Širvintos

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema – „Europos šeimoje“

Balandžio 23–29 d. vyksta Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausias visų šalies bibliotekų metų renginys.

Kaip rašoma Lietuvos bibliotekininkų draugijos išplatintame pranešime, Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta kasmet nuo 2001 metų. Ji tradiciškai prasideda balandžio 23-ąją, kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena. Bibliotekų savaitės tikslas – atkreipti dėmesį į šalies bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti apie aktualias temas, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas.

Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės dr. Lauros Juchnevič, visomis bibliotekų savaitės veiklomis bus siunčiama žinutė, kad būdama ES dalimi, Lietuva jungiasi prie platesnio kultūrinio, informacinio ir kūrybinio konteksto, įsijungia į demokratinius saviraiškos procesus, prisideda prie tvaresnio gyvenimo būdo propagavimo, nuolatinio įvairiapusio bendradarbiavimo tarp pavienių asmenų, institucijų, šalių. Bibliotekos – žinių vieta, skatinanti visuomenės raiškos laisvę, puoselėjanti kultūros įvairovę, globalų pilietiškumą, demokratiją, ugdanti saugoti paveldą. Apie tai bus kalbama ir balandžio 25 d. Kaune vyksiančioje konferencijoje „Bibliotekos Europos šeimoje“, skirtoje bibliotekų specialistams ir partneriams.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginys vyks balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jo metu tradiciškai bus apdovanojami geriausi šalies bibliotekininkai. Geriausią metų bibliotekos vadovą, geriausią bibliotekininką ir geriausią jaunąjį bibliotekininką paskelbs Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Šventinį renginį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, šalia visuomenei siūlomų renginių, vyksta ir iniciatyvos, kviečiančios bibliotekininkus drauge švęsti savo profesiją ir ja didžiuotis. Balandžio 27 d. Plateliuose vyks bibliotekininkų žygis, subursiantis apie 400 šios profesijos atstovų ir rodantis bibliotekininkų bendruomenės aktyvumą, iniciatyvumą ir vienybę. Visą savaitę bibliotekininkai rungsis ir intelektiniame per LRT televiziją rodomame žaidime „Kas ir kodėl?“.

Renginiai Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje:

Balandžio 23 d. 13 val. Kultūros centro didžiojoje salėje – Dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra ir diskusija (autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė).

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneriai – Širvintų kultūros centras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 17-23 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje –  Paroda „Laikom frontą“, skirta partizano, politinio kalinio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečio vadovo Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Balandžio 26 d. 10 val. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje – Literatūrinis protmūšis.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Gelvonų gimnazija.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 26 d. 16.30 val. Kultūros centro parodų salėje – Kamerinės muzikos vakaras, skirtas kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) kūrybai. Dalyvaus solistė ir knygos sudarytoja Evelina Greiciūnaitė, pianistė Lina Giedraitytė.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

Partneris – Širvintų kultūros centras.

Renginį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas – Laikraštis „Širvintų kraštas“.

Balandžio 1-30 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje –  Menininkės Adelės Bražėnaitės – Gančierės raižinių paroda „Linijų skambesys“.

Renginio organizatorius – Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka.

 

Susitikimas su skaitymo ambasadoriumi Justinu Žilinsku

Literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“ prasidėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinama komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“. Pirmuoju ambasadoriumi išrinktas Justinas Žilinskas – vaikai simboliškai suteikė jam įgaliojimą tokiai veiklai.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vyko susitikimas su vaikų ir jaunimo rašytoju, skaitymo ambasadoriumi Justinu Žilinsku. Susitikime dalyvavo šeštų klasių mokiniai bei juos atlydėję mokytojai. J. Žilinskas gerai vaikams pažįstamas. Autorius yra išleidęs dešimtį grožinės literatūros knygų, kurių dauguma skirtos vaikams ir jaunimui. Knygos ne kartą nominuotos svarbiausiems šalies literatūros apdovanojimams, pelnė geriausių metų knygų premijas. Rašytojas jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja įvairiose skaitymo skatinimo akcijose.
Skaitymo ambasadorius siekia plačiai skleisti žinią apie skaitymo svarbą ir naudą. Mokiniai įsijautę klausėsi pašnekovo pasakojimų, atsakinėjo į užduodamus klausimus.
Pasibaigus susitikimui rašytojas dalino knygų skirtukus, fotografavosi asmenukėms ir šiltai bei su humoru bendravo su jaunaisiais skaitytojais.

Paroda „Laikom frontą!”

 

LAIKOM FRONTĄ!

Lietuvos partizanas, politinis kalinys, dimisijos kapitonas

Antanas Lukša-Arūnas

1923 05 31–2016 01 02

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923 05 31–2016 01 02) atminti.

Parodoje pasakojama Lukšų šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.

 

Antanas Lukša gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai: būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).

Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. 1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje. 1944 m. kurį laiką slapstėsi nuo prievartinės mobilizacijos. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.

1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi. 1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu. 1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose. 1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą. Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba.

1998 m. suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.).

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Kauno technologijos universiteto muziejaus, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejaus, Prienų krašto muziejaus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, A. Lukšos šeimos archyvo.

 

Minint vaikų knygos dieną

Balandžio 2-ąją nuo 1967 m. pasaulyje ji minima Tarptautinė vaikų knygos diena.
Ši diena taip pat yra žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena.
2024 m. plakatą ir kreipimąsi į pasaulio skaitytojus kūrė iškili japonų rašytoja Eiko Kadono ir puiki japonų iliustruotoja Nanos Furiya. Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai. Ji kviečia kurti naują istoriją čia ir dabar.
Su „Boružėlės“ darželio „Spindulėlių“ gr. vaikais (mokytoja Neli Liaudanskiene, padėjėja Valerija Repečkiene) skaitėme puikų Eiko tekstą „Ant sparnų istorijos keliauja“, aptarėme plakato herojus. Netikėtai vaikai rado plakate ir lietuvišką žodį – viltis. Vaikai vartė didžiojo danų pasakininko H. Ch. Anderseno knygas, auklėtojos pasakojo labiausiai įsimintinų pasakų turinį.
Darželinukai pasirinko dekoruoti maišelius. Buvo kuriamos „Išmintingosios pelėdos“: spalvingos, linksmos ir pasiruošusios surasti naujus namus.

Prasidėjo autizmo supratimo mėnuo!

Prasidėjo autizmo supratimo mėnuo!

♾️Begalybės ženklas – tai autizmo spektro sutrikimo simbolis. Kviečiame jūsų sugalvotais būdais atvaizduoti begalybės ženklą: gal tai bus piešinys, gal su artimaisiais, draugais, kolegomis sustosite begalybės ženklo forma ir nusifotografuosite, viską siųskite el. p. autizmomenuo@lietausvaikai.lt

Lietuvos autizmo asociacija atstovauja apie 700 narių visoje Lietuvoje. Minint autizmo mėnesį, norisi atkreipti dėmesį ir į asociacijos nuveiktus darbus, ne visi bendruomenės nariai žino, kad tai būtent asociacijos advokacijos ir atstovavimo dėka pasiektas rezultatas.

💬„Vienas reikšmingiausių pokyčių, atstovaujant bendruomenę, tai kad pavyko pasiekti, jog nuo 2015 metų įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė Lietuvoje. Anksčiau iki 2015 metų sausio 1 dienos, dažniausiai asmenys, sulaukę 18 metų, tapdavo šizofrenijos liga sergančiais arba intelekto negalią turinčiais asmenimis.

📌Ne mažiau svarbūs pasiekimai – atsirado komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių kompensavimas, buvo pasirašyti ir vykdomi du autistiškiems asmenims pagalbos veiksmų planai, taip pat daugiau autistiškų asmenų gali gauti vieną iš socialinių išmokų, bei inicijuotas švietimo metodinės pagalbos skyriaus sukūrimas“, – vardija Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.

👉Daugiau apie tai kas vyks balandžio mėnesį, dalinamės straipsnyje: https://tinyurl.com/bdej4jx

#autizmomėnuo2024 #lietausvaikai #begalybėsženklas #autizmas

„Kūrybinis užsiėmimas „Papuoškime namus Velykoms“

Velykos – atgimimą, šviesą ir šilumą nešanti šventė. Tad ir į namus reikia įsileisti grožį, kurį kuo puikiausiai galime sukurti patys. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko kūrybinės dirbtuvėlės „Papuoškime namus Velykoms“.
Kūrybinėse dirbtuvėlėse dalyvavo: Vaikų erdvėje laiką leidžiantys vaikai bei mamos su vaikais. Užsiėmimą vedė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos dailininkė Dalė Karolaitienė.
Dalyviai aptarė kūrybinio proceso eigą ir kibo į darbus. Kiekvienas dalyvis pasigamino Velykų kompozicijas. Kompozicijoms sukurti prireikė kruopštumo, atidumo, susikaupimo. Užsiėmimo metu netrūko vaikų klegesio, smagaus juoko, džiaugsmo. Sukurtos Velykų kompozicijos suteiks dar daugiau jaukumo namams ir džiugins visą šventinį laikotarpį. Linkime visiems gražaus šv. Velykų šventės laukimo. Lauksime sugrįžtant kituose edukaciniuose užsiėmimuose.