Čiobiskis

Literatūrinė-muzikinė popietė, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti

Sausio 13-ąją dieną  Čiobiškio filiale  vyko Širvintų r. sav. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Čiobiškio filialo ir Širvintų rajono savivaldybės Širvintų kultūros centro Čiobiškio filialo organizuota literatūrinė-muzikinė popietė, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti. Renginio metu Širvintų rajono savivaldybės Čiobiškio filialo vedėja Vida Dambrauskienė ir Širvintų r. sav. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė pristatė už Lietuvos laisvę kovojusius, tačiau savo gyvybes paaukojusius Laisvės gynėjus. Laisvės gynėjai pagerbti tylos minute, jų atminimui skambėjo Čiobiškio filialo vokalinio moterų ansamblio „Lyra“ melodijos. L.E. Čiobiškio seniūno pareigas Jovita Šakinytė skaitė eiles. Ona Skladaitienė ir Ona Kazlauskienė renginio dalyviams papasakojo apie patirtus išgyvenimus lemtingąją 1991 m. sausio 13-ąją dieną. Baisūs, liūdni, šiurpą keliantys pasakojimai palietė visų renginio dalyvių širdis…

Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė

Literatūrinė-muzikinė kompozicija „ Poezijos pilnatis“

Lapkričio 11 d. Čiobiškio bibliotekoje vyko literatūrinė-muzikinė kompozicija, skirta  Bernardo Brazdžionio kūrybai paminėti.

 Bernardas Brazdžionis gimė 1907-aisiais  vasario  2 d. Stebeikėlių kaime, netoli Pumpėnų, Biržų apskrityje. Tai poetas, prozininkas, dramaturgas, muziejininkas bei literatūros kritikas.

 Ilgoje ir nelengvoje poeto gyvenimo kelionėje 15 metų gyventa, mokytasi ir dirbta Kaune. Tai – jaunystės, kūrybinių ieškojimų, asmenybės brendimo metai.

 Nuo 1924-ųjų Bernardas Brazdžionis pradėjo rašyti  ir spausdinti savo eilėraščius.

 Bernardas Brazdžionis –  gerai žinomas vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, parašęs nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams. Vaikams rašytoje poezijoje atsiskleidžia šviesioji, linksmoji rašytojo asmenybės pusė.

Prisiliesdama prie kasdienybės  poeto plunksna liejo ne vien lyrikos, bet ir satyros bei sarkazmo spalvas.

Tačiau Tėvynės istorijos alsavimas lieka kaip talismanas, kaip gyvenimo prasmės ir grožio pakilių giesmių nesenkantis šaltinis.
Jo kūryba – tai versmė, iš kurios dvasinio peno semtis gali bet kas ir bet kokiu laiku, nes poeto eilėraščiuose įkūnyti amžinieji gyvenimo ir žmogiškumo dėsniai niekada nesensta. B. Brazdžionis savo poezija skelbia tėvynės meilę, žmogaus ir Dievo vienybę, kalba apie mažo žmogaus didelę sielą.

Popietėje B Brazdžionio eilės skaitė aktorė Edita Užaitė. Muzikinius intarpus atliko solistas Tadas Imbasas.                                                                                                                                                                   

Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė

 

Popietė „Vasarojant su knyga“

Liepos 12 d. Lapelių bibliotekoje organizuota popietė „Vasarojant su knyga“.

Į renginį atvyko kraštietės Polinos Sarapinienės sūnus Dainius Sarapinas. Jis  bibliotekai padovanojo Polinos Sarapinienės ir Dainiaus Sarapino išleistą knygą „Naudingi patarimai“.  Polina Sarapinienė yra išleidusi ir padovanojusi Lapelių bibliotekai knygą „Nekaltinu rudens“. Širdžiai mielos eilės nepalieka abejingų.

Renginio metu aptarėme perskaitytas ir  patikusias knygas, kurias rekomenduotų skaityti kitiems skaitytojams.

Dainius Sarapinas pristatė  knygą „Naudingi patarimai“. Šioje knygoje bus

galima rasti nuo daržovių ir uogų laikymo iki maisto gaminimo receptų, mitybos ir etiketo. O kai tai perskaitysime, tai rasime patarlių, mįslių.

Vasara yra pilna stebuklų, galima grožėtis auksiniais vakarais, lietaus simfonija. O kitus stebuklus galime rasti knygoje „Magiški triukai“.

Dainiaus Sarapino vienas iš pomėgių yra magija. Jis papasakojo, kad pačius paprasčiausius triukus išmoko ir iš knygos, ir iš draugų magų. Pirma žiūrovė buvo mama. Ji pastebėdavo Dainiaus klaidas, tad jam teko dar labiau tobulinti triukus. Savo magiškus triukus Dainius Sarapinas pristatė ir popietės dalyviams.

Popietės metu aptarėme ir savo krašto praeitį, istoriją, kuri yra užrašyta knygose „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, kraštiečio Jono Lučiūno išleistose knygose „Čiobiškio portretas“, „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“.

Dainius Sarapinas labai domisi šiuo kraštu, savo giminaičių gyvenimo istorija, kurios maža dalis yra užrašyta knygoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“. Apie juos, kas neparašyta knygoje,  daugiau papasakojo Marija Lisauskienė, Genė Drazdauskienė.

Taip pat Dainius Sarapinas aplankė ir Čiobiškio biblioteką. Susitikime su bibliotekos skaitytojais jis parodė jiems magiškų triukų. Vaikus pamokė lipdyti modelinu.

Linksmai ir prasmingai prabėgo vasaros popietė bibliotekoje tarp knygų, pokalbių ir visų laukiamo stebuklo. Ir žinoma  – bendravimo stebuklo.

Janė Stravinskienė

Lapelių  filialo vyr. bibliotekininkė

 

Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte

Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas  Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.

Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.

2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą  filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija  skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.

Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.

Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.

Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.

Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.

Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.

Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Lietuvos bibliotekininkų draugija šiemet skelbia „Bibliotekų knygų Kalėdas“. 2021 m. šūkis – Šventinis gerumas kartu su knyga

Šilti ir jaukūs renginiai su bibliotekų bičiuliais bei svečiais, vienišų ir stokojančių dėmesio asmenų lankymas, padovanotos knygos – mūsų kasdieniai džiaugsmai.
Ne tik trumpėjančios dienos, bet ir nesitraukianti pandemija kelia nerimastį. Vis dėlto Kalėdos yra laikas, kai metus norime užbaigti ramiau, dovanodami vieni kitiems šventinį gerumą, prie jo pridedant dar ir knygą – perskaitytą gerą romaną ar eilėraštį. Kviečiame su bendraminčiais ir draugais dalintis geromis emocijomis, mėgautis arbata ir imbieriniais sausainiais, susitikti jaukioje bibliotekoje pažiūrėti kino filmą ar pažaisti Žaislotekoje bei pasidžiaugti partnerių ir draugų padovanotomis knygomis.

Čiobiškyje vyko Vaikų gynimo dienos šventė

Vaikai – tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai…                                                          Vaikai – tai brangiausia , ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame…

      Vasara prasideda gražia švente – Tarptautine vaikų gynimo diena. Jau tapo tradicija, jog šią dieną vaikams organizuojamos įvairios šventės, varžybos, koncertai ar kiti džiuginantys renginiai. 

     Čiobiškio filialo vyr.  bibliotekininkė organizavo vaikams šventę. Vyko edukacija „Piešimas spalvotu smėliu“, kuria vedė  Širvintų kultūros centro Družų  filialo vedėja Janina Jankauskienė.

     O po to prasidėjo linksmybės, vaikučius aplankė linksmasis klounas (bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė). Visi žaidėme, džiūgavome ir išdykavome. Skambant muzikai šokome, pūtėme muilo burbulus, valgėme ledus. Šventės pabaigoje dalyviams buvo įteikti prizai.

    Už šventinę rytmečio valandėlę dėkoju Janinai Jankauskienei ir darželio auklėtojoms Dijanai Čižienei ir Virginijai Gediminskienei.

 

Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė

Popietė, skirta poeto Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms

         Rugsėjo 6-oji –  poeto Pauliaus Širvio gimimo diena. Šiemet minimos jo 100-osios gimimo metinės. Atrodo, tiek daug metų praėjo nuo tos dienos, kai Padustėlyje (Zarasų r.) gimė šviesiaplaukis berniukas, vėliau tapęs garsiu rašytoju. Mūsų poezijos legenda.                                                                                                                            

Ta proga Čiobiškio bibliotekoje rugsėjo 8 d. vyko popietė „Romantinės meilės istorija Pauliaus Širvio lyrikoje“. Pauliaus Širvio biografiją pristatė bibliotekininkė  Snieguolė Šimanskienė.                                                                                                  

Pauliui Širviui poezija – visų pirma svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas  ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Ir visa tai poetas pats turi pajusti, išgyventi. Poeto kūryba – daugiau ar mažiau – jo paties autobiografija.                          

P. Širvys neatsiejamas nuo savo eilėraščių, o eilėraščiai – nuo jo, poezija buvo vienintelis jo turtas. Poeto eilėraščius skaitė Almantas Piškinas. Su širdgėla, labai savitai iškalbėti, o kartais išraudoti eilėraščiai dainomis, kurias atliko  Čiobiškio folklorinis kolektyvas „Liepelė“, vadovė Vida Dambrauskienė.                               

Iš naujo tarsi pajutome tuos lobius, kuriuos valdė ir mums kaip neišnykstančią brangenybę paliko P. Širvys.

Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė