Musninkai

Išvyka į Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešąją biblioteką

Balandžio 6 dieną Musninkų filialo bibliotekininkė su grupe vaikų iš Musninkų dienos centro „Aitvarai“  ir vienu iš vadovų, Andriumi Baškatovu, lankėsi Širvintų viešojoje bibliotekoje. Išvyka buvo organizuota, kad mokiniai susipažintų su rajono biblioteka, joje esančiu vaikų skyriumi bei pamatytų ir išbandytų naująsias technologijas, esančias bibliotekoje.

Apie šiuolaikines technologijas bei jų daromus stebuklus vaikams papasakojo Širvintų viešosios bibliotekos  IT specialistas Dmitrijus Golubevas. Ypač mokiniai susidomėjo 3D spausdintuvu, kuris gali „iškepti“ suprojektuotus objektus bei figūras. IT specialistas rekomendavo mokiniams svetainę www.trinkercod, kad patys galėtų pabandyti projektuoti ir kažką sukurtų.

Vėliau visiems mokiniams magėjo pažaisti 3D kompiuterinius žaidimus. Kai kuriems  tai buvo visiška naujovė ir pirmas kartas. Kiti žaidė stalo žaidimus, vartė knygas. Širvintų viešosios bibliotekos vaikų skyriuje mus maloniai priėmė bibliotekininkės Lolita Pliukštienė ir Alina Griškevičienė.

Išvykos metu su vaikais grožėjomės  Širvintų Meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių piešinių paroda „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei 2022“ ir mažiausiųjų vaikučių darbeliais – „Kačiukai kniaukuliukai“.

Vaikams popietė neprailgo. Laikas buvo praleistas smagiai ir produktyviai.

    Širvintų viešosios  bibliotekos Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė J. Rolienė

 

 

Lietuviško žodžio skleidėjai

Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnešius, atmins?

(iš knygnešių dainos)

Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Jau tapo tradicija šią ypatingą dieną paminėti Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų filiale. Šį kartą, bendradarbiaujant su Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Egle Dikčiene ir Musninkų Šv. Trejybės bažnyčios klebonu Mariumi Talučiu, Knygnešio dieną paminėta kitaip – buvo organizuotos dvi netradicinio ugdymo pamokos „Spaudos draudimas
Lietuvoje. Knygnešiai.“ Jose dalyvavo penktosios  klasės mokiniai, kurie įsisavino kalbos, istorijos bei pilietiškumo pamoką. Mokiniai, lydimi bibliotekininkės ir mokytojos, aplankė Bažnyčios reliktų muziejų Kernavėje. Kunigas Marius Talutis papasakojo apie Kernavės krašto knygnešį Karolį Baužį, parodė muziejaus eksponatus: knygnešio Karolio Baužio šeimos nuotraukas, paveikslus, asmeninius daiktus, senas knygas, kurias slapta gabeno knygnešiai. Mokiniai uždegė žvakeles ant knygnešio Karolio Baužio kapo Kernavėje ir Juozo Kanclerio kapo Musninkų kapinėse, pagerbė knygnešių atminimą tylos minute. Penktokai, grįžę į gimnazijos klasę, pasižiūrėjo Musninkų filialo bibliotekininkės Janės Rolienės paruoštas skaidres, klausėsi pasakojimo apie spaudos draudimo laikotarpį ir Širvintų krašto knygnešius. Pasiskirstę į tris komandas, dalyvavo
viktorinoje „Spaudos draudimas Lietuvoje. Knygnešiai.“ Poetas Justinas Marcinkevičius knygoje „Tekančios upės vienybė“ rašė:  „Vargu ar pasauly rastųsi tauta, kuri su tokiu pasiryžimu būtų ginusi savo kalbą ir raštą, kaip tai darė mūsų senoliai visą XIX a. antrąją pusę.“ Šiandieną ypač svarbu puoselėti gimtąją kalbą – mūsų tautos identitetą.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų filialo vyr.
bibliotekininkė Janė Rolienė

Vaivos Rutkauskaitės knygos ,,Nepasaka, arba pasaka apie NE“ pristatymas Musninkuose

Gruodžio 8 d. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje svečiavosi kraštietė rašytoja Vaiva Rutkauskaitė. Susitikime su rašytoja dalyvavo Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos antrokai (mokytoja Sigutė Bžozinskienė) ir trečiokai (mokytoja Vaida Savičienė). Vaiva Rutkauskaitė perskaitė mokiniams savo knygą „Nepasaka, arba pasaka apie NE“, kurią iliustravo Lina Ribinskė. Mokiniai įdėmiai klausėsi ir vėliau atsakė į užduodamus klausimus. Renginio metu vaikai gamino jiems patinkančius žodžius, o po to kiekvienas juos pristatė. Ir pabiro žodžių įvairovė: vaivorykštė, draugystė, galima, stipruolis, mieguistas ir kt.
Dėkojame Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijai ir pedagogėms už gražų bendradarbiavimą.
Susitikimas vyko bibliotekai vykdant projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“. Projekto partneris – Vilnijos krašto bibliotekų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė
Autorės nuotraukos

Lietuvos bibliotekininkų draugija šiemet skelbia „Bibliotekų knygų Kalėdas“. 2021 m. šūkis – Šventinis gerumas kartu su knyga

Šilti ir jaukūs renginiai su bibliotekų bičiuliais bei svečiais, vienišų ir stokojančių dėmesio asmenų lankymas, padovanotos knygos – mūsų kasdieniai džiaugsmai.
Ne tik trumpėjančios dienos, bet ir nesitraukianti pandemija kelia nerimastį. Vis dėlto Kalėdos yra laikas, kai metus norime užbaigti ramiau, dovanodami vieni kitiems šventinį gerumą, prie jo pridedant dar ir knygą – perskaitytą gerą romaną ar eilėraštį. Kviečiame su bendraminčiais ir draugais dalintis geromis emocijomis, mėgautis arbata ir imbieriniais sausainiais, susitikti jaukioje bibliotekoje pažiūrėti kino filmą ar pažaisti Žaislotekoje bei pasidžiaugti partnerių ir draugų padovanotomis knygomis.

Susitikimas su rašytoju Benu Bėrantu

Spalio 25 d. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje apsilankė rašytojas Benas Bėrantas, kuris pristatė savo kūrybą.  Renginiuose dalyvavo Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos pradinio ugdymo klasės (mokytojos Sigutė Bzožinskienė, Elzė Trakimavičienė, Vaida Savičienė, Gaiva Dambrauskienė, Danguolė Blusevičienė).

Paveikslėlių knygų kūrėjas Benas Bėrantas, kaip ir dauguma vaikų knygų autorių, neapsiriboja vien rašymu. Jo smegenys veikia dviem režimais – kūrybiniu ir vadybiniu. Po leidybos studijų Vilniaus universitete penkerius metus sėmėsi patirties vaikų literatūros leidykloje „Nieko rimto“. Dabar dirba savo svajonių darbą – leidybos agentu. Jis yra vienintelis Lietuvoje nepriklausomas vaikų literatūros agentas. Aktyviai dalyvauja Bolonijos, Frankfurto, Londono ir kitose tarptautinėse knygų mugėse. Savęs rašytoju nevadina, labiau – rašančiu žmogumi. Kurdamas tekstus paveikslėlių knygoms, mintyse jau mato vaizdus ir stengiasi, kad pasakojimas įkvėptų. Bendradarbiavimas  su talentingomis dailininkėmis, grafikos dizainerėmis Vilija Kvieskaite, Tania Rex tiesia sėkmės tiltus – paveikslėlių knygos populiarios, verčiamos į užsienio kalbas. 

Susitikimus pradėjo personažas ponas Kampas, kuris atgijo iš rašytojo knygos tokiu pačiu pavadinimu. Jis miegojo ir negirdėjo, kaip vaikai suėjo į salę. Atsibudęs jis atliko daugelį veiksmų, kol pamatė, kad jį stebi vaikų akys. O tada jis pradėjo pasakoti apie knygos sukūrimo istoriją. Kūrinyje pasakojama apie berniuką Jovarą. Jis gyvena kartu su tėvais mažame bute, kur neturi kambario – tik savo kampą. Kol tėvai tvarkosi ir ruošiasi kraustytis į naujus namus, Jovaras nuobodžiaudamas imasi piešti ant sienos. Kai piešinys atgyja ir prisistato esąs ponas Kampas, berniukas sužino įdomių dalykų apie šio buto ir savo tėvų susipažinimo istoriją.  Vėliau vaikai nupiešė pono Kampo unikalius portretus. Kiekvieno vaizduotėje jis buvo kitoks ir nepakartojamas.  

Personažas ponas Kampas susitikimų metu garsiai skaitė ištraukas iš knygos. Autorius pristatė ir savo kitas knygas – „Riešutortas“ ir „Baubaimė“, kurias galime skaityti ne tik lietuvių, bet ir dar net 10 kalbų. Naujausia autoriaus paveikslėlių knyga vadinasi „Bambukas yra lėėėtas“. Visos autoriaus knygos, paremtos tikromis istorijomis iš rašytojo gyvenimo. Autorius papasakojo, kad daug keliauja po pasaulį ir po knygų muges.

Knyga „Ponas Kampas“ Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus nominuota tarp geriausių 2019 m. paveikslėlių knygų vaikams.

Renginiuose dalyvavo Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos pradinio ugdymo klasės (mokytojos Sigutė Bzožinskienė, Elzė Trakimavičienė, Vaida Savičienė, Gaiva Dambrauskienė, Danguolė Blusevičienė).

Dėkojame už gražų bendradarbiavimą su gimnazijos bendruomene. 

Susitikimas vyko bibliotekai organizuojant projektą „Kūrybinės patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

 
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

Renginys jaunimui „Pagauk mintį“

Širvintų I.Šeiniaus viešosios bibliotekos projekto jaunimui „Kūrybos ir saviraiškos keliu“ renginys „Pagauk mintį“ vyko Musninkų A.Petrulio gimnazijoje. Renginį vedė Vilniaus kamerinio teatro aktorius, humoristas, profesionalus renginių vedėjas Zigmantas Baranauskas. Gausiai susirinkusiems vyresnių klasių moksleiviams aktorius pirmiausia pristatė save. Pasakojo apie savo gana vingiuotą kelią iki aktoriaus profesijos. Labai skatino jaunimą nesustoti, siekti tikslų, nebijoti nusivylimų, būti savimi. Vėliau sekė trumpas apšilimas –trenažas. Dalyviai gavo užduotis atlikti trumpus pratimus, susijusius su vaidyba, improvizacija. Po arbatos pertraukėlės septynios komandos gavo užduotį sukurtį treilerių reklamą. Temos buvo visiems gal ir primirštos, bet tikrai žinomos: Kempiniukas, Haris Poteris, Liūtas karalius ir kitos. Gimnazistai pasitelkę vaizduotę ir humorą, puikiai atskleidė jiems tekusių temų esmę. Tris geriausius pasirodymus išrinko gimnazijos mokytojos: Asta Jurkevičienė, Snieguolė Urbonavičienė, Rasuolė Chmieliauskienė, Daiva Lučiūnienė. Visi atsipalaidavo, parodė savo sugebėjimus. O pasirinkusieji žiūrovų vaidmenį, galbūt ir pasigailėjo nepabandę. Visos komandos buvo apdovanotos I.Šeiniaus bibliotekos paruoštais prizais. Gaila, kad renginio laikas buvo ribotas. Aktoriui dėkojo gimnazijos atstovai ir I. Šeiniaus viešosios bibliotekos renginio organizatoriai, įteikdami Širvintų r.savivaldybės dovanėlę. Dėkojame gimnazijos atstovams už bendradarbiavimą ir geranoriškumą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Ugnės Trumpickaitės nuotraukos

Prisimenant rašytoją Viktorą Brazauską

Rugpjūčio 8 dieną jaukioje aplinkoje, Musninkų varpinėje, vyko kraštiečio, rašytojo, prozininko Viktoro Brazausko 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas ,,Po Dievo padu“,  kurį organizavo Musninkų ir Vileikiškių filialų vyr. bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

„… žmogaus, žiogo ar skruzdės likimas ir viskas, kas vyksta danguje ir žemėje – po Dievo padu…“ – sako V. Brazausko apsakymo ,,Šieno kvapas“ herojus Petras savo sūnui. Belieka tik patvirtinti – tikrai taip… Visi mes bejėgiai prieš lemtį… – tokius rašytojo žodžius renginio pabaigoje perskaitė renginio vedančioji Sonata Žilinskienė.

Rašytojo kūrybą apžvelgė Steponas Mažrimas, o apie gyvenimo kelio vingius, rašytojo tėvelius, sodybą, apie V. Brazausko eiles jautriai kalbėjo asmeniškai jį pažinojusi Audronė Janušauskienė.

Į renginį atvyko ilgametė rašytojo draugė Renata Baradinskaitė. Ji prisiminė jų pažintį, kaip Žirmūnuose, rašytojo bute, rinkdavosi poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, buvo skaitoma kūryba, eilės, diskutuojama iki paryčių. Atvažiuodavo ji ir į V. Brazausko tėviškę, Taučiulius, praskaidrinti jo vienatvės, padėti nudirbti kaimo darbus.

Klasės draugas Leonas Vaicekauskas pasakojo, kad jis metais vyresnis, tačiau dėl lūžusios kojos liko antriems metams. Jis prisiminė, kaip jie kartu užsidirbdavo pinigų – subūrę grupelę važiuodavo po kaimus ir rengdavo pasirodymus. Taip ne kartą yra tekę nuvažiuoti ne vieną kilometrą dviračiais. Leonas džiaugėsi, kad šiais metais sukanka 60 metų, kai Viktoras ir jo klasės draugai baigė Musninkų mokyklą. Net penki jų atvyko prisiminti draugo: Elena, Vlada, Irena, Alina ir Leonas.

Pasakojimus jautriai apipynė Musninkų jaunimo dainos ir muzika. Kęsmina Garbatavičiūtė, Greta Paulauskaitė, Gabrielė Morozovaitė ir Tadas Imbrasas.

Po renginio skirstytis niekas neskubėjo: čia buvo galima apžiūrėti bendradarbės, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkės Janės Stravinskienės, tapybos parodą, pavartyti išleistas rašytojo V. Brazausko knygas, pasklaidyti jo rankraščius, kurių nebesuspėjo išleisti. Aplankytas rašytojo kapas, uždegtos žvakutės.

 

Apie Viktorą Brazauską

Prozininkas Viktoras Brazauskas Viktoras gimė 1941.01.30., Širvintų r., Taučiulių k. Mirė 2005.11.11. Palaidotas Musninkų miestelio kapinėse Širvintų rajone.

Mokėsi Vileikiškių septynmetėje mokykloje. Baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinėje armijoje bei kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo M. Mažvydo bibliotekoje, laikraščių „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“ redakcijose.

Nuo 1976 m. – LRS narys.

Kūrybinį kelią rašytojas Viktoras Brazauskas pradėjo eilėraščiais, kuriuos spausdino rajono laikraštyje, vėliau − „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Rašytojas su didele pagarba minėjo pirmuosius savo literatūros mokytojus, poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą. Kiek vėliau, jau besimokydamas Vilniaus universitete, pradėjo rašyti prozos kūrinius.

1970 m. išleido apsakymų rinkinį „Vasaros muzikantai“, 1976 m. išėjo V.Brazausko knyga „Antrąkart gimę“, o 1984 m. išleista jo knyga „Nežinomų artistų gyvenimas“. Parašė kūrinių vaikams – 1991 m. išleista knygelė „Kamanių pieva“. Viktoro Brazausko kūryboje vyrauja kaimo tematika. Viena svarbiausių problemų – kaimiečio išėjimas į miestą ir su tuo susijęs kartų konfliktas. Šios problematikos kūriniuose perteikiami kaimo ar mažo miestelio senosios kartos žmonės, jaunoji karta įtraukiama į kolizijas.

Kūryboje šmėkšteli sovietmečio realijos – melioracija, prievartinis iškeldinimas į gyvenvietę. Jo kūryboje neretos pokario „klasių kovos“ reminiscencijos, dažniausiai pateikiamos vaiko žvilgsniu. Kūryboje tęsiama epinio pasakojimo tradicija. Stilius lakoniškas, mėgstama situaciją apibūdinti ar veikėją charakterizuojanti detalė. Siužeto pagrindu  imamas krizinis žmogaus gyvenimo momentas, kuriame atsiskleidžia veikėjo vertybių sistema.

Moraliniu angažavimusi Viktoro Brazausko kūryba siejasi su J. Biliūno proza. 1998 metais išleistame apsakymų rinkinyje „Pono Adomo odisėja“  gana tiesmukai vaizduojamos Nepriklausomos Lietuvos realijos.

2000 m. išleista apsakymų rinktinė „Po Dievo padu“.

1985 m. Viktorui Brazauskui skirta Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.

 

Musninkuose paminėti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai

          „Paklausti, kur gyvenate, nesakykite, jog toj ar anoj gatvėj, sakykite – tikėjime. Gyvenkime tikėjime. Mąstykim, kokie esame, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas, neštų vaisių. Pakelė, kelias – čia nuolat vyksta judėjimas, nuolat kas nors praeina, žiūrėk, sumindys sėklą, o kas liks nesumindyta, dangaus paukščiai sules, nebus galimybės sėklai išdygti. Pakelių žmogus – tai tas, kuris visu savo gyvenimu, visais darbais, mintimis susikoncentruoja ties praeinančiais dalykais. Pakelės žmogus niekada nebus dvasiniam gyvenimui vaisingas. Nebūkite pakelių žmonės.“

                                                                             Vyskupas Vincentas Sladkevičius

          2021-ieji metai Lietuvoje paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.

          Vincentas Sladkevičius – vos antrasis Lietuvos kardinolas. Nuo savo pirmtako, gyvenusio prieš daugiau nei 350 metų, skyrėsi kaip diena nuo nakties. Pirmasis kardinolas Jurgis Radvila, kilęs iš galingos didikų giminės, studijavęs Romoje, turėjęs artimų ryšių su pačiu popiežiumi ir jo aplinka. Vos 18-os tapęs vyskupu, o 27-erių  – kardinolu. Nepatyręs skurdo ir vargo. 

           Tuo metu antrojo Lietuvos kardinolo biografija – gerokai kuklesnė. Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių rajone, Guronyse, paprastoje neturtingoje šeimoje. Anksti neteko tėvo. Patyrė keletą okupacijų ir nuolatinį sovietų valdžios spaudimą. Baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas į kunigus 1944 m. Tarnavo provincijoje, nedideliuose miesteliuose ir kaimuose. Tapo kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1957 m. įšventintas Kaišiadorių vyskupu ir iš karto ištremtas į kitą Lietuvos pusę, protestantišką kraštą. Į Kaišiadoris pagaliau atsikėlė tik 1982 m. Popiežiaus kardinolu paskirtas 1988-aisiais. Taip pat buvo Kauno arkivyskupu, Lietuvos vyskupų  konferencijos pirmininku. Po sunkios ligos mirė 2000 metų  gegužės 28 dieną.

         Lietuvai ir Bažnyčiai atsidavusio žmogaus atminimui, Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė parengė kelis stendus su kardinolo Vincento Sladkevičiaus biografija, kurie dabar eksponuojami Musninkų Šv. Trejybės bažnyčioje. O Musninkų klebonas Marius Talutis paminėti šio žmogaus metus pasiūlė Musninkų  Šv. Trejybės bažnyčioje, sekmadienį, per Šv. Trejybės atlaidus. J. Rolienė, J. Jankauskienė ir A. Daubaraitė prieš Šv. Mišias priminė kardinolo Vincento Sladkevičiaus nueitą nelengvą gyvenimo kelią, pasidalino kardinolo įpėdinio, Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio prisiminimais.

Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė