Širvintos

Kraštiečio rašytojo, literatūrologo Sauliaus Vasiliausko knygos „Dabar aš ramiai papietausiu“ pristatymas

Spalio 19 d. Kultūros centro konferencijų salėje vyko kraštiečio rašytojo, literatūrologo ir mokslų daktaro Sauliaus Vasiliausko pirmosios knygos  „Dabar aš ramiai papietausiu“ pristatymas. Ši knyga Lietuvos rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Renginyje dalyvavo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistai ir lietuvių kalbos mokytojos (Edita Rutkauskienė ir Rasa Baranauskienė).

Saulius Vasiliauskas – jaunas rašytojas, literatūrologas, mokslų daktaras, rugsėjo pabaigoje  apgynęs disertaciją „Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“(vadovas dr. Rimantas Kmita).

„Dabar aš ramiai papietausiu“ – taip pavadinta pirmoji prozininko knyga, į kurią sudėti trumpieji autobiografiškumo atspalvį turintys pasakojimai. Kai kurios iš pirmo žvilgsnio paprastos, gyvenimiškos istorijos primena, kad gyvenimą reikia iš tikrųjų patirti, o ne prabėgti manant, kad jau patyrei.

„Knyga sudaryta daugiausia iš trumpų tekstų, rašytų skirtingu laiku ir įvairiomis aplinkybėmis. Aišku, galima būtų sukurpti visokių gražių metaforų ir išvedžiojimų, bet knyga vis tiek yra apie mane ir kitą, santykį su išoriniu pasauliu ir kalba, nerimą ir laukimą, įvairias kasdienybės įtampas ir bandymus iš jų išsprūsti, patirti estezę“, – apie savo pirmąją knygą sako Saulius Vasiliauskas.

Gimnazistams rašytojas papasakojo apie tai, kaip gimė jo pirmoji knyga, skaitė knygos pasakojimus. Renginiui baigiantis Saulius Vasiliauskas atsakė į užduodamus klausimus.

Džiaugiamės, kad mūsų kraštas turi kuo didžiuotis. Kad turime rašančių, kuriančių kraštiečių. Smagu, kad kraštiečio pirmosios knygos pristatymas sužadino susidomėjimą. Linkime, kad Sauliui niekuomet neišsektų kūrybinė versmė.

Saulių Vasiliauską sveikino Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektų vadovė Dalia Taparauskienė, skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė, lietuvių kalbos mokytoja Rasa Baranauskienė.

Šis knygos pristatymas organizuotas vykdant Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija, Širvintų kultūros centras.

 

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

   ,,Eilėraščiai mane suranda“

Spalio 18 dieną Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filiale vyko literatūrinė valandėlė „Eilėraščiai mane suranda“, skirta poetės, dramaturgės, vertėjos, dainų tekstų autorės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Ramutės Skučaitės 90-ųjų  gimimo metinių paminėjimui.

Poetė daug rašė, vertė iš prancūzų, rusų bei vokiečių kalbų, tačiau visada dėmesio akiratyje išliko poezija vaikams – didelę jos kūrybos dalį sudaro būtent eilės vaikams: „Žvangučiai“, „Laikrodis be gegutės“, „Lopšinė ešeriukui“, „Kiškių troleibusai“, „Laiškas sekmadieniui“ ir kt.

R. Skučaitė įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“.

„Kūryba – rimtas protinis darbas, o eilėraštis sielos raktas“ – yra sakiusi poetė. Ji teigė, kad svarbiausia jos kūryboje eilėraščiai vaikams. Poetė jaučiasi laiminga rašydama jiems. Tuo įsitikino ir susidomėję R. Skučaitės kūrybos klausėsi  Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų darželio auklėtiniai, auklėtoja Laima Čigienė, padėjėja Aida Kisielienė.  Vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė vaikams skaitė poetės sukurtus eilėraščius „Mamytė mylima“, „Močiutė“, visi kartu kūrė pasaką, žaidė, dainavo. Tokie susitikimai su mažaisiais skatina meilę knygai, kūrybiniams ieškojimams.

Bibliotekoje surengta literatūrinė paroda „Esu laiminga, kad rašau vaikams“.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Lentvario bibliotekoje eksponuojama tautodailininkės Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų paroda

Lentvario bibliotekoje nuo spalio 14 d. iki lapkričio 7 d. eksponuojama tautodailininkės Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų paroda.

Tapytoja gyvena Širvintų rajone, Bartkuškio kaime. Draugės paskatinta, nuo 2014 m. yra nutapiusi daugybę paveikslų. Tautodailininkės darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos darbai nepalieka abejingų – pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu. Aldona Vasiukevičienė dalyvauja parodose Adomo Varno ir Monikos Bičiūnaitės premijoms laimėti bei „Auksino vainikas“. Pirmoji personalinė autorės tapybos darbų paroda 2016 m. eksponuota Širvintų viešojoje bibliotekoje.

Ši paroda eksponuojama vykdant Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Projekto partneriai: Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Vilnijos krašto bibliotekų asociacija.

 

Dalia Bagdžiuvienė

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja

Lentvario bibliotekoje pristatyta kraštietės Vaivos Rutkauskaitės knyga „Nepasaka, arba pasaka apie NE“

Ar kada susimąstei apie mus supančius žodžius? Kiek jų daug ir kokie visi skirtingi. Vieni žodžiai yra linksmi, kiti – liūdni. Vieni skanūs, kiti – nelabai. O ar kada pagalvojai, kaip sunku žodžiui NE? Su juo nelengva susidraugauti, nes jis atrodo niūrus ir liūdnas. Bet įsivaizduok, kad vieną dieną NE dingsta! Jo niekur nebėra! Ar žodžių karalystėje be NE gyventi tikrai būtų linksmiau? Spalio 14 d. Lentvario bibliotekoje vyko susitikimas su debiutuojančia vaikų rašytoja Vaiva Rutkauskaite.

Susitikimo metu rašytoja pristatė paveikslėlių knygą „Nepasaka, arba pasaka apie NE“, kurią iliustravo Lina Ribinskė. Knyga patiko ne tik mažiems ir dideliems, jau mokantiems ištarti NE, bet ir tiems, kurie norėtų išmokti sakyti NE daug dažniau. Smagi ir jaukiai iliustruota istorija suteiks galimybę pasikalbėti ne tik apie žodį NE, bet ir draugystę, toleranciją, minčių ir emocijų raišką ir tai, jog kiekviena situacija, kad ir kokia nepataisoma atrodytų, turi teigiamą pusę. Paveikslėlių knyga prekyboje pasirodė tik 2019 m. gruodį, tačiau jau spėjo sulaukti didžiulio susidomėjimo, o mūsų rankose – jau antrasis leidimas!

Į susitikimą su rašytoja atskubėjo Lentvario pradinės mokyklos antrokai su mokytojomis. Renginio metu autorė sakė, kad rašyti gali visi. „Turėjau sąsiuvinį, į kurį rašiau istoriją apie dvynes, kurias išskyrė ligoninėje, ir viena išaugo gera, o kita bloga. Labai juokinga prisiminti. Vėliau buvo eilėraščių etapas. Dar vėliau – publicistinis, tinklaraščio. Rašiau ir rašau daug. Labai mėgstu rašyti laiškus, žinutes“, – pasakojo rašytoja. Todėl ir susitikimo metu vaikai ant atvirlaiškių rašė jiems patinkančius žodžius, o po to kiekvienas perskaitė. Ir pasipylė žodžių įvairovė: puiku, gražu, šaunu, pica, šokoladas, taip, ačiū, lėktuvas, tortas ir kt.

Šį susitikimą atvežė Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, kuri vykdo projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“. Projekto partneriai  – Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja.

Širvintose svečiavosi rašytoja, vertėja Liudmila Petkevičiūtė

Spalio 13 d. Širvintose viešėjo rašytoja, vertėja Liudmila Petkevičiūtė.

Gerai visų žinomo rašytojo Vytauto Petkevičiaus duktė, kurio žinomiausius kūrinius „Kodėlčius“ ir „Sieksnis, Sprindžio vaikas“ daugelis skaitė vaikystėje. Liudmila Petkevičiūtė taip pat rašo ir leidžia vaikiškas knygas savo leidykloje ,,Lieparas“.

,,Esu tas Kodėlčius, kurį mano tėtukas, rašytojas Vytautas Petkevičius, aprašė savo knygoje „Kodėlčius“ (1974). Taigi visą gyvenimą gyvenu, kaip ir dera Kodėlčiui – mokausi, domiuosi, domiuosi ir mokausi… Ir labai daug klausinėju – po truputį ir dažnai klausausi.“,- sako Liudmila Petkevičiūtė.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje rašytoja nuoširdžiai bendravo su Širvintų pradinės mokyklos 3d klasės mokiniais ir mokytoja Zita Vilkeliene. Trečiokai buvo labai susikaupę, linksmi ir žaismingi. Liudmila Petkevičiūtė pristatė savo ir tėčio kūrybą, atsakinėjo į užduodamus klausimus.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje su rašytoja susitiko 5 klasių mokiniais, kuriuos lietuvių kalbos moko mokytojas Romas Zibalas. Rašytoja pasakojo apie mūsų tautos kalbos svarbą, minė mįsles, kalbėjo apie patarles. Rašytoja pasakojo kodėl pati ėmė kurti knygas. O kurti pradėjo tam, kad žmonės nepamirštų gražiosios, skambiosios nuostabiosios lietuvių kalbos.

„Daugelio mano darbų ištakos glūdi toje nepaprastoje aplinkybėje, kad lietuvių kalba yra viena iš nedaugelio vadinamųjų šventųjų kalbų – tiesioginė, kamieninė indoeuropiečių prokalbės tąsa, jos viršūnė. Visi žinome, kad viršūnei nudžiūvus medis žūsta. Taigi mūsų paskirtis – nenudžiūti, nenunykti, o išlikti ir išsaugoti savo kalbą, kad išliktų ir nenumirtų indoeuropiečių padermė apskritai.“, – susitikime sakė Liudmila Petkevičiūtė.

Rašytoja mokiniams pasakojo ne tik apie savo ir tėčio kūrybą, kalbos svarbą, ji taip pat sakė, kad Lietuvių kalbos žodynas yra didžiausias visame pasaulyje, tautosakos rinkiniai – irgi vieni iš didžiausių. ,,O kodėl mūsų kalba nyksta?“, – susitikime mokinių klausė Liudmila Petkvičiūtė. Deja atsakyti į klausimą buvo sunku. Atsakymas paprastas: vaikai nei žodynų, nei žinynų, nei tautosakos rinkinių neskaito.
Tad norint, kad vaikai kalbėtų gražia lietuvių kalba be teršalų ir svetimybių, kad nepamirštų daugybės kuo skambiausių, raiškiausių ir tiksliausių žodžių, reikia tuos kalbos perlus ir deimantus mažiesiems paduoti laiku.

Susitikime netrūko labai šiltų akimirkų. Mokiniai turėjo progą pamatyti tikrą, gyvą mokytojo ir mokinio stiprų ryšį (anuomet dėstytojos ir studento), nes Liudmila Petkevičiūtė kadaise mokė mokytoją Romą Zibalą lotynų kalbos, antikinės literatūros ir kitų dalykų.

Nuoširdžiai dėkojame Širvintų pradinei mokyklai ir Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijai bei pedagogams už gražų bendradarbiavimą.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kūrybinės pajautos patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Tautodailininkės Nijolės Didžiokienės paroda eksponuojama Švenčionių viešojoje bibliotekoje

Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje spalio 8- 30 dienomis eksponuojama tautodailininkės Nijolės Didžiokienės tapybos darbų paroda „Mano gyvenimo spalvos“.

Nijolė Didžiokienė  – Širvintų rajono gyventoja, gimusi, augusi ir gyvenanti Širvintų rajone. Ji yra Širvintų rajono Garbės pilietė.

„Tapyba išlaisvina sielą, praskaidrina mintis ir mano gyvenimui suteikia naujos prasmės. Tapyti – sąveikauti su gamta, grožėtis jos kūrybos vaisiais, semtis iš jos gyvybinių galių…Tai – pastebėti žvaigždes naktiniame danguje…

Tie potėpiai nėra beprasmiai. Juose sudėtos mano geros mintys, žodžiai tyloje. Tai mano meditacijos. Ši paroda yra atsigręžimas į mus supantį gamtos pasaulį ir jo tobulą paprastumą. Pasirinktas gamtos vaizdų, žolynų, gėlių motyvas, tylus jų kalbėjimas, šviesa, atsklindanti iš glūdumos, – tai noras sustabdyti laiką. Akistatoje su gamta ypač akivaizdžiai jaučiu savo laikinumą, trapumą. Tada norisi dar labiau branginti dienas ir valandas…

Kūryba – tai džiaugsmas! Todėl savo paveiksluose aš tapau ne tiktai gamtą, bet ir gerą nuotaiką. Aš tapau savo norą rytoj gyventi geriau negu šiandien. Ir mano paveikslai  ko gero ne vien apie gamtą, bet ir apie svajonę…, apie tai, koks mūsų pasaulis gali būti ateityje…

O pati pradžia buvo tokia…

2012 metų sausį pradėjau lankyti Širvintų meno mokykloje organizuotą suaugusiųjų tapybos grupę. Mokslai baigėsi, bet mano studijos vis tęsiasi, ieškau naujų raiškos būdų, skirtingų technikų, naujų tobulėjimo galimybių.

 Pagal galimybes stengiuosi dalyvauti įvairiuose pleneruose. Juodkalnijoje ir Kryme mokiausi vaizduoti jūrą. Plenere Tenerifėje mokiausi portreto paslapčių. Dabar jau ne vienas portretas puikuojasi ant studijos sienų. Baigiau internetinę „Art Mart“ dailės mokyklą, mokiausi grafikos ir akvarelės.

Pagrindinės mano kūrybos temos: Peizažai. Gėlės. Jūra. Portretai. Labiausiai žaviuosi aliejine tapyba  ir pastele.

2016 m. pavasarį tapau Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare. Labai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi“,- taip apie savo kūrybą pasakoja Nijolė Didžiokienė.

Kviečiame aplankyti šią parodą. Juk, kaip sako tautodailininkė Nijolė Didžiokienė: „…Kaip gera dalintis tuo, ką labiausiai brangini, nešiojiesi savo širdies kertelėje ir galiausiai išleidi į gyvenimą – savo sielos spalvas, svajones, potyrius, savasties atspindžius… Ir didžiausia laimė, kai siela suranda atgarsį.“

Ši paroda eksponuojama vykdant Širvintų Igno  Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

Susitikimas su Sauliumi Vasiliausku Švenčionių viešojoje bibliotekoje

Spalio 8 dieną Švenčionių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Sauliumi Vasiliausku. Buvo pristatoma Sauliaus Vasiliausko  pirmoji knyga „Dabar aš ramiai papietausiu“. Ši knyga Lietuvos rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Tai jaunas rašytojas, literatūrologas ir… mokslų daktaras, rugsėjo pabaigoje  apgynęs disertaciją „Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“(vadovas dr. Rimantas Kmita).

„Gimiau 1989 metais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti tekstus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę. Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėtis, bent truputį suderinti įvykius, patirti dabartį“, – sako rašytojas.

Susitikimo metu Saulius Vasiliauskas pristatė neseniai apgintą disertaciją, pasakojo apie tai, kaip rinko medžiagą, ją sistemino. Jis daug laiko praleido archyvuose, kur buvo sukaupta medžiaga apie sovietmečiu veikusius literatų būrelius.

„Dabar aš ramiai papietausiu“ – taip pavadinta pirmoji prozininko knyga, į kurią sudėti trumpieji autobiografiškumo atspalvį turintys pasakojimai, kuriuose iš pirmo žvilgsnio paprastos, gyvenimiškos istorijos tampa buvimo dabartyje, „čia ir dabar“ svarbos liudininkėmis, nuolat primenančiomis, kad gyvenimą reikia iš tikrųjų patirti, o ne prabėgti manant, kad jau patyrei.

Tekstai žanro požiūriu knygoje įvairuoja – miniatiūros, esė, (labiau) tradicinė proza – su visais rašytojas turi  vienokį ar kitokį santykį, daugelis savaip artimi, nors nemažai pirminiame variante buvusių kūrinių liko ir rankraščio paraštėse, į knygą nepateko.

Rašytojas taip pat  papasakojo apie tai, kaip gimė jo pirmoji knyga. Tai tarsi mažos istorijos, kurios neša informaciją iš rašytojo minties į skaitytojo širdį.  Kartais kasdieniškos akimirkos, bet nuskambančios filosofiškai arba ironiškai. Kaip rašoma pasakojime „Laisvė“, tik palikęs namuose telefoną žmogus gali pagalvoti:  „Gal be mobiliojo telefono aš ne visai ir žmogus“.  Ir vėliau pastebi: „Juk žingsniuoti parke be telefono – visai kita emocija“.

Rašytojas perskaitė kelis pasakojimus. Vienas iš jų „Nagai“. Čia jis visą pasaulį sulygina su nagais, kurie tampa svarbiausiais pasaulio dalyviais. Labai nuoširdus pasakojimas „Močiutė“, kuriame pateikiamos Sauliaus Vasiliausko močiutės mintys.

Rašytojas atsakė  į pradedančiosios kūrėjos  klausimą, kuri norėjo sužinoti, kaip išleisti pirmąją knygą. Taip pat į kitus klausimus, kurių vienas skambėjo taip: „Ką planuojate veikti toliau?“

 – Gyventi,- atsakė rašytojas ir filosofiškai nusišypsojo.

Šis susitikimas organizuojamas vykdant Širvintų Igno  Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė