Dalia Taparauskienė

Jubiliejinis Maironio vakaras Šešuolėlių bibliotekoje

Šesuolėliai, Širvintos

,,Brėkštant Aušrai pažadintas, atgimimo Varpui skambinant iš anapus Nemuno, jis prakalbo savo galingu balsu tyrai lietuvio sąmonei. Jį išgirdo… Ir suprato…“. Nes poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad.

 160 metų, jeigu žmogaus gyvybė žemėje būtų amžina. Šitiek metų, o Maironis gyvas ir šiandien. Gyvas maldose, dainose, gyvas mūsų lūpose. Pagal naująjį kalendorių, lapkričio antroji – Jono Mačiulio-Maironio gimimo diena. Tačiau Poetas savo gimimo datą visada rašė senuoju stiliumi – gimęs 1862 metų spalių 21 d.  Tuo laiku švęsti gimtadienį buvo nemadinga, nebent jubiliejinį. Tačiau Maironis kiekvieną rudenį pripažindavo: ,,pasenęs dar vieneriais metais“. Prabėgo daug laiko, bet tautos dainius nepamirštamas.

Lapkričio 19 d. vėlyvą popietę Šešuolėlių bibliotekoje vyko jubiliejinis Maironio vakaras ,,Čia tiek atminimų atranda širdis“. Tokia tiesa – Maironis dabar yra mūsų visų ir jį galime prisitaikyti savo laikui. Kuo labiau tolsta jo gyvenimo metai, tuo labiau trupa granitas – ir gyvenime, ir kūryboje galima įžvelgti kitus klodus – netikėtus ir slaptingus. Paveiksluose tautos dainius į mus žvelgia rimtu, kiek piktoku žvilgsniu. Kitaip ir būti negali – juk kunigas. O jeigu nebūtų paklusęs tėvų valiai tapti dvasininku, Maironis galėjo būti puikus matematikas, istorikas, sodininkas arba statybininkas. Jis buvo įsimylėjęs jaunuolis, kaip pats rašė: ,,…ar aš kaltas, kad mano širdis nenukalta iš šalto akmens“, pasaulietiškų pažiūrų kunigas ir Poetas. Poetas, kurį  iš miego prikėlė, pažadino jausmus ir davė įkvėpimą Ta, viena vienintelė – gal moteris?.. o gal tėvynė? Lietuva?

,,O koks bus šis jubiliejinis vakaras, priklausys nuo Jūsų. Jeigu mintimis, svajomis ir prabėgusių dienų prisiminimais sugrįšite į praeitį, prisiminsite brangiausią tėviškės kampelį, Lietuvą su savo kryžiais, kloniais ir šlaitais, žaliomis giriomis ir upėmis, mergeles rūtų darželyje, bernelius žirgeliais jojančius, savo tėvelius, seseles ar brolelius… O gal ir pirmąsias meiles?.. Būsime laimingi abu: ir Poetas, ir aš, “- sakė renginio sumanytoja ir vedėja, Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė. O ir būti kitaip negalėjo, nes susirinkusiųjų į Maironio vakarą  jausmus, sielos virpesius ir jautriausias širdies stygas žadino Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos ,,Noragas“, vadovė Gintarė Jakštienė, atliekami romansai. Vakaras, prasidėjęs Maironio eilėraščiais virtusiais dainomis, sugrąžino į praeitį ir vertė prisiminti tai, kas taip sava, ir taip artima, ir taip miela.

Renginio pabaigoje bibliotekininkė V. Dilienė susirinkusiesiems  perdavė šilčiausius linkėjimus nuo Širvintų rajono tarybos nario Vytauto Kalesniko ir Zibalų seniūnijos seniūno Ramūno Jasevičiaus.

Nuoširdus AČIŪ visiems buvusiems kartu. Už užsitęsusi vakarą, AČIŪ Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos muzikantams, kad jie tokie tradiciniai, tokie lietuviški dainininkai ir muzikantai – lietuviškų dainų garsintojai ir saugotojai.

Iš laiko, jau nunešto tolyn , sugrįžo poetas, kad vėl pasakytų:

,,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės

Kaip tavo nuliūdęs poeta!

Ar kas ir kančių tiek pakelti galės

Tiktai dėl tavęs numylėta?..“

(,,Taip niekas tavęs nemylės, 1927 m.)

 

Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė

Literatūrinė-muzikinė kompozicija „ Poezijos pilnatis“

Čiobiskis, Širvintos

Lapkričio 11 d. Čiobiškio bibliotekoje vyko literatūrinė-muzikinė kompozicija, skirta  Bernardo Brazdžionio kūrybai paminėti.

 Bernardas Brazdžionis gimė 1907-aisiais  vasario  2 d. Stebeikėlių kaime, netoli Pumpėnų, Biržų apskrityje. Tai poetas, prozininkas, dramaturgas, muziejininkas bei literatūros kritikas.

 Ilgoje ir nelengvoje poeto gyvenimo kelionėje 15 metų gyventa, mokytasi ir dirbta Kaune. Tai – jaunystės, kūrybinių ieškojimų, asmenybės brendimo metai.

 Nuo 1924-ųjų Bernardas Brazdžionis pradėjo rašyti  ir spausdinti savo eilėraščius.

 Bernardas Brazdžionis –  gerai žinomas vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, parašęs nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams. Vaikams rašytoje poezijoje atsiskleidžia šviesioji, linksmoji rašytojo asmenybės pusė.

Prisiliesdama prie kasdienybės  poeto plunksna liejo ne vien lyrikos, bet ir satyros bei sarkazmo spalvas.

Tačiau Tėvynės istorijos alsavimas lieka kaip talismanas, kaip gyvenimo prasmės ir grožio pakilių giesmių nesenkantis šaltinis.
Jo kūryba – tai versmė, iš kurios dvasinio peno semtis gali bet kas ir bet kokiu laiku, nes poeto eilėraščiuose įkūnyti amžinieji gyvenimo ir žmogiškumo dėsniai niekada nesensta. B. Brazdžionis savo poezija skelbia tėvynės meilę, žmogaus ir Dievo vienybę, kalba apie mažo žmogaus didelę sielą.

Popietėje B Brazdžionio eilės skaitė aktorė Edita Užaitė. Muzikinius intarpus atliko solistas Tadas Imbasas.                                                                                                                                                                   

Čiobiškio filialo vyr. bibliotekininkė Snieguolė Šimanskienė

 

Literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“

Be kategorijos, Musninkai, Širvintos
Lapkričio 8 d. jaukiame Musninkų bendruomenės „Spindulys“ bendruomenės namų pastate vyko literatūrinė-muzikinė programa „Tai nekalbėk Lietuvą, gyvenk Lietuvą…“, skirta Jono Meko, kūrėjo, menininko 100-ajam jubiliejui paminėti.
Gausiai susirinkusiems žiūrovams aktorius Andrius Bialobževskis skaitė ištraukas iš Jono Meko laiškų, atsiminimų, kūrybos. Nostalgiškai nukėlė į prisiminimus skaitytos „Semeniškių idilės“, kurias nuostabiai papildė kanklininkės Aistės Bružaitės ir birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės interpretacijos. Aktorius Andrius Bialobževskis surado Jono Meko kūrybinius „perliukus“, kurie susirinkusiems atvėrė Jono Meko kūrybą ir biografijos faktus.
Pirmoje dalyje aktorius skaitė eilėraščius iš rinkinio „Semeniškių idilės“ ir laiškus motinai. J. „Semeniškių idilės“ – gimtinės ilgesio inspiruota knyga. J. Mekas apie gimtuosius Semeniškius visada kalbėdavo su didele meile ir nostalgija. Gimtinės ir namų ilgesys taip pat skleidžiasi ir laiškuose motinai.
Antroji programos dalis – penkerių pokario metų poezija ir dienoraščių fragmentai. 1944 m., kaip nemažai kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių, J. Mekas su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarų Europą. Besitraukiančius prie Hamburgo sulaikė vokiečiai ir uždarė į Elmshorno karo belaisvių lagerį. Vėliau pateko į karo pabėgėlių stovyklą. Tik 1949 m. atplaukė į JAV. Šio laikotarpio kūryboje svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Dienoraštyje fiksuodamas kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, J. Mekas atkuria unikalią vadinamųjų DP stovyklų atmosferą.
„Teko pastebėti, kad J. Meko asmenybė suvokiama per kino kūrėjo, laisvo pasaulio piliečio ar net bohemos žmogaus klišes, tačiau dienoraštiniai fragmentai, poezija ir tėvynės ilgesys, itin svarbūs poeto visatai, pamirštami“, – apgailestavo A. Bialobžeskis, publikai pažįstamas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip ne vieną poetinę programą paruošęs skaitovas, poeziją skaitantis išskirtiniu, sodriu balsu.
Andrius Bialobževskis – garsus aktorius. 2004-iasiais apdovanotas „Auksiniu  scenos kryžiumi“, 2011-aisiais metais tapo „Sidabrinės gervės“ laureatu geriausio aktoriaus kategorijoje.
Aistė Bružaitė – kanklininkė,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė. 
Egidijus Ališauskas  – birbynininkas,  Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėkojame atlikėjams už suteiktas emocijas, o žiūrovams už ypatingą atmosferą renginio metu.
Nuoširdžiai dėkojame Musninkų bendruomenei „Spindulys“ ir pirmininkui Jonui Roliui už partnerystę ir jaukias patalpas.
Ši muzikinė kompozicija vyko įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno sintezė bibliotekoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas: laikraštis „Širvintų kraštas“.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

Jauniūnų filiale vyko renginys ,,Langas į gyvūnų pasaulį“

Jauniūnai

Spalio 7 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filialo bibliotekininkė pakvietė lankytojus ir skaitytojus į renginį bei parodą ,,Langas į gyvūnų pasaulį“, skirtus pasaulinei gyvūnų dienai paminėti. Bibliotekininkė pasveikino visus auginančius ir mylinčius gyvūnus.

Bibliotekoje susirinkę renginio dalyviai dalijosi auginamų gyvūnų istorijomis, prisimindami ne vieną smagų ar net komišką įvykį, nutikusį mylimiems augintiniams. Susirinkusieji su rūpesčiu svarstė, ką galėtų nuveikti gyvūnų gerovei. Diskutuojant išgryninta, kad mes visi galime prie to prisidėti: gerbti gyvūnus, pasirūpinti jų poreikiais, nebūti abejingais, kai matome netinkamai besielgiant su gyvūnais, informuoti atitinkamas institucijas,  paaukoti gyvūnų prieglaudai arba  joje savanoriauti. Šiais mažais, bet tikrai reikšmingais žingsniais, kiekvienas galime keisti visuomenės veidą bei auginti sąmoningumą.

Bibliotekoje taip pat surengta gyvūnų paroda, kurią pristatydama, bibliotekininkė papasakojo trumpas parodoje eksponuojamų gyvūnų bei jų šeimininkų istorijas. Apžiūrinėdami nuotraukas, lankytojai šypsojosi, kiti džiaugėsi matydami kai kurias savo augintinių nuotraukas, dar kiti smalsiai tyrinėjo gyvūnų vardus bei gerų emocijų vedini dalijosi vertingais gyvūnų auginimo patarimais.

Jaukus ir prasmingas renginys priminė, kad augintiniai – tai ištikimiausi mūsų draugai ir šeimos nariai, jiems būtinas kasdienis dėmesys bei rūpestis, jų poreikių išmanymas ir užtikrinimas. Kaip skelbia viena užsienio gyvūnų globos draugija savo šūkyje „A dog is for life, not just for Christmas“ (liet. „Šuo įsigyjamas visam gyvenimui, ne vien Kalėdoms“). Gera žinoti, kad žmonių dėmesys augintiniams tampa vis nuoširdesnis, stiprėja gyvūnų šeimininkų atsakomybės jausmas.

 

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Lietuvos krepšiniui – 100 metų

Alionys, Kernavė, Širvintos

1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos, o 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. Šia proga Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos krepšinio šimtmečio metais.

Krepšinio šimtmečio minėjimo tikslas – pažymėti šalies krepšinio sukaktį, įtvirtinti krepšinio ne tik kaip sporto, bet ir dalies nacionalinio identiteto, bendrinės kultūros dalies reikšmę. Krepšinis – visuomenę vienijantis reiškinys.

Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje.

Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo proga rugsėjo 29 dieną Alionių sporto salėje vyko Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos renginys, kurį organizavo Alionių ir Kernavės filialų bibliotekininkės. Renginį padėjo pravesti ilgametis Musninkų A. Petrulio gimnazijos kūno kultūros mokytojas Raimondas Petrokas. Vyko krepšinio varžybos. Labai smagu, kad viešosios bibliotekos administracijos darbuotojos, vedamos direktorės Vaivos Daugėlienės, sutiko mesti iššūkį bibliotekos filialų darbuotojoms. Miela buvo pamatyti  kolegas visai kitokiame įvaizdyje. Žaisti du kėlinukai po 10 minučių. Sporto salėje šėlo gerosios emocijos. Pasirodo, kad ne tik puikiai „ganomos“ knygos , bet ir neblogai žaidžiamas krepšinis. Nugalėtojais galima buvo paskelbti visus ir kiekvieną atskirai.

Po rungtynių sugūžėta į Alionių bibliotekėlę. Mažutėje, bet jaukioje aplinkoje pamankštintas ir protas, atsakant į viktorinos klausimus apie Lietuvos krepšinio istoriją. Apžiūrėjus spaudinių parodas „Krepšinis – tai mūsų gyvenimas“ ir sušildžius geras emocijas puodeliu karštos arbatos, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai išskubėjo toliau rikiuoti knygų perdavimus.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

 Alionių filialo vyr. bibliotekininkė I. Dzedzickienė

 

Paroda „Arbata – kaip draugystė“

Jauniūnai

Maloniai kviečiame Jauniūnų filiale aplankyti parodą, kurioje eksponuojamos per vasarą kruopščiai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės. Arbata per šimtmečius yra bendrystės, draugystės, šilumos, namų jaukumo simbolis, sveikatos šaltinis.

Atėję susipažinsite ir daugiau sužinosite apie mėtas, medetkas, liepžiedžius, raktažoles, vaistinį šalaviją, pelyną, raudonėlį, kvapųjį mairūną, čiobrelį, levandas, pušų pumpurus, vaistinę ramunę, raudonuosius dobilus ir melisą. Ekologiškoje aplinkoje surinktos, švariai ir tinkamai išdžiovintos, laikomos ir vartojamos vaistažolės yra puiki profilaktinė priemonė organizmo stiprinimui, o puodelis kvapnios vaistažolių arbatos pradžiugina kiekvieną bičiulį.

Paroda veiks ir lankytojų lauks iki spalio 31 d.

 

 

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Alekniškio filiale vyko renginys „Dar širdyje ne sutema“

Alekniškis, Širvintos

Nužydėjo, nuvilnijo mūsų Vasara

Su rugiais ir su vandens lelijomis,

Basomis ji braidžiojo po rasą,

Savo turtą po kruopelę išdalijo.

Šiomis Aldonos Murauskienės eilėmis   visus susirinkusius pasveikino ir pakvietė pasidžiaugti išeinančia vasara ir į duris besibeldžiančiu rudeniu renginio vedėja Vilma Švedienė.

Rugpjūčio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alekniškio filialas Šiaulių ir aplinkinių kaimų gyventojus pakvietė į renginį „Dar širdyje ne sutema“.

Į svečius atvyko Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė, Širvintų seniūnijos seniūnė Rima Jasevičienė, Šiaulių seniūnaitijos seniūnaitis Simas Buinickas,  kolegės iš Bagaslaviškio ir Družų. Širvintų kultūros centro Avižonių kaimo kapela (vadovė Ramunė Savickienė).

Smagaus vakaro,  pasidžiaugti bendryste, pabūti kartu gausiai susirinkusiems linkėjo Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė. Širvintų seniūnijos seniūnė Rima Jasevičienė pasidžiaugė gausiai susirinkusiais kaimo gyventojais ir svečiais,  visiems palinkėjo dažniau susiburti, užsukti į biblioteką, vertinti organizatorių darbą.

O kai suskambėjo Širvintų kultūros centro Avižonių kaimo kapelos garsai, kojos pačios ėmė kilotis.

Smagūs šokiai subūrė į bendrą ratelį jaunus ir pagyvenusius.

Renginį rėme Šiaulių seniūnaitijos seniūnaitis Simas Buinickas, UAB „Alekniškis“, vadovas Juozas Jasiukevičius.

 Ruduo – gražus ir tuo pačiu melancholiškas metas. Džiaugiamės nuimtu derliumi, bet atsisveikiname su vasaros darbymečio ir aktyvumo įkarščiu, nurimstame, ruošiamės

pasitikti žiemą. Ne veltui Pagyvenusių žmonių dieną minime būtent rudenį. Juk atsisveikinanti vasara suteikia galimybę pabūti kartu dar žydinčiais žolynais pasipuošusioje gamtoje.

Svarbiausia, kad brangintume ir džiaugtumės vieni kitais. Geriausi vaistai pagyvenusiems žmonėms yra pagarba, jausmas, kad dar esame reikalingi artimiesiems, draugams, bendruomenei.

Širvintų rajono savivaldybės Alekniškio filialo vyr. bibliotekininkė Laima Motiejūnienė

 

Knygų ir spaudinių paroda, skirta rašytojo Vytauto Račicko 70-ajam gimtadieniui

Kernavė, Širvintos

Nuo rugpjūčio 8 dienos Kernavės filiale veikia knygų ir spaudinių paroda, skirta rašytojo Vytauto Račicko  70-ojo gimtadienio paminėjimui.

Rašytojas savo jubiliejų švenčia sausio mėnesį, bet išreiškiant pagarbą ir šiltus jausmus rašytojui, nuspręsta knygų parodą surengti vasarą. Į parodos lentynas sugulė bibliotekoje esančios vaikų knygos. Jų turime didelį glėbį. Čia ir legendiniai Zuikos nuotykiai, ir Nippės gyvenimo istorijos, ir mielojo Lukošiuko nuotykis. Visų neišvardinsi, tiesiog reikia užeiti ir pavartyti, o geriau parsinešti namo ir perskaityti.

Parodoje galima susipažinti su   rašytojo biografija,  gyvenimo ir kūrybos atkarpomis. Tai pat galima paskaityti kritikų ir kolegų pasisakymus apie V. Račicko kūrinius.

Paroda veiks ir lankytojų lauks visą rugpjūčio mėnesį.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė