Šių metų lapkričio 25 d. sukako 95 m. Alfonsui Balsevičiui ( 1925 11 25 – 2011). Tai Čiobiškio krašto, Pamusių kaimo Žmogus, mylėjęs savo gimtą kraštą ir jį įamžinęs savo rašytiniuose šaltiniuose.
Kraštiečiui Alfonsui Balsevičiui atminimui Lapelių bibliotekoje organizuota knygų paroda „Pamusiai, gimtoji padangė“.
Vaikystė ir jaunystė prabėgo vaizdinguose Musės upės, Nuotakos ir Kaimenos upelių pakrantėse, pievose, miškuose, laukuose. Iš motinos paveldėjo meilę žmonėms, dainai, gimtajam kraštui.
Tetos Marijonos perduotos gydymo žolelėmis žinios bei noras padėti žmonėms skatino norą tapti mediku. Tačiau, mirus tėveliui, mokslai tapo nepasiekiami.
Būdamas devyniolikos metų įstojo į tuometinį Pamusių kaimo apylinkėse veikusį partizanų būrį, Dėl šios veiklos Alfonsas buvo nuteistas kalėti Vorkutos lageryje.
Grįžęs iš lagerio neakivaizdžiai mokėsi Kauno medicinos mokykloje, taip tapo mediku. Dirbo daugelyje rajono medicinos punktų, vėliau Širvintų centrinėje ligoninėje ir ilgą laiką dirbo poliklinikoje.
Kraštotyrininkas Alfonsas būdamas jaunas pradėjo tapyti. Dalis šių darbų yra Lapelių bibliotekoje ir Lapelių bendruomenėje.
2008 m. už švietėjišką ir kraštotyrinę veiklą, už gimtojo krašto papročių, liaudies amatų, tradicijų puoselėjimą, už visuomeninę veiklą, už Širvintų krašto garsinimą A. Balsevičiui buvo skirta I. Šeiniaus premija.
Kraštotyrininkas organizavo paminklo Pamusių kaimui statybą. Dabar šio kaimo nebeliko, jo vietoje liko beribiai laukai. Pamusių kaime 1990 m. pastatytas iš lauko akmenų sumūrytas paminklas Pamusių kaimo gyventojų, nukentėjusių sovietinės okupacijos metu, atminimui. Paminklo autorius – Alfonsas Balsevičius. Akmenų mūro paminkle, kurio pagrindinio fasado centre įmūryta atminimo lentelė su užrašu: „Pamusių kaimo ir jo žmonių atminimui (1944-1990)“.
Alfonsas Balsevičius yra surinkęs medžiagos ir sudaręs kraštotyros darbus: „Pamusių kaimo istorija „Kaimo auksarankis“: [apie Joną Zdanauską]; „Prisiminimai apie Pamusių kaimą“, „Kai naktis su diena susimaišo“, „Apie ką ošia Paširvinčio medžiai“, „Pro debesų plyšį į Širvintas pažvelgus“ , „Medicininio gyventojų aptarnavimo Širvintų rajone vystymasis ir jo ypatumai”, parašęs legendą „Padavimas apie Širvintas“.
Padavimas apie Širvintų miestą – tai legenda apie Širvintų miesto kilmę. Taip pat aprašytos šventės ir papročiai, laisvalaikis, žaidimai, gyvulių priežiūra, žvejyba, bitininkystė, vėžiavimas, gyvenvietės ir sodybos.
2012 metais išleista Alfonso Balsevičiaus eilėraščių knyga „Alfonso Balsevičiaus eilėraščiai“.
Prie kalno Palobės, tarp žaliųjų pievų,
Kur Musė vingiuoja, kur statūs krantai,
Paunksnėje sodų, prie žydinčių pievų,
Tai kaimas Pamusių – gimtieji namai.
Janė Stravinskienė,
Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė