Spalio 3 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Angelės Šimoliūnienės trimačio vaizdo tapybos darbų parodos „Praskleidus uždangą“ atidarymo renginys.
Renginyje dalyvavo parodos autorė Angelė Šimoliūnienė. Savo kūrinius menininkė sulygina su vaikais, kurie į pasaulį ateina per mus – kartu atveria požiūrį į pasaulį ir parodo, kas yra už jo ribų. Autorei ypač svarbi atmosfera ir vyraujanti energetika, kuri, pasak kūrėjos, keliaudama jos kūnu ir rankomis padeda sukurti jausmais persmelktus paveikslus.
Apie savo gyvenimo kelią ir kūrybą A. Šimoliūnienė rašo:
„Gimiau 1961 m. Pasvalyje tarnautojų šeimoje. Mokiausi Pasvalio vidurinėje mokykloje, dabartinėje Petro Vileišio gimnazijoje. Piešiau nuo vaikystės, kai buvau šeštoje klasėje. Pasikvietė mokytojai tėvus, nes buvo atvykę iš Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos atstovai ir įkalbinėjo mane leisti mokytis pas juos. Tėvai nesutiko atiduoti manęs į Vilnių, į internatą, kur matytis bus galima tik per atostogas. Mokykloje, stovyklose aš visada piešiau, o prasidėjus braižybai visada gaudavau pagyrimus ir mokytojai pradėjo sakyti, kad tai mūsų būsima architektė. Visose klasėse virš lentos būdavo užrašai, tai ten mano buvo darbas, visi pamokų tvarkaraščiai mokytojų kambaryje ir koridoriuje, taip pat buvo mano darbas. Bet aš nusprendžiau nestoti į architektūrą, nes stovėjimas prie braižybos lentos ir braižymas man pasirodė neįdomus. Aš buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, įstojau į Vilnių studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
Bedirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja (dabartinė progimnazija), dar stojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Mane traukė menas. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Buvau įvertinta Lietuvos kultūros ministerijos už indėlį į Lietuvos kultūrą medaliu. 22 metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16 metų režisiere ir išėjau iš mokyklos, nes vidumi jaučiau, kad turiu išeiti, kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime. Protas sakė viena, bet aš paklausiau savo vidaus. Išleidau auklėtinius dvyliktokus ir su jais aš išėjau. Niekas nesuprato, kodėl išeinu, kai esu taip vertinama, mylima.
Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Prisiminiau turinti medicinos sesers diplomą, tai nusprendžiau pagilinti medicinines žinias Rytų medicinoje. Studijavau 3 metus Kinų mediciną, toliau įstojau į Ajurvedos akademiją ir dar pasimokiau Dživa institute Indijoje. Supratau, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą. Besimokydama Ajurvedos akademijoje mums antros sesijos užbaigimui pakvietė art-terapijos specialistę Mariją Mendele-Leliugienę, ji mums pravedė art-terapijos užsiėmimą. Manyje kažkas įvyko. Aš priėjau prie jos ir sakau, aš noriu pas jus mokytis. Taip pakliuvau pas ją į kursus.
O paskui M. Romerio universitete praėjau dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Pasimokiau ir Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus.
Studijavau 3 metus Trečiojo tūkstantmečio psichologiją, paremtą vakarų ir rytų filosofija. Mokiausi 4 metus Holistinio sveikatos ugdymo institute.
Baigiau ir Prancūzijoje mokslinės aromaterapijos institutą. Dabar mokausi Art akademijoje Meno ir dailės istoriją.
Dalyvaudavau tarptautinėse tradicinės ir netradicinės medicinos konferencijose, ruošdavau pranešimus. Esu gavusi už švietėjišką veiklą ir pagalbą žmonėms Šv. Kunigaikštienės Olgos ordiną.
Dirbu su žmonėmis, į žmogų žiūriu kaip į vieną visumą, padedu atrasti tikrąjį kelią sveikatos srityje ir gyvenime.
Užauginau 3 sūnus, kuriais didžiuojuosi, kad užaugo dori, darbštūs žmonės.
Mūsų vaikai ateina per mus pas mus, mes juos užauginame ir paleidžiame į gyvenimą, kad toliau eitų savo keliu. Taip ir mano kūriniai yra lyg mano vaikai. Jie atėjo per mane ir aš išleidžiu juos į pasaulį. Jie man yra brangūs, nes atvėrė platesnį požiūrį į pasaulį ir kas už jo ribų. Žiūrėdama į savo paveikslus supratau, kas per juos perduodama man, kad šalia mūsų yra mums nematomas pasaulis, kad niekada nesame vieni, visada esame stebimi: stebimi mūsų poelgiai ir ypač mūsų mintys. Aplink daug gėrio ir blogio jėgų. Jei poelgiai ir mintys švarios, tai blogis prie mūsų neprieina, nes supa teigiamos energijos. Jei mintys blogos, tai apsupa neigiama energija, kuri dar daugiau pritraukia blogio ir mus užvaldo. Dar mus stebi mūsų protėviai, nes mes esame jų kamieno atšaka. Jie dėl mūsų pergyvena, jei ne taip elgiamės. Kiekviena giminė turi savo lobių skrynią, kur sudėti visi talentai, gabumai, charakterio savybės. Ir jie nori, kad teisingai tai panaudotume, kad neštume gėrį, šviesą, o ne užterštume blogio jėgomis giminės energetiką.
Šie paveikslai tai atskleidžia. Tapau tada, kada ateina įkvėpimas, kai pajaučiu energiją. Tapau septynerius metus akrilu.
Jau yra įvykę keturiolika personalinių tapybos darbų parodų Lietuvoje. Dalyvauju tapybos darbų parodose ir konkursuose užsienyje.“
Kviečiame apsilankyti! Paroda bus eksponuojama iki spalio 31 dienos.
