Ugnė Trumpickaitė

Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte

Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas  Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.

Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.

2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą  filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija  skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.

Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.

Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.

Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.

Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.

Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.

Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Literatūrinis „Tėkmės“ mokyklos pradinukų protmūšis

Birželio 8 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi „Tėkmės“ mokyklos pradinukai ir juos atlydėję mokytojai Roma Vareikienė ir Simas Glumbakas. Mokiniai dalyvavo literatūriniame protmūšyje, kuriame turėjo įveikti net tris etapus: „personažų“, „skaičių“ ir „bendrųjų klausimų“. Iš pradžių visi dalyviai susiskirstė į keturias komandas, susigalvojo pavadinimus. Pirmoji komanda pasivadino „Pirmieji vaikai“, antroji – „Knygų lentyna“, trečioji – „Nežinomi“, o ketvirtoji – „Knygynas“.

„Pagavę“ didelį smalsumą ir azartą mokiniai atsakinėjo į vyresn. bibliotekininkės Lolitos Pliukštienės parengtus protmūšio klausimus. Reikia pabrėžti, kad visi klausimai buvo susiję su knygomis. Jas vaikai galėjo apžiūrėti, pavartyti iki literatūrinio protmūšio pradžios.  Geriausiai sekėsi komandai „Knygų lentyna“, ji surinko daugiausiai taškų. Bet nugalėjo draugystė, nes kitos komandos atsiliko tik 1-2 taškais. Už šaunų dalyvavimą bibliotekos darbuotojos vaikams įteikė spalvingus drugelius.

Už aktyviausią veiklą „Knygų klube“  mokytoja Roma Vareikienė inicijavo „Auksinės musės“ nominaciją. Šios nominacijos prizais buvo apdovanoti vaikai, kurie perskaitė daugiausiai knygų. Įteikti prizus buvo pakviesta vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Staigmenos tuo dar nesibaigė… Mokytoja Roma visiems mokiniams dovanojo spalvingus „Tėkmės“ mokyklos „Knygų klubo“ pieštukus. Pieštukai yra nepaprasti – STEBUKLINGOMS IR ĮKEVPIANČIOMS MINTIMS užrašyti.

Viešnagei baigiantis visi, kurie norėjo „atitrūkti“ nuo realybės – išmėgino virtualios realybės akinius, kiti – žaidė stalo ir kitus žaidimus, vartė knygas.

Mokiniai išvyko kupini gerų emocijų, su plačiomis šypsenomis veiduose.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.

„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.

Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais

Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.

„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“

Penkios knygos per vasarą

Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:

  • Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
  • Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
  • Perskaityk biografinę knygą;
  • Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
  • Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.

Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau

Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“.  Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.

Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA  visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.

Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.

Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

 

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija

„Vaikučių su tėveliais išvyka į Pepės vilaitę“

Šeštadienio rytą Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo vaikučių su tėveliais išvyką į Pepės vilaitę Jonavos rajone. Pirmoji stotelė buvo Jonavos viešoji biblioteka, kur mus pasitiko Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Rimantė Tarasevičienė. Rimantė aprodė mums aptarnavimo skyrių, laisvalaikio erdvę bei vaikų ir jaunimo erdvę. Ji pristatė viešosios Jonavos bibliotekos veiklas, projektus. Vėliau pasivaikščiojome po Jonavos miesto poilsio, žaidimų skverus ir prisėdome Joninių slėnyje papietauti. Tuomet vykome į pušų apsuptą Pepės vilaitę Jonavos rajone, Užupėse.

Tik atvykus mus sutiko pati tikriausia Pepė Ilgakojinė (Laura Grigaliūnė). Įdomiausia ir smagiausia vaikų veikla vilaitėje buvo susitikti su „raguotais meškais“, apžiūrėti Pepės rūbų spintą (iš kurios buvo galima išsirinkti jos rūbus ir apsivilkti), skalbti „nešvarias“ Pepės kojines, atsigulti į lovą su batais, čiuožinėti čiuožykla iš antro Pepės namelio aukšto. „Kaip sako Pepė: kam nulipti, jei galima nučiuožti? Negana, kad užlipome, tai negi ir nulipsime?“ Ir kitos žadą atimančios linksmybės.

Savo vilaitėje Pepė augina „raguotus meškus“ – labai draugiškas dvi ožkytes seses ir ožiuką Povilą, kurie pripratinti prie svečių. Kitame aptvare, ant kurio užrašyta „Liūtas“ gyvena triušis, o dar kitame, su užrašu „Povai“, tupi viščiukai. Vilaitėje galima buvo rasti ir krautuvėlę „Pepės Ilgakojinės gardainiai“, kur buvo galima įsigyti meduolių ir kitokių saldumynų.

Pepės vilaitė – tai ne tik gražus namelis ar keistai pakrypusi tvora, kur viską galima čiupinėti. Čia atvykę vaikai išgirsta apie drąsą, nes drąsus žmogus yra laimingas.

Smagiausia buvo tai, kad kartu keliavę vaikų tėveliai su džiaugsmu įsitraukė į Pepės vilaitėje vykusias veiklas. Laikas praleistas su Pepe visiems nepaprastai patiko, sukėlė šilčiausias emocijas. Visą laiką netilo vaikų  nuoširdus ir skambus juokas. Namo grįžti visai neskubėjome, nes buvo labai smagu drauge padūkti.

Išvyka organizuota vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Su džiaugsmu dalijamės išvykos akimirkomis.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Autorės nuotraukos

EKSLIBRISŲ KONKURSO „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ PARODA

Birželio mėnesį Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama iš Trakų istorijos muziejaus atkeliavusi  ekslibrisų konkurso „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ paroda.

Pasak iškalbingosios statistikos, XXI a. pradžioje miestuose gyveno beveik pusė visų mūsų planetos gyventojų. Kokia tų miestiečių tapatybė? Kas per amžius, epochas, kartas atsineštas patirtis į galingą, tvirtą, unikalią, išskirtinai tik vienam miestui būdingą simbolinę DNR grandinę supynė suformuotas vertybes? Kokie tie išskirtiniai trakiečio tapatybės formavimo segmentai? Trakų istorijos muziejaus organizuojami kasmetiniai ekslibrisų kūrėjų konkursai jau tapo gražia tradicija. Dalis menininkų dalyvauja juose nuolat – seka muziejaus naujienas, o naujai paskelbto konkurso temą priima kaip rimtą meninį, kūrybinį iššūkį. Menininkų – ekslibrisų kūrėjų 2021 m. konkurso tema buvo klausiama – kaip jie mano, kas jaučiasi esantys trakiečiai, su kuo jie tapatinasi (pvz., su miestu, jo objektu, praeities žmogumi, kokia nors tautine grupe, su Europa ar pasauliu).

Trakai, dviejų pilių miestas, visais istoriniais tarpsniais buvo nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo. Akumuliavę išskirtinę energiją, įkvėpę dailininkus ir rašytojus, Trakai visada buvo ypatingos demokratijos erdvė, atvira tautinei ir religinei įvairovei. Reikia pripažinti, kad tam tikrais istoriniais momentais nebuvo labai didelė miesto politinė, ekonominė įtaka, tačiau ryški kultūrinė, ir pagaliau simbolinė jo reikšmė Lietuvos valstybei visada buvo išskirtinė. Miestas, gyvenęs ir gyvenąs apipintas mistiniais pasakojimais ir legendomis. Konkurso temos pagrindą sudarė miesto istorinis kontekstas, žmogiškasis ir architektūrinis dėmuo – ne tik urbanistinis „veidas“, bet ir jau nebeegzistuojantys pastatai, statiniai ir paminklai, nušluoti nuo miesto paviršiaus vykusių geopolitinių, istorinių, ekonominių įvykių. Šie įvykiai, formavę dabartinį miesto portretą, ne visada pozityvius prisiminimus palikę dar gyvų miesto gyventojų atmintyje ar miesto istorinio dienoraščio puslapiuose. Miesto biografija, kaip ir žmogaus, – joje apstu su jaukia šiluma išgyvenamų prisiminimų ir epizodų, kurie, įsispaudę kaip gėdos ženklai, stumiami į tamsiausią kolektyvinės atminties kertelę… Mums buvo svarbu konkurso tema išprovokuoti kūrėjus, ieškančius meninio, „ekslibrisinės“ raiškos priemonėmis bandomo pateikti atsakymo, kokia gi yra Trakų miesto gyventojo hipotetinės DNR grandinės seka, kas darė įtaką ir formavo esamojo laiko trakiečio tapatybę.

Trakų istorijos muziejaus rengtame konkurse dalyvavo 96 dalyviai, atstovaujantys 29 pasaulio šalims: Argentinai, Australijai, Austrijai, Baltarusijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Indijai, Italijai, JAV, Japonijai, Kanadai, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Meksikai, Norvegijai, Prancūzijai, Rumunijai, Rusijai, Serbijai, Slovėnijai, Šiaurės Makedonijai, Švedijai, Turkijai, Ukrainai, Vengrijai ir Vokietijai. Vertinimo komisija 2021 m. liepos 29–30 d. iš 96 konkursantų pateikto181 ekslibriso atrinko 144 geriausius darbus. Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. 144 ekslibrisai bus eksponuojami parodoje Trakų Salos pilyje.

Vertinimo komisijos sprendimu trys geriausi profesionalūs menininkai buvo apdovanoti I–III premijomis. Kiti trys geriausi, kūrę tradicinėmis grafikos technikomis, ir trys autoriai, kurie sukūrė darbus, taikydami naujas technologijas, autorines technikas, kompiuterinę grafiką, įvertinti 1–3 vietos diplomais, 15 autorių apdovanoti laureato diplomais.

Atrenkant geriausius darbus, ypatingas dėmesys skirtas tradicinių grafikos technikų taikymui, profesionaliam darbų atlikimui, naujų technologijų, kompiuterinės grafikos pritaikymui, kūrybiškumui, kūrinio originalumui, Trakų istorijos ir kultūros studijoms.

Festivalio „Poezijos pavasaris“ skaitymai Gelvonuose

Poezijos pavasaris – tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 120 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos bei užsienio. O virtualūs tiltai suteikia galimybę susitikti su poetais, kurie gyvena JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Danijoje. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Kasmet vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas. Šių metų „Poezijos pavasario“ 58-asis laureatas – poetas Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių rinkinį „Paliktos paletės“.

Labai džiugu, kad po pertraukos festivalis „Poezijos pavasaris“ iš vasaros vėl persikėlė į pavasarį. Širvintose ir rajone „Poezijos pavasario“ renginiai vyksta nuo 1994 m., taigi, jau 29-ąjį kartą. Skrisdama per visą Lietuvą Poezijos pavasario paukštė nutūpė Gelvonuose.

Poezijos paukštė, suskleidusi sparnus Gelvonų kultūros centre, kvietė poezijos mylėtojus susiburti ir pasiklausyti gražiausių eilių. Svečiavosi lenkų poetas iš Krokuvos Dawid Mateusz, vertėjas Rimvydas Strielkūnas, poetas, žurnalistas Alvydas Valenta, aktorė, režisierė, dainų atlikėja Donata Kielaitė ir poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas. Festivalio skaitymus kuravo vertėjas Rimvydas Strielkūnas.

Susitikimą pradėjo aktorė, režisierė Donata Kielaitė, kuri atliko dainą  pagal lietuvių poetės Salomėjos Nėries eilėraštį „Pabučiavimas“. Labai gilius, jautrius eilėraščius gimtąją kalba skaitė svečias iš Krokuvos Dawid Mateusz. Jo eilėraščių vertimus perskaitė vertėjas Rimvydas Strielkūnas. Visus sujaudino žurnalisto ir poeto Alvydo Valentos kūryba, kurią jis skaitė Brailio raštu. Naujausia savo kūryba pasidalijo poetas, literatūrologas Vainius Bakas. Visą renginį skambėjo gražiausia kūryba ir dainos, kurie prisilietė prie kiekvieno klausiusio. Buvo nepaprastai gera klausytis ir skęsti poezijos ir dainų jūroje… Žiūrovai negailėjo svečiams plačių šypsenų ir gausių plojimų.

Renginiui baigiantis šilčiausius sveikinimo žodžius tarė Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė ir įteikė visiems festivalio dalyviams Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas.

Festivalio dalyviai džiaugėsi šiltu ir svetingu priėmimu. Dėkojo visiems susirinkusiems ir organizatoriams. Su nekantrumu lauksime kitų metų, kai vėl susitiksime. Poetams linkime, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė ir vėl mus pradžiugintų savo kūryba.

Iš tiesų Poezijos pavasaris sužydėjo visomis pavasario spalvomis, prasiskleidė įvairiaspalvėmis gėlėmis, kvepėjo žydinčiomis alyvomis. Na, o bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

Sensorinių skaitymų užsiėmimas

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų erdvėje vyko užsiėmimas su „Boružėlės“ l/d  „Pelėdžiukų“ grupės vaikais (auklėtoja Virginija Stundytė, auklėtojos padėjėjos Rasa Viliūtė ir Jūratė Motiejūnienė). Skaitėme  Julia Donaldson knygą „Grufo vaikelis“.

Grufui uždraudus įkelti koją į tamsųjį mišką, vaikelis, kaip jau gyvenime būna, pasielgė priešingai. Darželio vaikai kartu su vaikeliu keliavę per snieguotą, tamsų, nepažįstamą mišką, klausėsi pūgos šėlsmo, bandė mąstyti rimtai ir krapštyti ausis. Ieškant pelės, jie surado ilgą ir spalvotą gyvatę. Sunkiau buvo atrasti pelėdos namus, kurios akys žibėjo prie žurnalų lentynos. Kad kitas gyvūnas bus ne pelė, o  laputė, žinojo Jorė. Pasekę pėdsakais ir juos paskaičiavę, vaikai surado lapės olą tarp knygų.  Prisėdę ant įsivaizduojamų kelmelių, galvojo, kur ieškoti pelytės. Ji slėpėsi krepšyje. Didelis šešėlis buvo baisus tik Grufo vaikeliui, kuris parskubėjo namo.

Sensoriniai skaitymai gerina vaiko emocinę būklę, skatina bendrauti su bendraamžiais, taip pat lavina vaizduotę ir sensorinį (regimąjį, girdimąjį, lytėjimo ir kt.) suvokimą.

Buvo išbandyti  įvairiausi žaidimai, garsinės ir žaislinės knygos. Vaikai draugiškai dalinosi ir atrado, kas jiems buvo įdomiausia.

Biblioteką prisiminti ir vėl į ją nuolat grįžti, paskatins drugeliai, sukurti bibliotekos darbuotojų ir padovanoti mūsų mažiesiems draugams.

 

Vyresn.bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Atnaujintas kultūros paveldo portalas epaveldas.lt

 

Nuo vasario 14 d. visuomenei yra prieinama tik atnaujinta kultūros paveldo portalo epaveldas.lt versija, informuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Išlaikęs paraleliai veikusių pirmtakų esminius funkcionalumus ir papildytas inovatyviomis paslaugomis, portalas suteikia vartotojams interaktyvią ir modernią erdvę, kurioje suskaitmenintas kultūros paveldas yra gyvas ir gali būti pakartotinai naudojamas.

Ypač daug galimybių atsiveria LIBIS sistemoje savo tapatybę patvirtinusiems vartotojams, nes be atskiros registracijos (prisijungiant tais pačiais duomenimis) galima naudotis šiomis paslaugomis:

  • naudotis personalizuotu virtualių parodų kūrimo įrankiu, kuris leidžia kuriant parodą naudoti portale epaveldas.lt saugomą ir publikuojamą turinį. Parodą galima viešai paskelbti portale ir (arba) jos nuoroda pasidalinti su draugais;
  • klausytis muzikos iš atpažintų natų, priskirtų tam tikram kūriniui. Naudotojų patogumui galima rinktis partitūras, lėtinti ar greitinti grojimo tempą, sekti natas;
  • pagal geografines koordinates vizualiai susieti esamus ir istorinius žemėlapius su suskaitmenintais ir per epaveldas.lt pasiekiamus kultūrinio paveldo objektus. (Sukurta žemėlapių pateikimo paslauga leidžia pasirinkti norimus istorinius žemėlapius ir matyti jų sąsajas su esamu žemėlapiu, taip pat pagal pasirinktus žemėlapius žiūrėti atitinkamos geografinės vietovės ir atitinkamo laikotarpio istorines nuotraukas ar kitus skaitmeninius kultūros paveldo objektus.) Be to, yra galimybė įkelti savo turimas su atitinkamu žemėlapiu ir jame nurodytais kultūriniais objektais susijusias nuotraukas. Sukurto žemėlapio nuoroda galima pasidalinti su draugais;
  • kurti kultūros paveldo objektais iliustruotus tinklaraščius apie kultūrą, istoriją, miestus, Lietuvos žinomus žmones ar kitomis temomis. Portalo vartotojai gali pasitelkti tinklalapių kūrimo įrankį, kuris leidžia iliustracijoms naudoti portale saugomą ir publikuojamą turinį.  

Siekiant užtikrinti kokybišką paiešką veikia „vieno langelio“ principu grįsta paieška visuose epaveldas.lt pateiktuose duomenyse ar metaduomenyse, todėl naudotojai gali gauti išsamią informaciją pagal tam tikrą raktinį žodį, frazę ir (ar) kitus paieškos kriterijus, ją peržiūrėti, taip pat matyti kitus atitinkamo formato, iš atitinkamos informacinės sistemos ar kitais ryšiais su pasirinktu skaitmeniniu kultūros paveldo turinio objektu susijusius objektus.

Galima naudotis ir patikslintąja paieška, įvedus informaciją į atitinkamus langelius, gaunami konkretesni ir glaustesni paieškos rezultatai. Ši paslauga palengvina moksliniams tyrimams reikalingo skaitmeninto turinio paiešką ir analizę, leidžia pagal nustatytus kriterijus atrinkti ir įvairiais pjūviais analizuoti turinį.

Be to, kiekvienas portale esantis suskaitmenintas kultūros paveldo objektas turi licencijas, kurios leidžia skelbiamu turiniu teisėtai dalintis pasirinktomis sąlygomis. Turinys pažymėtas „Creative Commons“ licencijomis ir Europos kultūros paveldo portale „Europeana“ naudojamų pareikščių žymomis. Šie įrankiai skirti reguliuoti, kokia apimtimi autorių teisių apsauga galios ženklinamam turiniui. Suskaitmeninto kultūros paveldo objektų ženklinimas licencijomis sukuria palankesnes sąlygas naudoti suskaitmenintą kultūros paveldo turinį tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais bei išvengti portale viešinamų kultūros paveldo objektų panaudojimo be jų autorių teisių turėtojų leidimo.

Atnaujintas epaveldas.lt portalas ir toliau lieka didžiausias skaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo masyvas. Šiuo metu portale sukaupta per 280 tūkstančių kultūros paveldo objektų. Šis skaičius nuolat didėja – naujus skaitmenintus dokumentus, garso ir vaizdo įrašus Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka į portalą kelia kartu su 24 partneriais: bibliotekomis, muziejais, archyvais ir kitomis atminties institucijomis.

Šaltinis

Viršelyje: Senoji Kernavės bažnyčia 1936 metais iš epaveldas.lt.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Literatūrinis – edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ su rašytoja IGNE ZARAMBAITE


Gegužės 6 d. 9 val. renginyje dalyvaus Širvintų pradinės mokyklos mokiniai, taip pat kviečiame vaikus su tėveliais kūrybiškai praleisti laiką bibliotekoje.
Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos vienos populiariausių Lietuvoje jaunosios kartos vaikų literatūros atstovės Ignės Zarambaitės knygos „Stebuklingi senelio batai“, „Debesėlis“, „Emilio laiškas“, „Skudurinukė“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, kuri sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus.
Vyks konkursas, kūrybinės dirbtuvės, kurių metu visi sukurs po vieną paslaptingą herojų. Jeigu norite sužinoti kokį, tereikia ateiti ir sudalyvauti.
IGNĖ ZARAMBAITĖ – rašytoja, menininkė, edukatorė. Į literatūrą Ignė Zarambaitė įžengė 2015 m., kai antrajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse su pasaka „Emilio laiškas“ laimėjo geriausio metų debiuto nominaciją. (2015 2 2020; 2 dalis Slapta laiškų rašymo agentūra 2021). 2016 m. pasirodė „Skudurinukė“, 2017 m. – „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, 2019 m. išleista knyga „Stebuklingi senelio batai“ tapo „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoja literatūros vaikams kategorijoje. 2021 m. rašytoja apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premija už šviesią, bendražmogiškas vertybes puoselėjančią ir prasmingą kūrybą vaikams bei paaugliams. Knyga “Juodavandeniai“ (2021) pelnė Metų knygos titulą paauglių kategorijoje. Knyga „Juodavandeniai“ taip pat įtraukta į tarptautinį reikšmingiausių pasaulio knygų vaikams ir paaugliams katalogą Baltieji varnai (The White Ravens 2020). Skaitytojus jau pasiekė knygos „Simas ir jo kalavijas“ (2021), „Pašto pelyčių nuotykiai Šiaurėje“ (2021) „Debesėlis“ (2022).
Menininkė, pristatydama savo knygas, veda edukacinius kūrybinius užsiėmimus, kuria įspūdingas lėles, knygų skulptūras, dekoracijas. Jos kūrybai būdinga įtaigi atmosfera ir stebuklo kasdienybėje poetika.
Ignė Zarambaitė pataria tėvams: „turi leisti vaikui atrasti – leisti vaikščioti kone valandą tarp lentynų, uostinėti, čiupinėti, knygas pajusti juslėmis, ir jis atras pats knygą ir jausis kaip atradęs lobį, jam nuo to atradimo ateis noras skaityti“.
Renginys vyks Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje
Renginys skirtas vaikams, informacija telefonu (8 382) 511 22.
Trumpai apie renginį:
Data: Gegužės 6 d.
Laikas: 9 val.
Vieta: Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykla
Trukmė: 1 val. 20 min.
Dalyvavimas:
Teirautis telefonu: (8 382) 511 22
Organizatoriai: Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka
Finansuoja: Lietuvos Kultūros taryba, Širvintų rajono savivaldybė.