KAVALIAUSKAS ČESLOVAS
(1923 07 20 – 1997 02 21)
Gimė Pumpėnuose, Pasvalio r. . Kunigas, teologas, vertėjas, poetas. Baigė Kauno kunigų seminariją, 1950-1956 m. kalintas Norilsko ir Kolymos lageriuose. Kunigavo Joniškyje, Kelmėje, Žasliuose ir kitur. 1991 buvo altaristas Širvintose, nuo 1994 – Kaišiadoryse. 1972 m. išleistas jo verstas iš graikų kalbos „Naujasis testamentas“ (1972), „Senojo testamento“ 23 knygos. Versdamas siekė lietuviškų atitikmenų, daug dėmesio skyrė poetiškiausioms knygoms, ypač „Giesmių giesmei“. Išleistas „Trumpas teologijos žodynas“ (1992), „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998). Tyrinėjo autentiškus Šv. Rašto tekstus, jų šaltinius, semantiką ir poetiką. Parašė eilėraščių, rankraščiais paliko jų rinkinius „Mėlynas kryžius“ (1954-55), „Iš meilės lyrikos“ (1958-59), „Rudens etiudai“ (1967) ir kt. Išleido poezijos knygą „Pažadėtoji žemė“ (2000). Yra išleidęs bažnyčios tėvų raštų.
Palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje.