Gyvenimo datos:1930 03 29
Gimimo vieta:Musninkai (Ukmergės apskr., Širvintų r.)
Veikla:visuomenės veikėja, meno mecenatė
Nominacijos: Širvintų krašto garbės pilietis (2010)
1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją, nuo 1946 m. – skautė. 1952 m. persikėlusi į JAV baigė Junioro koledžą Čikagoje. 35-erius metus dirbo draudimo srityje [1, 7].
Nuo jaunystės M. Remienė įsijungė į visuomeninę ir labdaros veiklą. Jau šeštą dešimtmetį vadovauja labai svarbių išeivijos institucijų finansavimą organizuojantiems fondams, komitetams, taryboms. 25 metus buvo Švč. Mergelės Marijos Nekaltai Pradėtosios seserų kongregacijos Čikagos apygardos pirmininkė. Nuo 1983 m. – Lietuvos katalikų spaudos draugijos direktorė. Nuo 1979 m. organizuoja ir vadovauja dienraščio „Draugas“ renginiams, nuo 1997 m. – „Draugo“ valdybos pirmininkė, „Draugo“ fondo įkūrėja ir direktorė, tarybos narė. Nuo 1997 m. – Kultūros tarybos pirmininkė. Organizavo ir vadovavo Dainų, Tautinių šokių, Pasaulio lietuvių dienų koncertams, minėjimams, meno parodoms. 1997 m. ir 2000 m. dalyvavo Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių Bendruomenės (PLB) Seime. Dirba Lietuvos fonde: tarybos narė (1974−1996), valdybos, pelno skirstymo komisijos, tarybos pirmininkė, garbės komiteto narė. Radijo laidų „Margutis II“ tarybos narė ir valdybos pirmininkė, Lietuvos partizanams remti globos fondo ir valdybos (1995), Lietuvos krikščionių demokratų partijos JAV rėmėjų valdybos narė (nuo 1996). Remia Lietuvos katalikiškąją spaudą. „Draugo“, „Dirvos“, „Pasaulio lietuvio“ bendradarbė [1, 2].
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dar labiau sustiprėjo Marijos Remienės ryšiai su gimtuoju kraštu. Ji nutarė atnaujinti labai apleistą tėvų ir savo gimtinės Švč. Trejybės bažnyčią Musninkuose. M. Remienės ir jos sesers Irenos Margaritos Bareikaitės pastangomis bei lėšomis buvo atliktas bažnyčios remontas, pastatytas naujas altorius ir kt. [6]. Musninkuose buvo pastatytas Šv. Mykolo Arkangelo paminklas (skulpt. Antanas Kmieliauskas) [5].
M. Remienė globoja dvi mokyklas: Musninkų (Širvintų r.) ir Bijutiškio (Molėtų r.): finansuoja moksleivių kūrybos konkursus, skiria premijas ir paramą mokyklos kultūrinėms iniciatyvoms [6].
2005–2010 m. M. Remienė padovanojo Lietuvai ir perdavė saugoti Lietuvos dailės muziejui 37 dailininko Adomo Galdiko eskizus ir piešinius, 2007 m. – keletą Adomo Galdiko (1893–1969), Adomo Varno (1879–1979), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Pauliaus Augio (1909–1960) ir kt. dailininkų grafikos ir tapybos kūrinių, 2008 m. – Adomo Galdiko penktojo dešimtmečio pradžios piešinių albumą – 55 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, gamtovaizdžius [4].
Remienė yra sakiusi, kad visuomeninėje veikloje ją „lydėjo ne vien šypsena, ne vien ramybė ir pasisekimai. Kartais reikėjo daug pastangų ir kantrybės su kitokią nuomonę turinčiais, kitokiom nuotaikom gyvenančiais“. Stiprino idealistinis patriotinis nusistatymas tarnauti Dievui, Tėvynei, Artimui [1].
M. Remienė už nuopelnus įvertinta ne vienu apdovanojimu. 1996 m. Čikagoje jai buvo įteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus II medalis „Pro Ecclesia et pontifice“ [1, 7]. 1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga apdovanojo I laipsnio LPKTS Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai [1]; 2002 m. Lietuvos valstybė apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu [3]; 2008 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis apdovanojo Žvaigžde; 2010 m. Lietuvos vyriausybė suteikė Jono Basanavičiaus premiją [3].
Marija Remienė yra išleidusi musninkiečiams paskirtą autobiografinę knygą „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“. Joje autorė pasakoja apie savo ir savo šeimos, 1944 m. iš Musninkų pasitraukusios į Vakarus, likimą, kartu atskleisdama išeivių organizacijų veiklą. Knygoje yra skyrius „Mano gimtoji Musninkų parapija“, kuriame rašoma apie Musninkų praeitį, bažnyčios atnaujinimo darbus. Antroji knygos dalis – kelionių (po Izraelį, Egiptą, Angliją, Lietuvą, lietuvių etnines žemes) įspūdžiai, spausdinti „Draugo“ dienraštyje. Trečioji dalis – straipsniai, pasirodę įvairioje spaudoje – apie M. Remienę ir jos pačios. Leidinys gausiai iliustruotas [1]. Leidinį „JAV lietuvių kultūros keliuose“ sudaro M. Remienės atsiminimai, straipsniai. Knygos pradžioje – muziejininko Vytauto Balčiūno įvadinis straipsnis „Išeivijos kultūrininkės Marijos Remienės darbai [3]. Išleista M. Remienės sudaryta knyga „Draugui – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“ (Vilnius, 2009). M. Remienė prisidėjo prie monografijos „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (Vilnius, 2005) leidimo. Čia išspausdintas ir M. Remienės straipsnis apie Musninkų parapijos kleboną Roką Puzoną „Kunigas bažnyčios ir tėvynės gerovei“. Apie žymią visuomenės veikėją plačiai rašoma prof. Aldonos Vasiliauskienės straipsniuose [6, 7, 8]. Ji laikoma viena žymiausių XX a. Lietuvos moterų.
2010 m., minint Širvintų miesto 535 metų jubiliejų, visuomenės veikėjai Marijai Remienei už lietuvybės puoselėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Širvintų krašto garsinimą pasaulio lietuvių bendrijose, už ypatingus nuopelnus ir išskirtinį indėlį Širvintų krašto mokslo, kultūros, visuomenės gyvenimo srityse ir altruistinę veiklą suteiktas Širvintų krašto garbės pilietės vardas. Savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas birželio mėnesį, o Širvintų krašto Garbės pilietės regalijos M. Remienei įteiktos 2010 m. liepos 17 d. per iškilmingą savivaldybės tarybos posėdį, skirtą Širvintų miesto 535 metų sukakčiai paminėti [3, 5].
„Gimtosios žemės apdovanojimas – pats brangiausias“, − yra sakiusi nominantė [3]. Iškilmingame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ji kalbėjo: „Dabar, gyvenimo saulėlydyje, turiu pripažinti, kad nesukūriau didelių turtų, bet dirbau, kūriau Lietuvą svetimame krašte, ne savoje žemėje. Visa priskiriu Aukščiausiam ir savo tėveliams. Lietuvai atgavus laisvę, mano dėmesys ir parama nukreipta į tėviškę, nors nepalieku savo įsipareigojimų ir toliau Amerikoje. Šiandien aš galiu pasakyti, kad mano gimtasis kraštas jaučia mano artumą ir meilę. Esu laiminga kiekvieną kartą čia apsilankydama“ [3].
Literatūra ir šaltiniai
- Remienė, Marija. Atsukant gyvenimo laikrodį atgal: [atsiminimai]. – Vilnius, 2002. – 437, [1] p.: iliustr., faks.
2. Remienė Marija. – Portr. // JAV lietuviai: biografijų žinynas. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 183.
3. Remienė, Marija. JAV lietuvių kultūros keliuose. – Vilnius, 2011. – 607, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Remienė, Marija. Lietuva visą laiką mano širdyje: [pokalbis su JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos pirmininke, mecenate M. Remiene / kalbėjosi Aldona Kačerauskienė]. – Portr. // XXI amžius. – 2006, rugs. 27, p. 3, 5.
5. Marija Remienė. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2012-02-13]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/lt/veikla/apie-rajona_939/garbes-pilieciai/garbes-pilieciai_977.html>.
6. Vasiliauskienė, Aldona. Apie Mariją Remienę. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 1183-1211.
7. Vasiliauskienė, Aldona. Lietuvos įvaizdžio puoselėtoja Marija Remienė (Bareikaitė). – Schem. – Bibliogr.: 70 pavad. // Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje: Lietuva Europos istorijos ir kultūros kontekste: Senoji/naujoji lietuvių kultūra: šiuolaikinės koncepcijos: 7-8 Pasaulio lituanistų bendrijos [tarptautinių konferencijų medžiaga]. – Vilnius, 2004. – P. 148-173.
8. Vasiliauskienė, Aldona. Reikšmingi darbai lietuviams ir Lietuvai: apie JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkę Mariją Bareikaitę-Remienę. – Portr. // Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys. – Kaunas, 2000. – P. 279-289.