Projektas „Kūrybos ir saviraiškos keliu“

Igno Šeiniaus viešoji biblioteka kviečia jaunimą dalyvauti novatoriškuose kultūros ir meno renginiuose – performansuose. Jie bus organizuojami, vykdant projektą „Kultūros ir saviraiškos keliu“, kurį dalinai finansuoja Kultūros taryba. Dalyviai turės galimybę dalyvauti 5 unikaliuose, skirtinguose intelektualiuose renginiuose. Performansus ves: nOrmalus teatras , VšĮ „Vikingų kaimas“, aktorius Zigmas Baranauskas, perkusininkas Martynas Sučyla, dokumentinio kino režisierė Emilija Petkūnaitė. Renginiai vyks Širvintų rajono švietimo įstaigose, viešojoje bibliotekoje, Ukmergės „Ryto“ specialiojoje mokykloje. Kultūros taryba projekto įgyvendinimui skyrė 2840 E.

Tęsiame projektą „Šalčio gėlės lange“, skirtą Lietuvos gyventojų trėmimams į atšiaurųjį Sibirą atminti

Kviečiame pasiklausyti antros ištraukos iš tremtį išgyvenusio dailininko Emanuelio Katiliaus knygos „Laiškai, parašyti naktį“ (išleido „Gimtasis žodis“).

1947 m. vasarą Emanuelis pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Tačiau po trejų su puse metų, 1951 m. kovo mėnesį, buvo suimtas, įkalintas ir nuteistas už pabėgimą trejiems metams lagerio, o paskui grąžintas į tremties vietą „na viečno“ – amžinai. Sužinojęs, kad tiems, kas užsiverbuoja dirbti į Tolimuosius Rytus, žadama po trejų metų nuimti trėmimą, Emanuelis 1954 m. užsiverbavo į šachtininkų miestą Raičichinską, kuriame klimato ir gyvenimo sąlygos itin atšiaurios ir kenksmingos sveikatai. Į Lietuvą dailininkui E. Katiliui buvo leista grįžti tik 1958 m.

Spauskite ant nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=_Rv4kjfgvHo

Projekto autorė Rasa Bačiulienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneris Širvintų rajono sav. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Vykdomi baigiamieji portalo ibiblioteka.lt atnaujinimo darbai

Visų LIBIS bibliotekų duomenys perkelti į modernizuotą sistemą

Apie projektą

Nacionalinė biblioteka įgyvendino iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamą projektą „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“(METIS). Projekto tikslas – saugoti ir skleisti modernų kultūrinį turinį, kuriant pažangias Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) bibliotekų elektronines paslaugas.

Projekto uždaviniai – modernizuoti LIBIS, perkeliant LIBIS bibliotekų teikiamas el. paslaugas į centralizuotai valdomą debesų kompiuterijos infrastruktūrą ir plėtoti portalą ibiblioteka.lt kuriant naujas ir modernizuojant esamas el. paslaugas.

Projekto svarba

Lietuvos bibliotekinės paslaugos bus teikiamos ir nacionaliniu, ir Europos Sąjungos (ES) lygiu (el. būdu prie sistemos galės jungtis visi ES šalių piliečiai). Bibliotekinės el. paslaugos ir informacija teikiama vieno langelio principu.

Teikiamos el. paslaugos, realizuotos šiuolaikiškomis technologijomis, užtikrinant jų aukščiausią kokybę. Visuomenei tampa prieinamos universalios ir detalios paieškos, kurios pagal semantinius mechanizmus užtikrins lankstesnį ir greitesnį informacijos suradimą. Informacijos filtravimo galimybės leis patogiai atrinkti ir grupuoti duomenis. Paieškose bus naudojami visi bibliografiniai duomenys apie išteklius iš Nacionalinės bibliografijos duomenų banko ir visų LIBIS bibliotekų duomenys.

Užtikrinta viena skaitytojo sąranka. Tai leis gauti el. paslaugas iš visų LIBIS bibliotekų ir palengvins skaitytojų duomenų tvarkymą. Bibliotekoms šios sistemos pagrindu bus nesudėtinga kurti naujas el. paslaugas ir (arba) modernizuoti esamas.

Realizuotas platforminis sprendimas, naudojant valstybės debesų kompiuterijos paslaugą, leis taupyti lėšas informacinei sistemai administruoti ir prižiūrėti.

Projekto eiga

Įgyvendinant LIBIS ir elektroninių paslaugų portalo ibiblioteka.lt modernizavimo, sistemos diegimo ir atnaujinimo darbus kurį laiką dėl duomenų perkėlimo iš senosios sistemos į naująją nesklandžiai veikė kai kurių bibliotekų el. katalogai, portalo ibiblioteka.lt naudojimas. Šis etapas baigtas – į jungtinį katalogą perkelti sistemoje integruotų 77 bibliotekų duomenys.

Bibliotekinės sistemos centralizavimas leidžia lengviau vystyti ir diegti naujas paslaugas. Bibliotekoms, kurios naudojasi centralizuota LIBIS sistema, nebelieka sistemos administravimo darbų: iki šiol kiekviena biblioteka turėjo savo serverius su įdiegta bibliotekine sistema, kiekvieną sistemos naujinį ir naujas paslaugas reikėjo diegti kiekviename bibliotekos serveryje, todėl bet koks sistemos taisymo, naujinimo darbas bus atliekamas gerokai greičiau, efektyviau ir lanksčiau.

Truputis istorijos

LIBIS pradėjo veikti 1996 m. Kasmet ji buvo tobulinama, tačiau iš esmės atnaujinama ir modernizuojama pirmą kartą, pritaikant ją tarptautiniams standartams.

LIBIS – sistema, skirta ne tik pagrindiniams bibliotekos veiklos procesams (kataloguoti – aprašyti visus bibliotekoje saugomus dokumentus; komplektuoti – vykdyti leidinių registravimo, fondų apskaitos procesus; skaitytojams aptarnauti – naudojant integruotus išteklius ir paieškos priemones, aptarnauti skaitytojus bibliotekoje ir nuotolinėmis priemonėmis) automatizuoti, bet ir vykdyti tarpbibliotekinio abonemento funkcijas, keistis bibliografiniais įrašais, duomenų bazėse esančią ir sklaidai skirtą informaciją integruoti į pasaulinius katalogus.

LIBIS programinė įranga įdiegta: 5 Lietuvos apskričių bibliotekose, 60 viešųjų bibliotekų, Lietuvos Respublikos Seimo bibliotekoje, Amerikos lietuvių kultūros archyve ALKA, 3 specialiosiose ir 6 Lietuvos muziejų bibliotekose.

Kokius iššūkius teko patirti projekto komandai duomenų perkėlimo etape

Migracijos arba duomenų perkėlimo procesas užtruko apie mėnesį. Jis vyko dalimis pradedant nuo didžiausių bibliotekų ir baigiant muziejų bibliotekomis. Pradėta nuo Lietuvos nacionalinės bibliotekos, kad visas naujoves ir galimus nesklandumus pirmiausia išbandytume patys. Be to, Nacionalinė biblioteka turėjo ir valdo didžiausią informacijos išteklių ir duomenų masyvą. Pirmiausia buvo stengiamasi kiek įmanoma operatyviau spręsti vartotojams svarbiausias ir skubiausias problemas. Buvo pavienių sudėtingų atvejų, kuriuos projekto komanda, bendradarbiaudama su projekto vykdytojų komandos specialistais, po bendrų konsultacijų sėkmingai išsprendė.

Perkeliant duomenis konkrečios bibliotekos neteikė el. paslaugų nuo 1 iki 2 dienų. Rugpjūtį ir rugsėjį dar bus vertinama ir tikrinama duomenų kokybė, formuojami darbuotojų ir išorinių sistemos naudotojų darbo su nauja sistema ir jų paslaugomis įgūdžiai.

Portalo galimybių pristatymas bibliotekininkams ir vartotojams

Bibliotekų darbuotojams sukurta prieiga prie IT paslaugų valdymo sistemos (http://pagalba.lnb.lt), kurioje teikiama visokeriopa pagalba koordinuojant kiekvieną paslaugų diegimo ir aptarnavimo tobulinimo etapą. Bibliotekų vartotojai naudojasi jau įprasta bibliotekose įdiegta „Klausk bibliotekininko“ paslauga. Kadangi vartotojams rūpi paslaugų įgyvendinimo konkrečioje bibliotekoje eiga, jie rūpimus dalykus aiškinasi teikdami užklausas ir kreipdamiesi į konkrečios bibliotekos vartotojų aptarnavimo specialistus.

Bibliotekininkams jau vyko ibiblioteka.lt portalo paslaugų mokymai, kuriuos organizavo projekto diegėjo komanda. Rugsėjo mėnesį mokymus (iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų) toliau vykdys Nacionalinės bibliotekos specialistų komandos. Pirmiausia bus apmokomi metodinių bibliotekų centrų, t. y. penkių apskričių bibliotekų specialistai, lektoriai, jie vėliau šią patirtį perduos savo regionų bibliotekų atstovams. Nacionalinės bibliotekos uždavinys – tinkamai parengti bibliotekų personalą, nes tik kvalifikuoti bibliotekų darbuotojai galės skaitytojus ir vartotojus išmokyti naudotis pažangiomis bibliotekų elektroninėmis paslaugomis.

Kita labai svarbi auditorija yra Lietuvos leidėjai. Portale teikiamos jiems aktualios paslaugos palengvins darbą, supaprastins rengiamų leidinių registravimo ir publikavimo procedūras. Leidėjams taip pat bus organizuotas naujų paslaugų pristatymas.

Sistemų sujungimo vizija: perspektyvos ir galimybės

Pasak procesų pokyčių įgyvendinimo ekspertų, informacinės sistemos diegimas – gana didelis ir daug pastangų reikalaujantis iššūkis, nes reikia ne tik įdiegti sistemą, bet ir pakeisti žmonių elgseną, įpročius ir procesus. Informacinės sistemos diegimas apima net devynis sudėtingus ir laiko imlius etapus: planavimo, įsigijimo, analizės, projektavimo, programavimo, testavimo, diegimo, mokymo, bandymo. Norint įsidiegti informacinę sistemą reikia nusiteikti tam skirti nemažai laiko ir pastangų, bet pagal tinkamai nustatytus reikalavimus suprojektuota informacinė sistema, įgyvendinti procesų patobulinimai ir pakoreguota darbuotojų elgsena neabejotinai atpirks visą skirtą laiką ir pastangas.

Sukūrus konsoliduotą integralią bibliotekų duomenų sistemą yra sudarytos sąlygos toliau plėtoti LIBIS ir Virtualią elektroninio paveldo sistemas. Tai svarbu vertinant kultūros duomenis sistemiškai, kaip visumą, o ne kaip atskirų institucijų saugomas duomenų bazes. Šiandien aktualūs duomenų atvėrimo klausimai, yra poreikis duomenis turėti „realiu laiku“, duomenis naudoti pakartotinai. Didžiules galimybes suteikia dirbtinio intelekto technologijos. Nacionalinės bibliotekos ekspertai tiria ir analizuoja funkcionalumus, užtikrinančius personalizuotą vartotojų prieigą prie informacijos ir turinio, diegiant inovatyvius skaitmeninės humanitarikos įrankius ir siekiant platesnio duomenų panaudojimo.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Anciūnų bibliotekos jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“

      Rugpjūčio 12 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale vyko Anciūnų bibliotekos veiklos 50-ies metų jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“.

      „Biblioteka yra ne tik sienos, lentynos, knygos jose. Biblioteka – tai mes visi, kuriantys ir savo rankomis statantys savo biblioteką“ –šie žodžiai skambėjo jubiliejinėje šventėje. Nesustabdomai bėgantis laikas mūsų biblioteką paženklino gražia sukaktimi, o jubiliejiniai metai visada priverčia mus žvilgtelėti atgal, įvertinti praėjusį laiką, prisiminti paženklintus laikmečio įvykius. Tad pravėrę laiko knygą, į kurią viskas surašyta, galėjome prisiminti bibliotekos istoriją.

      1969 metais buvo įkurta Anciūnų (tuo metu ji vadinosi Unciūnų) kaimo biblioteka. Biblioteka buvo įrengta naujame kolūkio administraciniame pastate (tame pačiame, kur ir dabar). Bibliotekos vedėja paskirta dirbti Jadvyga Adomavičienė. Ten pat įsikūrė kultūros namai, kontora, tame pat name gyveno ir Jadvyga su savo šeima. Jos vyras Kostas Adomavičius dirbo tuometinio „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio pirmininku. Bibliotekos knygų fondą sudarė tik 166 egzemplioriai. Laikraščių ir žurnalų tais metais biblioteka negavo. Skaitytojų bibliotekoje buvo 47. Žavi savo energija ir humoro jausmu pirmoji Anciūnų kaimo bibliotekininkė Jadvyga Adomavičienė bibliotekoje dirbo nuo 1969 iki 1996 metų (27 metus). 1996 metais į Anciūnų biblioteką atėjo dirbti nauja darbuotoja: Rita Kukienė. Tais metais knygų fondą sudarė 3653 egz. knygų. Bibliotekoje buvo rengiamos parodos, popietės, eilėraščių konkursai.

      Dabar biblioteka yra pasikeitusi. Biblioteka – bendruomenės kultūros ir informacijos centras. Šiandieną Anciūnų biblioteka yra jauki, šiuolaikiška, atvira visiems ir puoselėjanti bendruomenės tradicijas. Bibliotekos patalpose atnaujinta kompiuterinė įranga, vyksta kompiuterinio raštingumo mokymai, veikia kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos, atnaujinamas knygų fondas, kurį šiandieną sudaro 4033 egzempliorių knygų. Kiekvienais metais vyksta vasaros, žiemos teatralizuotos šventės, kuriose vaikai artimiau susipažįsta su literatūros veikalais, susitinka su knygų herojais, mylimiausiais pasakų personažais.

      „Knygų skaitymas – tik darbo pradžia. Gyvenimo kūryba – štai tikslas“, – yra pasakęs Nikolajus Rubakinas. Šventės metu Anciūnų vyr. bibliotekininkė dėkojo žmonėms, kurių dėka knygų personažai atgyja, vaikai, tėveliai, seneliai įtraukiami į nuostabų pasakų, fantazijų pasaulį. Gražių žodžių negailėjo aktoriams-mėgėjams ir violetines levandas teikė Alvydai Krapienei, Loretai Ruseckienei, Vitalijai Narkevičienei, Virginijai Jankauskienei, Virginijai Baranauskienei, Gediminui Makauskui.

      Anglų filosofas Francis Bekonas apie knygas vaizdingai ir tiksliai yra pasakęs: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Šventėje pasidžiaugta aktyviausiais skaitytojais, Virginija Greiciūniene, Danute Mackevičiene, Henriku Ragausku, Tomu Šinkūnu, Fausta Bendoryte. Su dalyvavusiais šventėje pasidalinta įspūdžiais, mintimis apie knygą ir jos skaitymą. Už norą pasidalinti šiluma ir meile vaikams, atvira širdimi, dosnumu prisidėjusiai prie visų švenčių padėkota nuolatinei švenčių rėmėjai Nijolei Didžiokienei.

      Ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus knygos ,,Dienoraštis be datų“ skaitė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas Gediminas Makauskas, koncertavo jo vadovaujama Anciūnų kaimo kapela. Šventėje dalyvavo ir Anciūnų vyr. bibliotekininkę sveikino Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Julius Jagminas, Švietimo ir kultūros skyriaus specialistė Regina Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė su gausiu būriu kolegių, Zibalų seniūnijos seniūnas Ramūnas Jasevičius, bibliotekos bendraminčiai, draugai, bičiuliai, skaitytojai.

      Šventės partneris ir rėmėjas  Anciūnų bendruomenė.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Poezijos ir muzikos valanda „Purpurinis vakaras varva“

„Purpurinis vakaras varva,
Lyg aplietas aviečių sultimis.
Ant akmens šiąnakt dėsime galvas,
Po žvaigždėm šiąnakt gulsimės.“

    (Dalia Saukaitytė)

 

Rugpjūčio 11 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, Širvintų kultūros centro parodų salėje, vyko poezijos ir muzikos valanda „Purpurinis vakaras varva…“. Skambėjo vertėjos, poetės Dalios Saukaitytės eilės iš eilėraščių rinktinės ,,Purpurinis vakaras“ ir dainos, parašytos pagal šios poetės tekstus.

Dalia Saukaitytė  – poetė, vertėja. Dirbo S. Nėries ir Lietuvių literatūros muziejuose Kaune, „Baltų lankų“ ir Lietuvių kalbos instituto leidyklose Vilniuje. Vilniaus universitete dėstė filosofiją.

Eilėraščių rinkiniuose „Rugpjūčio žemuogės“, „Spalio laukas“, „Purpurinis vakaras“ vyrauja harmoninga moteriška pasaulėjauta ir daininga forma, eilėraštis kuriamas kaip nuotaikos ekspromtas.

Poezijos rinktinę „Purpurinis vakaras“, kurią 2018 m. išleido asociacija „Slinktys”, sudaro pačios poetės kruopščiai atrinkti eilėraščiai.

Dauguma jos eilėraščių, jau seniai virtusių dainomis ir dainuotų, dainuojamų V. Kernagio, K. Smorigino, G. Paškevičiaus, atgijo ir priminė svarbias žmogiškas vertybes, jausmus ir išgyvenimus.

Į poezijos ir muzikos šalį palydėjo aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas ir aktorius Eimantas Bareikis.

„Būdamas maždaug 12 metų suvokiau, kad nebūsiu nei kosmonautas, nei lakūnas, nei karininkas. Tuo metu ir užgimė noras kurti dainas bei vaidinti. Pirmąją savo gitarą pirkau dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežiausi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašiau besimokydamas mokykloje pagal Janinos Degutytės eiles. Ėmiau kurti ir savo žodžius, ir muziką. Labai gera dalintis savo kūryba su kitais, o turėti tokią galimybę ir yra didžiausia sėkmė.“ – sako Giedrius Arbačiauskas. Aktorius dažnai lankosi Lietuvos bibliotekų renginiuose, dalyvauja „Poezijos pavasario“ renginiuose.

Aktorius Eimantas Bareikis vaidina „Keistuolių“, „Atviras ratas“, „Labaiteatras“, Šiaulių dramos teatruose ir yra sukūręs daug išskirtinių vaidmenų.

Jis su „Keistuolių teatro“ kūrybine grupe yra pelnęs 2011 m. „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą už geriausią spektaklį vaikams. 2013-ais metais su kūrybine studija „PetPunk“ šį apdovanojimą pelnė už teatrą vaikams.

Puikus, pripildytas eilių ir muzikos, „lyg aplietas aviečių sultimis“ vakaras, neprailgo ir suteikė daug malonių emocijų gausiai susirinkusiems žiūrovams. Vieniems tai buvo tarsi nostalgiškas sugrįžimas į praeitį, kitiems – gal malonus atradimas ir susipažinimas su poetės eilėmis ir dainomis.

Atlikėjams buvo įteiktos Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės atminimo dovanos.

Renginys vyko įgyvendinant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto vadovė Dalia Taparauskienė

 

Prisimenant rašytoją Viktorą Brazauską

Rugpjūčio 8 dieną jaukioje aplinkoje, Musninkų varpinėje, vyko kraštiečio, rašytojo, prozininko Viktoro Brazausko 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas ,,Po Dievo padu“,  kurį organizavo Musninkų ir Vileikiškių filialų vyr. bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

„… žmogaus, žiogo ar skruzdės likimas ir viskas, kas vyksta danguje ir žemėje – po Dievo padu…“ – sako V. Brazausko apsakymo ,,Šieno kvapas“ herojus Petras savo sūnui. Belieka tik patvirtinti – tikrai taip… Visi mes bejėgiai prieš lemtį… – tokius rašytojo žodžius renginio pabaigoje perskaitė renginio vedančioji Sonata Žilinskienė.

Rašytojo kūrybą apžvelgė Steponas Mažrimas, o apie gyvenimo kelio vingius, rašytojo tėvelius, sodybą, apie V. Brazausko eiles jautriai kalbėjo asmeniškai jį pažinojusi Audronė Janušauskienė.

Į renginį atvyko ilgametė rašytojo draugė Renata Baradinskaitė. Ji prisiminė jų pažintį, kaip Žirmūnuose, rašytojo bute, rinkdavosi poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, buvo skaitoma kūryba, eilės, diskutuojama iki paryčių. Atvažiuodavo ji ir į V. Brazausko tėviškę, Taučiulius, praskaidrinti jo vienatvės, padėti nudirbti kaimo darbus.

Klasės draugas Leonas Vaicekauskas pasakojo, kad jis metais vyresnis, tačiau dėl lūžusios kojos liko antriems metams. Jis prisiminė, kaip jie kartu užsidirbdavo pinigų – subūrę grupelę važiuodavo po kaimus ir rengdavo pasirodymus. Taip ne kartą yra tekę nuvažiuoti ne vieną kilometrą dviračiais. Leonas džiaugėsi, kad šiais metais sukanka 60 metų, kai Viktoras ir jo klasės draugai baigė Musninkų mokyklą. Net penki jų atvyko prisiminti draugo: Elena, Vlada, Irena, Alina ir Leonas.

Pasakojimus jautriai apipynė Musninkų jaunimo dainos ir muzika. Kęsmina Garbatavičiūtė, Greta Paulauskaitė, Gabrielė Morozovaitė ir Tadas Imbrasas.

Po renginio skirstytis niekas neskubėjo: čia buvo galima apžiūrėti bendradarbės, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkės Janės Stravinskienės, tapybos parodą, pavartyti išleistas rašytojo V. Brazausko knygas, pasklaidyti jo rankraščius, kurių nebesuspėjo išleisti. Aplankytas rašytojo kapas, uždegtos žvakutės.

 

Apie Viktorą Brazauską

Prozininkas Viktoras Brazauskas Viktoras gimė 1941.01.30., Širvintų r., Taučiulių k. Mirė 2005.11.11. Palaidotas Musninkų miestelio kapinėse Širvintų rajone.

Mokėsi Vileikiškių septynmetėje mokykloje. Baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinėje armijoje bei kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo M. Mažvydo bibliotekoje, laikraščių „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“ redakcijose.

Nuo 1976 m. – LRS narys.

Kūrybinį kelią rašytojas Viktoras Brazauskas pradėjo eilėraščiais, kuriuos spausdino rajono laikraštyje, vėliau − „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Rašytojas su didele pagarba minėjo pirmuosius savo literatūros mokytojus, poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą. Kiek vėliau, jau besimokydamas Vilniaus universitete, pradėjo rašyti prozos kūrinius.

1970 m. išleido apsakymų rinkinį „Vasaros muzikantai“, 1976 m. išėjo V.Brazausko knyga „Antrąkart gimę“, o 1984 m. išleista jo knyga „Nežinomų artistų gyvenimas“. Parašė kūrinių vaikams – 1991 m. išleista knygelė „Kamanių pieva“. Viktoro Brazausko kūryboje vyrauja kaimo tematika. Viena svarbiausių problemų – kaimiečio išėjimas į miestą ir su tuo susijęs kartų konfliktas. Šios problematikos kūriniuose perteikiami kaimo ar mažo miestelio senosios kartos žmonės, jaunoji karta įtraukiama į kolizijas.

Kūryboje šmėkšteli sovietmečio realijos – melioracija, prievartinis iškeldinimas į gyvenvietę. Jo kūryboje neretos pokario „klasių kovos“ reminiscencijos, dažniausiai pateikiamos vaiko žvilgsniu. Kūryboje tęsiama epinio pasakojimo tradicija. Stilius lakoniškas, mėgstama situaciją apibūdinti ar veikėją charakterizuojanti detalė. Siužeto pagrindu  imamas krizinis žmogaus gyvenimo momentas, kuriame atsiskleidžia veikėjo vertybių sistema.

Moraliniu angažavimusi Viktoro Brazausko kūryba siejasi su J. Biliūno proza. 1998 metais išleistame apsakymų rinkinyje „Pono Adomo odisėja“  gana tiesmukai vaizduojamos Nepriklausomos Lietuvos realijos.

2000 m. išleista apsakymų rinktinė „Po Dievo padu“.

1985 m. Viktorui Brazauskui skirta Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.

 

Poezijos ir muzikos valanda „Žodėliai nuog kvajynėlių“

   Širvintoms minint 546-ąsias miesto įkūrimo metines, liepos 23 d., penktadienį, Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos vidiniame kiemelyje vyko poezijos ir muzikos valanda „Žodėliai nuog kvajynėlių“. Lietuvių liaudies dainas atliko dainininkė Veronika Povilionienė. Skambėjo poeto Juozo Žitkausko eilėraščiai dzūkų tarme. Muzikines improvizacijas akordeonu atliko akordeonininkas Svajūnas Ilčiukas.

   Veronika Povilionienė- lietuvių liaudies folkloro dainininkė, pagarsėjusi tradicinėmis liaudies dainomis ,ir moderniomis liaudies dainų aranžuotėmis, etnologė. 2008 m. dainininkei, liaudies kultūros puoselėtojai Veronikai Povilionienei paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija „Už dainavimą Lietuvai ir pasauliui“. Dainininkė gimė 1946 m. Dzūkijoje, baigė Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo Lietuvos liaudies kultūros centre, Vilniaus mokytojų namuose. Su solinėmis ir bendromis programomis daug koncertavo užsienyje (JAV, Australija, Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys). Atstovavo Lietuvai įvairiuose renginiuose, prestižiniuose džiazo muzikos festivaliuose, kelissyk kviesta į folkloro festivalį Vašingtone, JAV.

   Juozas Žitkauskas– vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Poeto kūriniai nepalieka abejingų, kiekvienoje knygoje galite atrasti kažką naują ir dar neskaitytą. Juozas Žitkauskas kasdien užkariauja vis daugiau skaitytojų širdžių.

   Tai poetas, rašantis gimtąja dzūkų tarme. Jis – ir pagarsėjęs kultūros vadybininkas,  Lietuvos mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose nuoširdžiai skleidžiantis  žinią apie lietuvių literatūrą suaugusiems ir vaikams. Už pastarąją sritį yra pelnęs garbingą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premiją.

   Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. Poetas skaitė eilėraščius ir iš neseniai išleistos knygos „Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai dzūkiškai ir lietuviškai“.

   Poeto kūriniai nustebino įdomiu stilistikos perteikimu, išskirtiniais pastebėjimais, šmaikštumu ir nuoširdžiu prisilietimu prie skaitytojo pasąmonės.

   Lietuvių liaudies dainų atlikėjai Veronikai Povilionienei talkino akordeonininkas Svajūnas Ilčiukas. Jo atliktos muzikinės improvizacijos buvo harmoningos vakaro temai. Susirinkusieji dainavo drauge su Veronika Povilioniene. Atrodė, kad melodijos ir poezijos posmai išbaidė besikaupiančius debesis ir suteikė progą mėgautis žodžio galia, dainos skambumu ir akordeono garsais.

   Tai buvo labai šilta ir jauki poezijos ir muzikos valanda, daugelyje vietų privertusi susimąstyti visus dalyvius. Itin prasmingai, skambant liaudies dainoms apie Tėvynės meilę ir ilgesį, skambėjo ponios Veronikos prašymas jaunimui „Mielas jaunime, neišsivaikščiokite iš Lietuvos. Jei Jūs ją paliksite, kam tada ji bebus reikalinga…“

   Atlikėjams buvo padėkota už puikų ir nuoširdų vakarą, įteiktos gėlės ir Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės dovanos.

   Džiaugiamės gražiu Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos bendradarbiavimu su Trečiojo amžiaus universiteto, „Bočių“ draugijos Širvintų skyriaus nariais. Kultūriniai renginiai padeda suburti senjorus bendrai veiklai, tenkina jų kultūrinius poreikius.

   Renginys vyko įgyvendinant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Projekto vadovė Dalia Taparauskienė