Gegužės 10 d. į Lapelių biblioteką susirinko mėgstantys dainuoti, klausytis lietuviškų liaudies dainų.
Daina žmogų gydo, stiprina, ugdo bendruomeniškumą. Mūsų senoliai išsaugojo, išpuoselėjo tas dainas
savo sielose ir perdavė mums, jaunajai kartai.
Popietės metu bibliotekininkė papasakojo apie senąsias aukštaitiškas dainas. Pristatė knygas „Aš
išdainavau visas daineles“. Jose surinkti ir užrašyti senolių prisiminimai apie dainas, dainų tekstai.
Keletas dainų tekstų buvo perskaityta, kad popietės dalyviai geriau susipažintų su senosiomis dainomis. Jos yra
paprastos, atspindinčios paprastų žmonių švelnius mergelės ir bernelio jausmus, kasdieninius darbus.
Čiobiškio kultūros namų direktorė Vida Dambrauskienė papasakojo, kaip su folkloriniu ansambliu
dainuodavo lietuvių liaudies dainas. Dabar šias dainas dainuoja jaunesnės kartos dainų mylėtojai. Ji ne tik
papasakojo, bet ir atliko lietuvių liaudies dainas „Laukus miškus ir klonius“, „Oi liūdnas, liūdnas šiltas
vakarėlis“. Kad nuotaika būtų dar linksmesnė, atliko V. Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“.
Dainų puoselėtoja Giedrė Baltakytė atliko lietuvių liaudies dainas „Tu ąžuolėli, žalias medeli“
„Stoviu aš parimus prie rūtų darželio“, „Pavasarėlis linksmas atėjo“.
Į popietę atvyko ir jaunieji dainų atlikėjai, tai Adrijus ir Kajus Svirskai. Adrijus atliko
lietuvių liaudies dainą „Už žalių miškelių“. Kajus, skambindamas kanklėmis, atliko lietuvių liaudies dainą apie
malūnėlį.
Visi popietės dalyviai kartu dainavo liaudies dainas, kai Vida Dambrauskienė padalijo dainų tekstus.
Dainos visus sujungė, visų susirinkusiųjų veiduose nušvito šypsena, o širdyje tapo linksmiau ir
šviesiau.
Žmogaus širdyje visada lieka šviesu nuo sąlyčio su muzika ir daina. Tegul dar ilgai skambės gėrio
lašai, surinkti iš liaudies dainų skrynelės ir dovanojami kitiems.
