rasti nuo daržovių ir uogų laikymo iki maisto gaminimo receptų, mitybos ir etiketo. O kai tai perskaitysime, tai rasime patarlių, mįslių.

Vasara yra pilna stebuklų, galima grožėtis auksiniais vakarais, lietaus simfonija. O kitus stebuklus galime rasti knygoje „Magiški triukai“.

Dainiaus Sarapino vienas iš pomėgių yra magija. Jis papasakojo, kad pačius paprasčiausius triukus išmoko ir iš knygos, ir iš draugų magų. Pirma žiūrovė buvo mama. Ji pastebėdavo Dainiaus klaidas, tad jam teko dar labiau tobulinti triukus. Savo magiškus triukus Dainius Sarapinas pristatė ir popietės dalyviams.

Popietės metu aptarėme ir savo krašto praeitį, istoriją, kuri yra užrašyta knygose „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, kraštiečio Jono Lučiūno išleistose knygose „Čiobiškio portretas“, „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“.

Dainius Sarapinas labai domisi šiuo kraštu, savo giminaičių gyvenimo istorija, kurios maža dalis yra užrašyta knygoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“. Apie juos, kas neparašyta knygoje,  daugiau papasakojo Marija Lisauskienė, Genė Drazdauskienė.

Taip pat Dainius Sarapinas aplankė ir Čiobiškio biblioteką. Susitikime su bibliotekos skaitytojais jis parodė jiems magiškų triukų. Vaikus pamokė lipdyti modelinu.

Linksmai ir prasmingai prabėgo vasaros popietė bibliotekoje tarp knygų, pokalbių ir visų laukiamo stebuklo. Ir žinoma  – bendravimo stebuklo.

Janė Stravinskienė

Lapelių  filialo vyr. bibliotekininkė

 

Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.

„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.

Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais

Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.

„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“

Penkios knygos per vasarą

Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:

  • Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
  • Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
  • Perskaityk biografinę knygą;
  • Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
  • Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.

Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau

Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“.  Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.

Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA  visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.

Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.

Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

 

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija

Arklio Dominyko svajos

Gegužės 23 d. Lapelių bibliotekoje vyko popietė „Arklio Dominyko svajos“, skirta Vytauto V. Landsbergio 60-ečiui paminėti. Minint rašytojo jubiliejų, visą gegužės mėnesį Lapelių bibliotekoje yra eksponuojama knygų paroda „Vytautui V. Landsbergiui 60“.

Renginio „Arklio Dominyko svajos“ metu buvo pristatyta rašytojo Vytatuto V. Landsbergio kūryba.

Vytautas V. Landsbergis gimė 1962 m. gegužės 25 d. Vilniuje. Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius bei vaikų rašytojas mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universiteto filologijos fakultete ir baigė lietuvių filologijos studijas. Studijavo kino režisūrą Tbilisio teatro institute, Jono Meko antologinių filmų archyve Niujorke. 1996 metais Vytautas V. Landsbergis studijavo teatro režisūrą Anglijoje, Lidse surengtuose jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.

2002 metais žiūrovų širdis užkariavo ir pirmas autoriaus vaidybinis filmas, skirtas vaikams – „Jonukas ir Grytutė“. Rašytojas Vytautas V. Landsbergis daugiausia žinomas dėl daugybės mažiesiems skaitytojams parašytų pasakojimų. Jo parašytos knygos „Rudnosiuko istorijos“, „Arklio Dominyko meilė“ buvo išrinktos geriausiomis knygomis, skirtomis vaikams.

Rašytojas yra mylimas ir už tokius kūrinius kaip „Obuolių pasakos“, „Angelų pasakos“, „Pelytė Zita“, „Tinginių pasakos“, „Kiaušinių pasakos“, „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, „Obuolių pasakos ir kriaušių“, „Varlė Bunkeryje“ ir daugelį kitų šmaikščių, pamokančių, įdomių istorijų vaikams.

Popietės metu buvo skaitomos tekstų ištraukos iš Vytauto V. Landsbergio knygos „Dominyko kelionė į žvaigždes“. Erika Svirskienė įspūdingai paskaitė tekstą „Venera pasakoja Dominykui apie memy“. Laura Bareckaitė ir Vaiva Dabužinskienė paskaitė teksto ištrauką „Dominykas kalbasi su rugiagėle“. Jaunosios skaitytojos Audinga Dieninytė, Liepa Gumbrevičiūtė, Vilija Padeigytė, Sandra Pušinskaitė, Elena Kuzminskaitė ir Erika Svirskienė paskaitė tekstą „Arklys Dominykas ir rugiagėlių pieva“. Šiam gražiam rašytojo Vytauto V. Landsbergio jubiliejui Širvintų kultūros centro Bagaslaviškio moterų šokių grupė „Liepsna“ pašoko „Sparnuotą šokį“. Taip pat vaikų ir jaunimo šokių kolektyvo „Šypsnis“ 4 grupė skyrė šokį „Vosilinka“. Už skaitymą ir šokius vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė popietės dalyviams įteikė atminimo dovanėlės ir pakvietė dažniau užsukti į knygų pasaulį bei džiaugtis jo teikiamais stebuklais. Širvintų kultūros centro Bagaslaviškio filialo vadovei Erikai Svirskienei atminimui padovanotas paveikslas „Rugiagėlės“, kad ilgai primintų arklio Dominyko svajas ir meilę rugiagėlei. Visiems linkiu daugiau svajoti, mylėti, ieškoti, atrasti savo stebuklų pasaulį knygoje.

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Tylūs Ėvės skaitymai

2022 sausio 23 d. sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą.

Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs I. Simonaitytės metais.

 Lapelių bibliotekoje sausio mėn. veikė literatūrinė paroda  „Gyvenimo likimai sudėti į knygą“, skirta rašytojos Ievos Simonaitytės 125- osioms gimimo metinėms.

Kovo 30 d. Lapelių bibliotekoje vyko popietė „Tylūs Ėvės skaitymai“. Į popietę atvyko Lapelių kaimo gyventojai ir Musninkų dienos centro „Aitvarai“ mokiniai su vadove D. Drazdauskiene. Skaitovai Violeta Savickaja, Marijonas Sapitavičius, Alfredas Varnas, Daiva Drazdauskienė skaitė ištrauką „Naujas gyvenimas“ iš knygos „Aukštujų Šimonių likimas“. Skaitomas kūrinys vaizdžiai perteikė to meto lietuviško kaimo kasdienybę, Gerdos Aušpurvytės ir Mato Šimonio naujo gyvenimo mintis ir viltis.

Renginio metu buvo žiūrimas  filmas apie Ievą Simonaitytę ir klausomasi rašytojos interviu.

Už garsinio skaitymo iniciatyvą skaitovams Violetai Savickajai, Marijonui Sapitavičiui, Alfredui Varnui, Daivai Drazdauskienei bibliotekininkė įteikė atminimo dovanas-paveikslus. Vienas jų – „Vyšnios“ (jas norėjo sodinti Matas Šimonis) kituose – skaisčios aguonos, pievų gėlės ir drugeliai, lankantys gėles.

Prabėgo tiek metų nuo tų laikų, juk ir dabar žmonės svajoja, kuria ir tikisi naujo gyvenimo. O naują gyvenimą visi galime kurti prasidėjus naujai dienai. Reikia tik tuo tikėti.

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Lietuvos bibliotekininkų draugija šiemet skelbia „Bibliotekų knygų Kalėdas“. 2021 m. šūkis – Šventinis gerumas kartu su knyga

Šilti ir jaukūs renginiai su bibliotekų bičiuliais bei svečiais, vienišų ir stokojančių dėmesio asmenų lankymas, padovanotos knygos – mūsų kasdieniai džiaugsmai.
Ne tik trumpėjančios dienos, bet ir nesitraukianti pandemija kelia nerimastį. Vis dėlto Kalėdos yra laikas, kai metus norime užbaigti ramiau, dovanodami vieni kitiems šventinį gerumą, prie jo pridedant dar ir knygą – perskaitytą gerą romaną ar eilėraštį. Kviečiame su bendraminčiais ir draugais dalintis geromis emocijomis, mėgautis arbata ir imbieriniais sausainiais, susitikti jaukioje bibliotekoje pažiūrėti kino filmą ar pažaisti Žaislotekoje bei pasidžiaugti partnerių ir draugų padovanotomis knygomis.

Poeto Vytauto Mačernio atminimui

   2021-ieji  metai paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Jo atminimui paminėti Lapelių filiale  surengta spaudinių paroda „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“. V. Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. Vytautas Mačernis kūrė eiles, mėgo prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė.

   Siekiant labiau susipažinti su jaunojo poeto eilėmis,  iš kurių dalis pavirto dainų tekstais, birželio 9-ąją dieną bibliotekoje vyko popietė. Bibliotekininkė supažindino su poeto kūryba, gyvenimu. Buvo eksponuojamos skaidrės apie Vytauto Mačernio gyvenimą.

   Poeto Vytauto Mačernio eiles skaitė Inesa Lapėnaitė, Audinga Dieninytė, mokytoja Valerija Vansevičienė. Laiškus, parašytus sužadėtinei Bronei, skaitė Eimutė Lučiūnienė.

   Pasitelkėme  IT technologijas ir klausėmės poeto eilių, virtusių dainomis, kurios skambėjo iš televizoriaus ekrano. Grupė „Royce“ poeto eilėraštį „Aš pažinau karalių tavyje“  nudažė elektroninio roko spalvomis. Daina paliko nuostabų įspūdį. Ši grupė yra sukūrusi  dainų albumus, kuriuose įrašytos ir  kitų lietuvių klasikų poetų eilės, virtusios dainomis. Klausėmės dainų autoriaus ir atlikėjo Sigito Stankūno dainų, sukurtų pagal  Vytauto Mačernio eiles: „Savo sielą, alkaną kaip žvėrį“, „Rondo“, „Rudens sonetas“, „Aš pažinau karalių tavyje“. Skambėjo grupės „Medus“ atliekama daina „Valkata“, Beno Jakšto atliekama daina „Tikėjimo kvailys“. 

   Popietės dalyviai buvo maloniai nustebę, kai sužinojo, jog daug Vytauto Mačernio sukurtų  eilių virto dainomis. Jie pasižadėjo sau, jog daugiau pasidomės jo eilėmis ir sukurtomis dainomis.

   Už dalyvavimą popietėje, skirtoje poeto Vytauto Mačernio atminimui,  skaitovėms buvo įteikti Padėkos raštai ir atminimo dovanos – marškinėliai su užrašu „Skrido metai, kaip paukščiai.  V. Mačernis“.

Janė Stravinskienė,

Lapelių filialo  vyr. bibliotekininkė

 

Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas

Sukanka 445 metai, kai gimė  Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas.

Šiai datai pažymėti Lapelių filiale surengta spaudinių paroda.

Rėza Jonas (vok. Rehsa, Rehse, Rehsa, Rhese Johann; gimė 1576 m.gegužės  25 d. Tilžėje, mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d.  Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas. Senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas. Nuo 1591 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete kaip kunigaikščio stipendininkas. Manoma, kad kurį laiką lankė Wittenbergo ir Strassburgo universitetus. 1599 m. Tilžėje paskirtas kantoriumi, kaip gerai mokantis lietuvių kalbą. 1600–1621 m. Tolminkiemio, nuo 1621 m., mirus L. Sengstockui, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Rūpinosi lietuvių raštais. Buvo Jono Bretkūno biblijos rankraščio vienas taisytojų. Dovydo psalmes naujai perrašė ir suredagavo, 1625 m. išleido kunigaikščio Georgo Wilhelmo lėšomis. Tai pirmoji knyga, kuri rėmėsi vien Prūsijos vakarų aukštaičių tarme, kurią vėliau teoriškai įtvirtino Danielius Kleinas. Joje nėra nei žemaitiškų beafrikačių formų, nei turinčių žemaitiškų dvibalsių uo, ie atitikmenis, nei imperatyvų su -ke- ar kitų žemaitybių, išskyrus keletą. Labiausiai orientuotasi į šios tarmės pietines šnektas (būsimuosius baltasermėgius). Minėtoje knygoje aiški lietuvių bendrinei kalbai artimos rašomosios kalbos užuomazga. Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai. Žinoma, kad J. Rėza planavo išleisti daugiau J. Bretkūno Biblijos dalių ir suredagavo Naująjį Testamentą, tačiau netikėta mirtis (nuo maro) tam sutrukdė. Mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje. Rėzos kalbą tyrė Vladas Žulys.

Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės pačios prabilo lietuviams ir žemaičiams.

Pirmieji Biblijos vertimai formavo Europos tautų kalbą ir plėtojo jų raštiją. Pagrindinis motyvas, skatinęs reformatorius skleisti Evangeliją gimtąja kalba, buvo teologinis, o dar tiksliau – soteriologinis (išgelbėjimas, išganymas). Gimtąją kalbą reformatoriai laikė esminiu kiekvienos tautos tapatumo dėmeniu ir sykiu išgelbėjimo, bei išganymo instrumentu.

Ši eksponuojama spaudinių paroda besilankantiems skaitytojams yra naujos žinios  bei nauji atradimai.

Daugiau apie Dovydo psalmyną galima sužinoti:

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003334789

http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/23.htm

Janė Stravinskienė,

Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena paminėta Lapelių filiale

1991-ųjų  metų  sausį tūkstančiai žmonių atėjo ginti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Lapelių filialas prisijungė prie pilietinės akcijos, skirtos Laisvės gynėjų dienai „Atmintis gyva, nes liudija“, ir dešimčiai minučių uždegė atminties, vienybės ir pergalės žvakutes.

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Kraštiečiui Alfonsui Balsevičiui atminti

Šių metų lapkričio 25 d. sukako 95 m. Alfonsui Balsevičiui ( 1925 11 25 – 2011). Tai Čiobiškio krašto, Pamusių kaimo Žmogus, mylėjęs savo gimtą kraštą ir jį įamžinęs savo rašytiniuose šaltiniuose.

Kraštiečiui Alfonsui Balsevičiui atminimui Lapelių bibliotekoje organizuota knygų paroda „Pamusiai, gimtoji padangė“.

Vaikystė ir jaunystė prabėgo vaizdinguose Musės upės, Nuotakos ir Kaimenos upelių pakrantėse, pievose, miškuose, laukuose. Iš motinos paveldėjo meilę žmonėms, dainai, gimtajam kraštui.

Tetos Marijonos perduotos gydymo žolelėmis žinios bei noras padėti žmonėms skatino norą tapti mediku. Tačiau, mirus tėveliui, mokslai tapo nepasiekiami.

Būdamas devyniolikos metų įstojo į tuometinį Pamusių kaimo apylinkėse veikusį partizanų būrį, Dėl šios veiklos  Alfonsas buvo nuteistas kalėti  Vorkutos lageryje.

Grįžęs iš lagerio neakivaizdžiai mokėsi Kauno medicinos mokykloje, taip tapo mediku. Dirbo daugelyje rajono medicinos punktų, vėliau Širvintų centrinėje ligoninėje ir ilgą laiką dirbo poliklinikoje.

Kraštotyrininkas Alfonsas būdamas jaunas pradėjo tapyti. Dalis šių darbų yra Lapelių bibliotekoje ir Lapelių bendruomenėje.

2008 m. už švietėjišką ir kraštotyrinę veiklą, už gimtojo krašto papročių, liaudies amatų, tradicijų puoselėjimą, už visuomeninę veiklą, už Širvintų krašto garsinimą A. Balsevičiui buvo skirta I. Šeiniaus premija.

Kraštotyrininkas organizavo paminklo Pamusių kaimui statybą. Dabar šio kaimo nebeliko, jo vietoje liko beribiai laukai. Pamusių kaime 1990 m. pastatytas iš lauko akmenų sumūrytas paminklas Pamusių kaimo gyventojų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui. Paminklo autorius – Alfonsas Balsevičius. Akmenų mūro paminkle, kurio pagrindinio fasado centre įmūryta atminimo lentelė su užrašu: „Pamusių kaimo ir jo žmonių atminimui (1944-1990)“.

Alfonsas Balsevičius yra surinkęs medžiagos ir sudaręs  kraštotyros darbus: „Pamusių kaimo istorija   „Kaimo auksarankis“: [apie Joną Zdanauską]; „Prisiminimai apie Pamusių kaimą“,  „Kai naktis su diena susimaišo“, „Apie ką ošia Paširvinčio medžiai“,  „Pro debesų plyšį į Širvintas pažvelgus“ , „Medicininio gyventojų aptarnavimo Širvintų rajone vystymasis ir jo ypatumai“,  parašęs legendą „Padavimas apie Širvintas“.

Padavimas apie Širvintų miestą – tai legenda apie Širvintų miesto kilmę. Taip pat aprašytos šventės ir papročiai, laisvalaikis, žaidimai, gyvulių priežiūra, žvejyba, bitininkystė, vėžiavimas, gyvenvietės ir sodybos.

2012 metais išleista Alfonso Balsevičiaus eilėraščių knyga „Alfonso Balsevičiaus eilėraščiai“.

Prie kalno Palobės, tarp žaliųjų pievų,

Kur Musė vingiuoja, kur statūs krantai,

Paunksnėje sodų, prie žydinčių pievų,

Tai kaimas Pamusių – gimtieji namai.

Janė Stravinskienė,

 Lapelių filialo vyr.  bibliotekininkė