„Swedbank“ konsultacijų dienos bibliotekoje
„Swedbank“ konsultacijų dienos bibliotekoje Skaityti plačiau »
Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos atstovės dalyvavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto tarptautinių patirčių, rezultatų sklaidos ir atstovavimo mokymuose.
Regiono bibliotekų vadovai ir specialistai gilino žinias apie tarptautinį atstovavimą
Birželio 17 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje susitiko Vilniaus regiono bibliotekų Erasmus+ konsorciumo nariai – 13 savivaldybių viešųjų bibliotekų ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vadovai bei specialistai. Čia vyko VAVB įgyvendinamo Erasmus+ projekto tarptautinių patirčių, rezultatų sklaidos ir atstovavimo mokymai. Jų metu dalintasi sukaupta tarptautine patirtimi, aptartos 2025–2026 m. projekto veiklos, jų rezultatai bei pasirengimas 2026–2027 m. projekto įgyvendinimui.
Praktiniai užsiėmimai, diskusijos, darbas grupėse
Susitikimo metu daug dėmesio skirta bibliotekų atstovavimo ir tarptautinės komunikacijos temoms. Dalyviai diskutavo, kaip aiškiai ir patraukliai pristatyti savo biblioteką tarptautiniams partneriams, dalintis gerąja patirtimi bei stiprinti Lietuvos bibliotekų matomumą tarptautinėje erdvėje. Mokymų metu taip pat buvo stiprinami dalyvių gebėjimai pristatyti Erasmus+ veiklų rezultatus, komunikuoti su tarptautiniais partneriais ir atstovauti savo organizacijoms tarptautiniuose profesiniuose tinkluose. Šios kompetencijos svarbios užtikrinant ilgalaikį Erasmus+ projektų poveikį bei kuriant naujas bendradarbiavimo galimybes.
UAB „Žmogaus studijų centro“ lektorės Edita Dereškevičiūtė ir Nomeda Brazdžiūnaitė-Sanden mokymuose pateikė daug praktinių užduočių: dalyviai diskutavo grupėse, ieškojo geriausių sprendimų. Lektorės akcentavo, kaip svarbu kurti pagarbų ir pozityvų santykį su auditorija ir tapti savo bibliotekos ambasadoriumi užsienyje. Vienas iš kylančių iššūkių – įveikti nerimo ir viešo kalbėjimo baimę, tinkamai pristatyti atstovaujamos institucijos veiklas. Grįžus iš darbo stebėjimo vizito užsienyje darbas nesibaigia – reikia patraukliai ir aiškiai pristatyti namuose vizito patirtį. Lektorės mokymų metu apžvelgė tipiškas komunikacijos klaidas ir pasakojo istorijos pasakojimo principus. Būtent asmeninis santykis, patirta emocija padeda nenuobodžiai pristatyti užsienyje gautą informaciją.
Pasirengimas būsimoms Erasmus+ veikloms
Per pastaruosius dvejus metus VAVB konsorciumo nariai dalyvavo įvairiose Erasmus+ mobilumo veiklose ir profesiniuose vizituose užsienio bibliotekose. Įgyta patirtis padėjo pažinti kitų šalių bibliotekų veiklos modelius, atrasti naujų idėjų darbui su bendruomenėmis, stiprinti profesines kompetencijas ir užmegzti tarptautinius ryšius.
Mokymai, kuriuose dalyvavo beveik 60 bibliotekų atstovų, buvo skirti ne tik tarptautinių patirčių aptarimui, bet ir Erasmus+ projektų rezultatų sklaidai bei jų poveikio stiprinimui konsorciumo organizacijose. Renginio metu dalyviai analizavo mobilumų metu įgytas žinias, aptarė jų pritaikymo galimybes bibliotekų veikloje bei dalijosi gerąja praktika su kitų bibliotekų atstovais. Tokiu būdu buvo skatinamas įgytos patirties perdavimas ir platesnis Erasmus+ veiklų rezultatų panaudojimas bibliotekose.
Renginys taip pat prisidėjo prie konsorciumo narių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo, bendrų veiklos krypčių planavimo ir pasirengimo būsimoms Erasmus+ veikloms. Tokie susitikimai padeda užtikrinti nuoseklų projektų įgyvendinimą, kokybišką mobilumų rezultatų sklaidą ir efektyvų tarptautinių patirčių panaudojimą bibliotekų veikloje.
Erasmus+ veiklos įgyvendinamos vadovaujantis Erasmus kokybės standartais, kurie skatina kokybišką mokymąsi, įtrauktį, aktyvų dalijimąsi patirtimi ir tvarų veiklų poveikį organizacijoms. Būtent šie principai padeda užtikrinti, kad tarptautinė patirtis virstų realiais pokyčiais bibliotekose ir kurtų vertę jų lankytojams.
Mokymuose dalyvavo bibliotekininkai iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos, Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Elektrėnų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos, Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos
Juozo Šiaučiūno 120-ųjų gimimo metinių minėjimas Kernavėje
Birželio 8 d. Kernavėje paminėtos matematikos mokytojo, kraštotyrininko, muziejininko ir visuomenininko Juozo Šiaučiūno 120-osios gimimo metinės. Į renginį susirinko kraštiečiai bei Juozo Šiaučiūno dukra Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė su šeima.
Minėjimas prasidėjo Kernavės miestelio kapinėse, kur tylos minute pagerbtas tremtyje mirusio J. Šiaučiūno atminimas. Ant kapavietės uždegtos atminimo žvakės, simboliškai sujungusios praeities kartų atminimą su šiandienos pagarba iškiliai krašto asmenybei.
Vėliau dalyviai susirinko prie buvusios Kernavės mokyklos pastato, kuriame J. Šiaučiūnas dirbo mokytoju ir mokyklos vedėju. 1930 m. jis čia įkūrė vieną pirmųjų regioninių krašto muziejų Lietuvoje, kartu su mokiniais rinkdamas archeologinius ir etnografinius radinius bei kaupdamas vietos istorijos pažinimo pagrindus.
Prie memorialinės lentos istorikas dr. Manvydas Vitkūnas pristatė J. Šiaučiūno gyvenimo kelią ir jo indėlį į Kernavės krašto kultūros bei istorijos išsaugojimą.
Prisiminimais apie tėvą dalijosi Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė-Garbonienė, akcentuodama jo atsidavimą mokytojo darbui ir kraštotyrai. Ji taip pat prisiminė šeimos patirtą tremtį, pasakojo apie mokslą Sibire, gyvenimą toli nuo tėvynės bei sugrįžimą į Lietuvą po šešiolikos tremties metų. Prisiminimuose atsiskleidė didžiulė J. Šiaučiūno pagarba mokslui, mokyklai ir žmogui.
Renginys tęsėsi Kernavės kultūros centro salėje. Minėjimą vedė Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Aušra Sadovnikienė. Muzikinę programą dovanojo Širvintų kultūros centro Musninkų filialo atlikėja Daiva Pelėdaitė.
Susirinkusiuosius pasveikino Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Versekėnaitė, perdavusi rajono merės Živilės Pinskuvienės sveikinimus ir Savivaldybės atminimo dovanas. Atminimo dovanomis pagerbta Juozo Šiaučiūno dukra bei renginio dalyviai, prisidėję prie šios iškilios asmenybės atminimo puoselėjimo.
Renginio metu dr. Manvydas Vitkūnas išsamiau pristatė J. Šiaučiūno, kaip mokytojo ir kraštotyrininko, veiklą. Pranešime buvo pabrėžta jo meilė gimtajam kraštui, visuomeninė veikla ir pastangos ugdyti jaunąją kartą, skatinant pažinti savo krašto istoriją.
Ypatingą renginio dalį sudarė Emilijos Pajautos Šiaučiūnaitės-Garbonienės skaitomi mamos Teodoros Šiaučiūnienės prisiminimai. Juose atsiskleidė ne tik visuomenėje žinomas mokytojas ir kraštotyrininkas, bet ir rūpestingas tėvas, šeimos žmogus, kuriam tėviškė ir žmonės buvo svarbiausios gyvenimo vertybės.
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinės Rugilė Kazlauskaitė, Unė Lučunaitė, Urtė Karaliūtė skaitė autentiškus J. Šiaučiūno tekstus, leidusius pažinti jo laikmečio mokyklos ir kraštotyros darbą.
Minėjimas baigėsi Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, kur saugoma su J. Šiaučiūno gyvenimu susijusi medžiaga – asmeniniai daiktai, fotografijos ir dokumentai. Dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti ekspoziciją, kurioje pristatoma į Lietuvą sugrąžinta J. Šiaučiūno palikimo dalis, liudijanti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus.
Juozo Šiaučiūno 120-ųjų gimimo metinių minėjimas tapo prasmingu pagerbimu mokytojo, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Kernavės istorinės atminties išsaugojimo. Renginys dar kartą priminė, kokią svarbią vietą krašto istorijoje užima žmonės, savo darbais ir vertybėmis paliekantys ilgalaikį pėdsaką ateities kartoms.
Renginį organizavo – Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka
Partneriai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų kultūros centras, Kernavės archeologinės vietovės muziejus, Musninkų Alfonso Petrulio Gimnazija
Juozo Šiaučiūno 120-ųjų gimimo metinių minėjimas Kernavėje Skaityti plačiau »
Startuoja skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“: organizatoriai tikisi dar vieno rekordo
Nebūtina keliauti į kalnus, kad patirtum jų didybę. Nebūtina eiti pajūriu, kad pajustum vėją plaukuose. Nereikia būti įsimylėjusiam, kad suprastum jausmų sūkuryje besiblaškančias sielas. Visa tai gali dovanoti knygos!
Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ skaitytojus pasitinka su šūkiu „Triskart daugiau įspūdžių“ ir kviečia šią vasarą skaityti, atrasti ir patirti daugiau.
Skaitymas tampa įpročiu
Jau vienuoliktą kartą Lietuvos bibliotekų organizuojamas skaitymo iššūkis kasmet suburia vis daugiau skaitymo entuziastų.
„Kasmet fiksuojame naujus dalyvių rekordus, – džiaugiasi nuo pat pirmųjų metų iniciatyvos darbo grupėje dirbanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. – Norisi tikėti, kad skaitymas tampa ne laikina mada, o įpročiu. Daugiau nei dešimtmetį siekiame auginti visuomenės skaitymo kultūrą ir, nors susidomėjimas nuolat auga, tikime, kad Lietuva gali – ir nori! – skaityti daugiau.“
Pernai skaitymo iššūkį priėmė 34 tūkst. žmonių, o jį įveikė daugiau nei 28 tūkst. dalyvių.
Trys užduotys – visiems prieinamoje skaitymo kelionėje
Nesvarbu, kiek tau metų, kokį knygos formatą renkiesi ar kokia kalba skaitai – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vyksianti skaitymo skatinimo iniciatyva kviečia įsitraukti visus.
Kiekviena knyga slepia savitą istoriją, žadina emocijas ir dovanoja naujus įspūdžius. Skaitymo iššūkis kviečia įveikti tris užduotis – perskaityti tris knygas – ir praturtinti vasarą.
Šiemet dalyvių laukia tokios užduotys:
1.Perskaityk knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai.
Trejetas laikomas pilnatvės simboliu. Atrask knygą, kurios pavadinimą sudaro trys žodžiai, ir pasinerk į joje slypinčią istoriją.
2. Perskaityk knygą apie drąsą.
Drąsa – gebėjimas veikti nepaisant baimės – yra viena labiausiai žavinčių savybių. Atrask istorijas, kurių herojai įkvepia ryžtu ir stiprybe.
3. Perskaityk draugo ar draugės mėgstamiausią knygą.
Galbūt jau seniai girdi rekomendacijas, tačiau vis pritrūksta laiko perskaityti? Dabar puiki proga atrasti istorijas, kurios žavi tavo artimuosius, ir turėti dar daugiau temų pokalbiams.
Nori dalyvauti, bet negali skaityti įprastų spausdintų knygų? Iššūkio dalyviai užduotis galės įveikti pasirinkdami jiems tinkamiausią formatą – garsines, elektronines ar kitas prieinamas knygas.
„Visai nesvarbu, ar knyga popierinė, garsinė, ar elektroninė – svarbiausia jos turinys, – sako iniciatyvos organizatoriai. – Sau tinkamų knygų galima rasti platformoje ibiblioteka.lt, virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) ir leidėjų platformose.“
Dalyvauti paprasta
- Nuo birželio 1 d. apsilankyk svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
- Užsiregistruok.
- Perskaityk 3 knygas pagal užduotis.
- Perskaitytas knygas įvesk į sistemą.
Jeigu prireiktų pagalbos, užsuk į artimiausią biblioteką. Tiek mažuose kaimeliuose, tiek dideliuose miestuose – visos Lietuvos bibliotekos pasirengusios tave lydėti skaitymo kelionėje.
Trys ambasadoriai – trigubai daugiau pagalbos renkantis knygas
Iššūkio dalyviams padės ne tik bibliotekos, rengiančios rekomenduojamų knygų sąrašus. Savo knygų pasiūlymus pateiks ir šiemet prie iniciatyvos prisidėję skaitymo ambasadoriai: grupės „G&G Sindikatas“ lyderis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas (Svaras), reperis Pijus Opera ir tinklaraštininkė Nora Žaliūkė (Knygų Dama).
Paklausti, kada randa laiko skaityti, tiek Svaras, tiek Pijus Opera paminėjo trumpas skaitymo pertraukėles. Svaras teigė, kad knygą paima vakare prieš miegą ir visada, kai valgo namie. Reperis Pijus Opera pabrėžė laiko trūkumą: „Esu labai užimtas, tad dažnai skaitau, kol laukiu susitikimo kavinėje, kol važiuoju taksi iš vietos į vietą, ryte prie kavos, naktį prieš miegą, nuobodžioje paskaitoje ar dar kur papuola. Vis dėlto, turėdamas laisvo laiko, labai mėgstu skaityti rytais, lėtai.“
Savo skaitymo ritualais išsiskiria Nora Žaliūkė (Knygų Dama). Moteris pabrėžia, kad skaitymas yra jos darbo dalis. „Kiekvieną mielą dieną skaitymui specialiai skiriu kelias valandas, bet man to negana! Sumigdžiusi vaikus, pasidovanoju dar valandą laiko su knyga. O jei knyga labai įtraukė, būna, atsikeliu ir anksčiau, kad spėčiau daugiau paskaityti prieš įsisukdama į rutininius darbus“, – sako ji.
Trys iniciatyvos skaitymo ambasadoriai kviečia priimti skaitymo iššūkį, o jų knygų rekomendacijomis pagal šių metų užduotis bus pasidalinta iniciatyvos socialiniuose tinkluose.
Prizai ir dėmesys tvarumui
Skaitymo iššūkio dalyvių lauks įvairūs prizai. Konkurso būdu išrinkti nugalėtojai bus apdovanoti pagrindiniais didžiaisiais prizais, tačiau be dovanų neliks nė vienas dalyvis.
„Kasmet iššūkį įveikia vis daugiau žmonių. Pernai jų buvo daugiau nei 28 tūkstančiai. Siekiame, kad kiekvienas dalyvis sulauktų bent simbolinės dovanėlės už pastangas, – sako šių metų iniciatyvos koordinatorė, Povilo Višinskio bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Justina Grigienė. – Šiemet jas pakeitėme tvaresniu sprendimu – dalyviams suteiksime 30 dienų prieigą prie atrinktų garsinių knygų platformoje „Audioteka“. Tai ir tvaru, ir dar vienas žingsnis skaitančios visuomenės link.“
Skaitymo iššūkį įveikusių dalyvių laukia ne tik pergalės džiaugsmas, bet ir gausybė dovanų. „Populiarėjanti iniciatyva „Vasara su knyga“ tampa vis patrauklesnė ir verslo partneriams. Vis dažniau ne mes ieškome rėmėjų, o rėmėjai atranda mus“, – džiaugiasi šią sritį kuruojanti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Šarūnė Leikienė. Pagrindinis rėmėjas – ledai „Klasika“ – dovanos net 50 ledų dėžių. Nugalėtojams taip pat atiteks garso kolonėlės, lego konstruktoriai, „Pegasas“ ir „Decathlon“ dovanų čekiai, „Gera dovana“ įspūdžių kortelės, vigvamai, momentinis fotoaparatas ir net dviračiai. Papildomų dovanų sulauks ir socialiniuose tinkluose vykstančių konkursų dalyviai.
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Visa informacija apie skaitymo iššūkį – „Vasara su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose bei interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt.
Iniciatyvą „Vasara su knyga“ koordinuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Iniciatyva „Vasara su knyga“ finansuojama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 metų veiksmų plano dalis.
Akcijos draugai: virtuali biblioteka ELVIS, IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyva „Biblioteka visiems“.
Informacinis partneris – LRT.
Rėmėjai: „Alma littera“, „Audioteka“, „Bags & more“, „Formosa“, „Forum Cinemas“, „Gera dovana“, „Julius Meinl“, „Kitos knygos“, „Klasika ledai“, „Kuoka“, „Lieta dėlionės“, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Mano tapyba“, „Misteris Pinkmanas“, „Mokslo bazė“, „Muilo virtuvė“, „Nieko rimto“, „Puoškis lietuvškai“, „Vilnius – Europos žalioji sostinė“, „VITAPUR“, „Skilsas“.
Jaukus ir prasmingas vakaras su knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažyte
Jaukus ir prasmingas vakaras Širvintose – Kultūros centro parodų salėje vyko susitikimas su žurnaliste, televizijos laidų vedėja, visuomenininke ir knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažytė.
Susirinkusieji turėjo galimybę iš arčiau pažinti autorę, išgirsti atvirą pasakojimą apie knygos gimimą, gyvenimo patirtis, stiprius jausmus, lemtingus pasirinkimus ir žmones, palikusius svarbius pėdsakus jos gyvenime. Vakaro metu netrūko jautrių istorijų, nuoširdžių pokalbių, humoro bei šilto bendravimo su publika.
Knyga „Pelynų medus“ – atvira, jautri ir gyvenimiška istorija, kurioje telpa ne tik asmeniniai išgyvenimai, bet ir daugeliui atpažįstamos patirtys, primenančios apie gyvenimo trapumą, stiprybę ir gebėjimą iš naujo atrasti save.
Renginio dalyviai aktyviai įsitraukė į pokalbį, uždavė klausimų autorei, dalijosi savo įžvalgomis, o susitikimo pabaigoje turėjo galimybę įsigyti knygą bei gauti autorės autografą.
Dėkojame visiems dalyvavusiems už jaukų buvimą kartu ir bendrystę.
Renginį organizavo: Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka
Partneris – Širvintų kultūros centras
Informacinis rėmėjas – laikraštis ,,Širvintų kraštas“.
Jaukus ir prasmingas vakaras su knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažyte Skaityti plačiau »
Musninkuose apsilankė poezijos paukštė
Musninkų krašto bendruomenės „Spindulys“ namuose apsilankė poezijos paukštė. Juose gegužės 22 d. vyko 62-uosius metus vykstančio „Poezijos pavasario“ festivalio renginys, kurį organizavo Širvintų I. Šeiniaus viešoji biblioteka ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
Festivalis vyksta kiekvieną pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, ir apima daugybę renginių visoje Lietuvoje: poezijos skaitymus, susitikimus su autoriais, diskusijas, koncertus, jaunųjų kūrėjų vakarus bei tarptautinius poetų pasirodymus. Svarbi šio festivalio ypatybė – renginiai vyksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei regionuose. Dėl to „Poezijos pavasaris“ laikomas labai artimu žmonėms ir unikalia kultūrine tradicija.
2026 metais vyko jau 62-asis festivalis. Atidarymas surengtas Energetikos ir technikos muziejus terasoje Vilniuje, kur buvo paskelbtas festivalio laureatas ir įteikti apdovanojimai. Festivalio vadove pirmą kartą tapo poetė Indrė Valantinaitė.
Vienas svarbiausių festivalio akcentų – kasmet skiriama „Poezijos pavasario“ laureato premija už reikšmingą poezijos knygą. 2026 metų laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.
Savo kūrybą skaitė poetė Nijolė Augustinavičiūtė, kurios kūryboje buvo jaučiami itin ryškūs dvasiniai, religiniai ir gimtosios žemės motyvai. Jos kūryboje buvo daug švelnumo, pagarbos motinai, protėviams ir lietuvių kultūros tradicijai. Poetė debiutavo palyginti brandžiame amžiuje, tačiau jos kūryba greitai buvo pastebėta dėl išskirtinio jautrumo ir metafizinės pasaulėjautos. Svarbiausios jos poezijos knygos:„Ženklai širdyje“ (1992), „Gyvenime, trapi neužmirštuole…“ (1996), „Solo naktižodžių fleitai“ (2002).
Poetas Mantas Balakauskas – vienas ryškesnių jaunesniosios kartos lietuvių poetų, išsiskiriantis intensyvia, vidinės įtampos kupina poezija. Jo skaitomose eilėse susilieja melancholija, egzistenciniai klausimai, miesto žmogaus vienatvė ir labai jautrus santykis su kalba.
2016-ais metais pasirodė pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga „Roma“. Ji buvo pastebėta literatūros lauke, pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką, o autoriui pelnė Zigmo Gėlės premiją už geriausią metų debiutą.
Antroji knyga „Apmaudas“, išleista 2020 metais, dar labiau sustiprino jo, kaip savito balso lietuvių poezijoje, reputaciją. Pats autorius yra sakęs, kad „apmaudas“ jam reiškia būseną, kurią žmogus nešiojasi savyje ilgą laiką. Šioje knygoje daug kelionės, vidinio nerimo, vienišumo ir bandymo suprasti save pasaulyje.
Poeto Tomo Petrulio kūryboje buvo girdima daug egzistencinio nerimo, kūniškumo, religinių simbolių ir netikėtų vaizdinių. Jo tekstai dažnai provokuoja, tačiau kartu pasižymi jautrumu ir vidine įtampa.
Pirmoji jo poezijos knyga „Triukšmo gyvatė“ pasirodė 2017 metais. Knyga buvo pastebėta literatūros kritikų, pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką bei į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką. Pats autorius yra sakęs, kad šios knygos eilėraščius rašė beveik dešimtmetį.
Antroji knyga „Sterili“ (2020) dar labiau išryškino jo poetinį braižą. 2024 metais išleista trečioji knyga „Daikto kūnas“ – poetinės prozos rinkinys. Ši knyga laikoma eksperimentine ir avangardiška. Joje poetas atsisako tradicinės eilėraščio formos ir pereina prie ritmiškos, keistos, vizijomis paremtos poetinės prozos.
Poetai pasidalijo prisiminimais apie pirmąsias išleistas knygas, pirmąjį parašytą eilėraštį ir padovanojo Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ bei Širvintų I. Šeiniaus viešajai bibliotekai 2026-ųjų metų Poezijos pavasario almanachus.
Ačiū poetams, kurie drąsiai atvėrė savo vidinį pasaulį ir pavertė jį eilėmis – jautriomis, aštriomis, tyliomis ar degančiomis, bet visada tikromis. Jų žodžiai šį pavasarį tapo tiltais tarp žmonių, tarp patirčių, tarp skirtingų pasaulių.
Dėkojame Musninkų krašto bendruomenei „Spindulys“ ir jos pirmininkui Alvydui Roliui už gražų bendradarbiavimą.
Ypatinga padėka skiriama žiūrovams ir klausytojams – tiems, kurie atėjo, sustojo, išgirdo ir leido žodžiui juos pasiekti. Jūsų dėmesys yra tai, kas suteikia poezijai gyvybę. Be jūsų šventė liktų tik tyla, o su jumis ji tampa bendru kvėpavimu.
Tegul Poezijos pavasaris išlieka ne tik renginys, bet ir susitikimas – su kalba, su žmogumi, su savimi. Iki kitų eilėraščių, iki kitų pavasarių.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
Musninkuose apsilankė poezijos paukštė Skaityti plačiau »
Iš arti pažinta Miuncheno bibliotekos bendruomenė: patirtys „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizite
2026 m. gegužės 4–8 dienomis Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė kartu su Vilniaus regiono bibliotekininkais dalyvavo „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo vizite Miuncheno miesto bibliotekoje Vokietijoje. Penkių dienų darbo stebėjimo vizitas buvo vertinga profesinė ir asmeninė patirtis, leidusi iš arti susipažinti su šiuolaikinių bibliotekų veikla, bendruomenių įtraukimo metodais, kultūrinėmis veiklomis bei bibliotekų paslaugų organizavimu.
Vizitas prasidėjo Teisės bibliotekoje (Juristische Bibliothek), įsikūrusioje Miuncheno rotušėje, Marienplatz aikštėje. Tai istorinė teisės biblioteka, kurioje saugomi teisės leidiniai ir teisinė literatūra. Biblioteka naudojasi studentai, teisininkai ir kt.
Šio darbo stebėjimo vizito metu taip pat buvo lankomasi įvairiuose Miuncheno miesto bibliotekų filialuose, įsikūrusiuose skirtinguose miesto rajonuose. Bibliotekos paliko labai gyvų, atvirų ir bendruomeniškų erdvių įspūdį. Čia nėra jaučiama atskirtis – bibliotekos kuriamos kaip visiems prieinamos vietos, kuriose žmonės gali mokytis, dirbti, ilsėtis, bendrauti bei dalyvauti įvairiose veiklose.
Kartu su mobilumo vizito dalyviais iš Vilniau regiono viešųjų bibliotekų susipažinome su aktyviu rajoninių bibliotekų bendradarbiavimu su pradinėmis, pagrindinėmis mokyklomis bei darželiais. Bibliotekose daug dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimui, vyksta įvairios edukacijos, kultūriniai renginiai ir veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Taip pat didelį įspūdį paliko glaudus bibliotekų padalinių bendradarbiavimas tarpusavyje, kuris kuria stiprios ir vieningos bibliotekų sistemos įspūdį.
Miuncheno bibliotekose didelis dėmesys skiriamas ne tik vaikų edukacijoms, bet ir suaugusiųjų švietimui bei mokymosi visą gyvenimą veikloms. Bibliotekose organizuojami įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, skaitmeninio raštingumo veiklos, susitikimai ir edukacijos skirtingoms amžiaus grupėms. Ši užsienio bibliotekų patirtis ir praktiniai pavyzdžiai yra svarbūs ir Lietuvos bibliotekų atstovams, kadangi bibliotekos ir Lietuvoje aktyviai vykdo švietėjiškas, kultūrines bei bendruomenines veiklas.
Svarbią vietą užima ir bibliobusų veikla – jie vyksta į tolesnius miesto rajonus, bendradarbiauja su mokyklomis bei padeda užtikrinti knygų ir bibliotekos paslaugų prieinamumą skirtingoms bendruomenėms. Taip pat buvo įdomu susipažinti su bibliotekų paslaugomis ligoninėse, kur pacientams ir medicinos darbuotojams suteikiama galimybė naudotis knygomis.
Darbo stebėjimo vizito metu aplankyta ir Tarptautinė jaunimo biblioteka (International Youth Library), įsikūrusi Blutenburgo pilyje. Bibliotekoje saugoma viena didžiausių vaikų ir jaunimo literatūros kolekcijų pasaulyje, vykdomos skaitymo skatinimo veiklos, rengiamos parodos ir projektai.
Apsilankyta ir Bavarijos valstybinėje bibliotekoje (Bayerische Staatsbibliothek) – vienoje didžiausių mokslinių bibliotekų Europoje. Čia buvo galima susipažinti su bibliotekos fondais, skaitmeninimo procesais, dokumentų saugojimu bei kultūros paveldo išsaugojimo veiklomis. Išskirtine atmosfera sužavėjo ir Monacensia im Hildebrandhaus – literatūros archyvas, muziejus ir biblioteka.
Vizito metu buvo įdomu stebėti, kaip organizuojamas darbas didelėse bibliotekose, kaip kuriamos daugiafunkcės ir žmonių poreikiams pritaikytos erdvės bei kaip bibliotekos prisitaiko prie šiuolaikinės visuomenės poreikių. Ši patirtis suteikė daug profesinio įkvėpimo, naujų idėjų ir paskatino dar plačiau pažvelgti į bibliotekos vaidmenį šiandieninėje bendruomenėje.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
