Klimašauskas Henrikas (1929-07 Santariškių k.) – Inžinierius, rezistentas, politkalinys.
Baigė Igarkos vid. m-klą. Irkutske neakivaizdžiai įgijo statybos inžinieriaus diplomą (1961). Nacių okupacijos pabaigoje ir sovietų okupacijos pradžioje mokėsi Širvintų progimnazijoje. 1945 su mokslo draugais buvo išėjęs pas partizanus (Žalią Velnią). 1945-05-09 mėgino nušauti Musninkų stribų būrio vadą P. Stankevičių. Suimtas 1946. Nuteistas 10 metų lagerio. Atlikęs bausmę Komijos konclageriuose, nuvyko pas tremtinę motiną į Igarką. 1961(2) grįžo į Lietuvą. Metus buvo neregistruojamas ir verčiamas išvykti iš Lietuvos, tačiau dirbo Kauno statybos tresto vyresniuoju darbų vykdytoju. Nuo 1970 – Miestų statybos projektavimo i-to Kauno filialo grupės vadovas. 1976 vėl suimtas. Apkaltintas Solženycino kn. „Gulago archipelagas“ laikymu ir vertimu į lietuvių kalbą ir išvežtas į Kaliningrado (Karaliaučiaus) sr. Įsručio (dabar Černiachovsk) psichiatrijos ligoninę. Gyvena Kaune. Parašė beletrizuotus prisiminimus „Bepročių pasaulyje“ (1992).