Vaikų knygos pristatymas su lėle

Zibalai

Birželio 28 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė kartu su Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdytiniais ir auklėtoja Laima Čigiene, Zibalų seniūnijos kiemelyje populiarino vaikų knygos garsinį skaitymą. Sudominti vaikus nėra lengva,  bet reikia stengtis kūrybiškai įtraukti juos į knygų pasaulį.

Knyga Jesseco Martinello, Gregoire Mabire „Net monstrai tvarkosi!“ buvo pristatyta teatralizuotai kartu su lėle. Knygos pristatymo metu vaikai smalsiai sekė kiekvieną lėlės – monstriuko vardu Fulberas judesį, kuris slankioja tamsoje ir susirenka visus išmėtytus daiktus. Makt! Ir praryja. Todėl reikia susitvarkyti savo žaisliukus, kad jie nepatektų į monstro pilvą…..

Autorė Jessica Martinelloir iliustruotojas Gregoireas Mabireas – puikus duetas. Abu domisi tais pačiais dalykais (knygomis, muzika, kinu), abu mėgsta piešti, abu turi puikų humoro jausmą, kurį perkelia į kūrybą.

Tai nebe pirmas šio kūrėjų dueto bendras darbas. Lietuvos skaitytojų pamėgta knygelė „Net monstrai tvarkosi“ yra bestselerio „Net monstrai valosi dantis“ tęsinys.

Zibalų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Vytauto V. Landsbergio 60-mečio minėjimo renginys

Jauniūnai, Širvintos

„Kartais tos knygos ar jų tęsiniai buvo tartum neišnešioti vaikai,

todėl jas tekdavo dėti į inkubatorių ir dar palaikyti, pataisyti, pagerinti…“

Vytautas. V. Landsbergis

 

Gegužės 25-ąją daugybės vaikų mylimas rašytojas bei filmų režisierius Vytautas V. Landsbergis pasitiko 60-ies metų jubiliejų. Minint šį gražų rašytojo nueitą gyvenimo kelią, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filiale vyko renginys ir paroda.

Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) – lietuvių rašytojas, bardas, kino režisierius, dramaturgas, visuomenės veikėjas, poetas. Jis buvo įvertintas ne vienu Lietuvos kultūros apdovanojimu. 2007 m. Baltijos valstybių teatrų festivalyje Panevėžyje Vytautas V. Landsbergis pripažintas geriausiu režisieriumi. Tais pačiais metais jam įteiktas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“, o 2009 m. tapo LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu.

Vaikystėje norėjęs dirbti Kauno zoologijos sodo direktoriumi, Vytautas V. Landsbergis krimto kino režisūros mokslus Gruzijoje, o vėliau – pas Joną Meką (JAV). Jau tada atradęs potraukį poezijai (o ypač Marcelijui Martinaičiui), rašytojas ir toliau nepraranda kūrybinės energijos bei smalsumo, nenumaldomo gebėjimo stebėtis ir žavėtis viskuo, kas jį supa. Įvairialypėje jo literatūroje galima atrasti ir absurdo, ir humoro, ir dvasingumo. Pasak Vytauto V. Landsbergio „Lietuvoje mes esame pamiršę, kaip gera išsikalbėti, išsipasakoti, drauge išsidainuoti, taip pat ir pasidalinti savo liūdesiu, baime, nežinojimu, savo džiaugsmais, viltimi bei nuostaba“. Rašytojo knygos mėgstamos ir laukiamos net tik vaikų, nuotaikingi knygelių tekstai patinka ir suaugusiems. Rašytojas kelia realias problemas ir per personažų patirtį moko jas spręsti, o moralą ir apmąstymus palieka mažam ir dideliam skaitytojui.

Renginio metu susipažinta su visų jau pamėgtais Vytauto V. Landsbergio kūriniais: „Obuolių pasakos“, „Pelytė Zita“, „Arklio Dominyko meilė“, „Erelio sakmė“, „Rudnosiuko istorijos“ ir daugeliu kitų šmaikščių, pamokančių, įdomių istorijų vaikams. Susirinkę vaikai garsiai skaitė pasakas vieni kitiems, kartu su personažais juokėsi, pasidalindami dialogais. Vėliau vaikai buvo pakviesti kurti ir dekoruoti pačių sukurtus obuoliukus. Darbas virte virė: miklūs maži piršteliai greitai ir kūrybingai dekoravo obuoliukus, kurie vieningai „sugulė“ į bendrą piešinį – ant medžio šakos. Vaikai taip pat kūrė knygų skirtukus. Žaismingi ir smagūs, Vytauto V. Landsbergio kūrybos įkvėpti ir pačių vaikų padaryti knygų skirtukai – didelis džiaugsmas vaikui ir graži dovana draugui.

Besibaigiant renginiui ir džiaugiantis žaisminga bei jautria rašytojo kūryba, vaikai linkėjo rašytojui sukurti dar daug pasakų, kurios nuskraidintų į neregėtus kraštus, o pasakų personažai taptų geriausiais draugais.

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte

Bagaslaviskis, Čiobiskis, Musninkai, Širvintos

Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas  Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.

Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.

2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą  filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija  skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.

Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.

Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.

Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.

Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.

Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.

Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Liaudies dainose atgyja gyvenimai…

Širvintos

Birželio 2-osios popietę Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje rinkosi Širvintų krašto žmonės, folkloro mėgėjai, Meno mokyklos mokiniai į 2021 metais parengto bei išleisto leidinio „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ pristatymo koncertą.

Faksimilinį autentiškų liaudies dainų leidinį pristatyti ir jame publikuotas dainas padainuoti atvyko muzikinio folkloro atlikėjos Milda Morkūnaitė, Adelė Vaiginytė bei šio leidinio sudarytoja etnomuzikologė Emilija Vaiginytė.

Renginio metu buvo pristatytas autentiškas kultūros paveldo pavyzdys, nes šiame dainyne yra kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos (1889-1949) XX a. I pusėje surinktų liaudies dainų rankraščiai, kuriuos antram gyvenimui prikėlė jaunosios atlikėjos, savo šiltais balsais sugebėjusios pasiekti žiūrovų širdis.

Išsamiai „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ leidinio atsiradimo istoriją pristatė etnomuzikologė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresnioji archyvarė Emilija Vaiginytė. Iš viso kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša yra surinkęs per 700 dainų, kurių  rankraščiai ilgainiui pateko į skirtingas atminties institucijas. Šiame faksimilinio pobūdžio pristatytame  leidinyje yra publikuojamos 54 įvairių žanrų autentiškos liaudies dainos iš Palangos, Navininkų kaimo (Punsko parapijos), Dusmenų  ir kitų vietovių. Visi šie rankraščiai yra saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve ir iki leidinio pasirodymo nebuvo publikuoti liaudies dainų rinkiniuose.

Išsamiai „NAMOPI. Palangos, Navininkų, Dusmenų ir kitose vietovėse XX a. I pusėje užrašytos liaudies dainos“ leidinio atsiradimo istoriją pristatė etnomuzikologė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresnioji archyvarė Emilija Vaiginytė. Ji pasakojo apie dainyno pirmąjį įsivaizdavimą, rankraščių paieškas bei jų skaitymą, nueitą kelią iki leidinio išleidimo, apie koncertus, kuriuos paskatino atrasti rankraščiai ir noras jais pasidalinti su kultūros puoselėtojais. Leidinio sudarytoja kiekvienam žiūrovui suteikė progą dainyną apžiūrėti iš arčiau ir vieną egzempliorių padovanojo mūsų bibliotekai.

Jaunosios muzikinio folkloro atlikėjos pasiekė žiūrovų širdis. Susirinkę renginio svečiai merginoms negailėjo gražių ir motyvuojančių žodžių bei dėkojo už jaukiai praleistą laiką drauge. Padėkos žodį už puikų vakarą tarė bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė bei įteikė Savivaldybės dovanėles.

Džiugu, kad yra tokių puikių, talentingų ir nuoširdžių žmonių kaip mūsų jaunosios viešnios, kurių atliekamose dainose atgyja gyvenimai.

Vyresn. bibliotekininkė Aistė Palinauskienė

Poezijos popietė „Nuskridę su pienių pūkais“

Musninkai

Iš visų pasaulio
Gėlių surinkime puokštę,
Iš viso pasaulio kalbų
Sudėkime žodžius maldai,
Iš visų padangės žvaigždžių
Suraskime vienintelę
Ir padovanokime ją likimui.
Apkabinkime seną ąžuolą –
Tegul jo jėgos teka į mus.
Parašykime po laišką
Kiekvienam mylimam žmogui,
Nusišypsokim kitiems
Nors ir nepažįstantiems.
Ir neišeikime
Nepalikę nė ženklo apie save…

Ilona Kiaušaitė,

(1998 m., iš knygos  „Nuskridę su pienių pūkais“)

Birželio 3 d. Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenės „Spindulys“ atnaujintame pastate vyko šiltas ir jaukus renginys, kviečiantis prisiminti prieš 15 metų išleistą Musninkų vidurinės mokyklos mokinių kūrybos knygelę „Nuskridę su pienių pūkais“.

Susitikimą daina „Pienė“ pradėjo musninkietis Tadas Imbrasas. Šis kūrinys tarsi atkartojo pagrindinę renginio mintį:  tik pienės pūkas težino, kur šiandieną yra šios knygelės autoriai. O jie išsiblaškė po gimtą šalį, kai kurie išvyko į tolimus kraštus ir įleido šaknis Danijoje, Anglijoje, Malaizijoje ir kitur.

Iš pažiūros pienė toks trapus augalas,  bet turinti gilias šaknis , todėl galima ją palyginti su žmogumi: auga, bręsta, įleidžia šaknis ir… lyg pienės pūkas išskrenda, palikęs darbus, mintis, žodžius, įmintas pėdas ir išbarstytas sėklas.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų ir Vileikiškių filialų bibliotekininkėms Aldonai Sakavickienei ir Janei  Rolienei kilo mintis surengti poezijos popietę ir susitikti su kūrėjais po 15 metų nubyrėjusių laiko smilčių. Aišku, ne visi galėjo atvykti, nes daugiau kaip pusė iš 15 ano meto jaunųjų kūrėjų gyvena užsienyje, kiti gi neatvyko dėl darbinių ar šeimyninių priežasčių.

Ši kukli originalios kūrybos rinktinė – tai jaunų žmonių bandymai prisijaukinti žodį, jų kūrybinis džiaugsmas suvokus, kad gal pavyko atrasti kažką, ko kiti dar nepastebėjo.

Lietuvių kalbos mokytojos Eglė Dikčienė, Zinaida Palionienė, Snieguolė Urbonavičienė, dailės mokytoja Valentina Brazaitienė, informatikos mokytoja Kristina Gatelienė, socialinė pedagogė Neringa Kazlauskaitė, buvęs Musninkų vidurinės mokyklos direktorius Vladas Trakimavičius – tie žmonės, kurie padėjo knygelei išvysti dienos šviesą ir skaitytojų akis.

Poezijos popietėje dalyvavusi  labiausiai prie knygelės išleidimo prisidėjusi Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Urbonavičienė pasidalino prisiminimais apie knygelės išleidimo rūpesčius, parodė, kaip atrodė pirmieji rankraščiai bei prasitarė, kad dabar mokykloje kuriančių mokinių yra mažiau.

Į renginį atvyko knygelės iliustratorius, buvęs Musninkų mokyklos mokinys Ramūnas Petrusevičius, kuris savo gyvenimą susiejo su menu, daile, fotografija. Popietės metu veikė jo grafikos darbų paroda.

Savo kūryba bei dabartiniu gyvenimu pasidalino Kristina Kalpaitė-Gatelienė, Eglė Misevičiūtė, Janina Buinickaja ir Kristina Karpičiūtė, kuri eiles kuria iki šiol ir žada išleisti eilėraščių knygutę. Dėl šeimyninių priežasčių negalėjo dalyvauti Dina Sergijenko, kuri baigė žurnalistikos studijas ir dirba  internetiniame naujienų portale „Delfi“ žurnaliste.

Keli knygelės autoriai atsiuntė savo įrašus ir prisiminimus bei linkėjimus  iš užsienio. Viena iš jų – Jurga Vaičiūnaitė, dabar gyvenanti Kopenhagoje. Kaip pati sakė, ji dabar kuria komercines eiles, nes turi savo verslą. Turininga ir įdomia medžiaga pasidalino kitas šios knygelės autorius Mykolas Vadišius, kuris  gyvena Kenijoje ir dirba kelionių vadovu. Anot jo, „kol kas dar knygos neparašė, bet ateity galbūt parašys iš savo kelionių ir patirties“.

Atvykusieji į renginį knygelės autoriai be galo jaudinosi, dalindamiesi prisiminimais. Kai kurių akyse netgi suspindėjo „išdavikė“ ašara.

Knygelėje yra ir šių kūrėjų eilės: Gintarės Stravinskaitės, Aistės Šalkauskaitės, Žanos Maldis, Justės Šapolaitės, Baltuko, Rasos Ramoškaitės, Justino Bakaičio.

Popietėje liejosi poezijos žodžiai, skambėjo buvusių Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinių Tado Imbraso ir Domanto Rolio dainos. Tadas Imbrasas netgi sukūrė muziką vienam iš šios knygelės eilėraščių.  Vedančioji  Sonata Žilinskienė atliko muzikinį kūrinį fortepijonu ir prisijungė prie baigiamosios Domanto Rolio dainos.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė, buvusi šios mokyklos mokinė, su jauduliu dėkojo gimnazijos  direktorei Palmirai Kvietkauskienei,  Širvintų rajono Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenei „Spindulys“, kūrėjams, atlikėjams, sudarytojams bei renginio vedėjoms.

Renginį vedė irgi buvusios Musninkų vidurinės mokyklos mokinės Audronė Janušauskienė ir Sonata Žilinskienė, susiejusios savo kelią su mokytojo profesija.

Tarsi pienės pūkas į praeitį nuskriejo ir ši poezijos popietė, palikdama susirinkusiems gražias akimirkas ir prisiminimus. Tai jau istorija. Liko tik sėkla, pasėta 1997-aisiais metais, ir viltis, kad ji sudygs dar ne kartą čia, gražioje Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje. O poezijos paukštė atskris ir suplasnos, palikdama nuostabų poetinį žodį.

Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė

Literatūrinis „Tėkmės“ mokyklos pradinukų protmūšis

Širvintos

Birželio 8 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi „Tėkmės“ mokyklos pradinukai ir juos atlydėję mokytojai Roma Vareikienė ir Simas Glumbakas. Mokiniai dalyvavo literatūriniame protmūšyje, kuriame turėjo įveikti net tris etapus: „personažų“, „skaičių“ ir „bendrųjų klausimų“. Iš pradžių visi dalyviai susiskirstė į keturias komandas, susigalvojo pavadinimus. Pirmoji komanda pasivadino „Pirmieji vaikai“, antroji – „Knygų lentyna“, trečioji – „Nežinomi“, o ketvirtoji – „Knygynas“.

„Pagavę“ didelį smalsumą ir azartą mokiniai atsakinėjo į vyresn. bibliotekininkės Lolitos Pliukštienės parengtus protmūšio klausimus. Reikia pabrėžti, kad visi klausimai buvo susiję su knygomis. Jas vaikai galėjo apžiūrėti, pavartyti iki literatūrinio protmūšio pradžios.  Geriausiai sekėsi komandai „Knygų lentyna“, ji surinko daugiausiai taškų. Bet nugalėjo draugystė, nes kitos komandos atsiliko tik 1-2 taškais. Už šaunų dalyvavimą bibliotekos darbuotojos vaikams įteikė spalvingus drugelius.

Už aktyviausią veiklą „Knygų klube“  mokytoja Roma Vareikienė inicijavo „Auksinės musės“ nominaciją. Šios nominacijos prizais buvo apdovanoti vaikai, kurie perskaitė daugiausiai knygų. Įteikti prizus buvo pakviesta vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė. Staigmenos tuo dar nesibaigė… Mokytoja Roma visiems mokiniams dovanojo spalvingus „Tėkmės“ mokyklos „Knygų klubo“ pieštukus. Pieštukai yra nepaprasti – STEBUKLINGOMS IR ĮKEVPIANČIOMS MINTIMS užrašyti.

Viešnagei baigiantis visi, kurie norėjo „atitrūkti“ nuo realybės – išmėgino virtualios realybės akinius, kiti – žaidė stalo ir kitus žaidimus, vartė knygas.

Mokiniai išvyko kupini gerų emocijų, su plačiomis šypsenomis veiduose.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Alionys, Anciūnai, Bagaslaviskis, Družai, Jauniūnai, Kernavė, Kiaukliai, Lapelės, Musninkai, Šesuolėliai, Širvintos, Zibalai

Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.

„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.

Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais

Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.

„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“

Penkios knygos per vasarą

Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:

  • Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
  • Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
  • Perskaityk biografinę knygą;
  • Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
  • Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.

Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau

Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“.  Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.

Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA  visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.

Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.

Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

 

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija

„Vaikučių su tėveliais išvyka į Pepės vilaitę“

Širvintos

Šeštadienio rytą Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo vaikučių su tėveliais išvyką į Pepės vilaitę Jonavos rajone. Pirmoji stotelė buvo Jonavos viešoji biblioteka, kur mus pasitiko Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė Rimantė Tarasevičienė. Rimantė aprodė mums aptarnavimo skyrių, laisvalaikio erdvę bei vaikų ir jaunimo erdvę. Ji pristatė viešosios Jonavos bibliotekos veiklas, projektus. Vėliau pasivaikščiojome po Jonavos miesto poilsio, žaidimų skverus ir prisėdome Joninių slėnyje papietauti. Tuomet vykome į pušų apsuptą Pepės vilaitę Jonavos rajone, Užupėse.

Tik atvykus mus sutiko pati tikriausia Pepė Ilgakojinė (Laura Grigaliūnė). Įdomiausia ir smagiausia vaikų veikla vilaitėje buvo susitikti su „raguotais meškais“, apžiūrėti Pepės rūbų spintą (iš kurios buvo galima išsirinkti jos rūbus ir apsivilkti), skalbti „nešvarias“ Pepės kojines, atsigulti į lovą su batais, čiuožinėti čiuožykla iš antro Pepės namelio aukšto. „Kaip sako Pepė: kam nulipti, jei galima nučiuožti? Negana, kad užlipome, tai negi ir nulipsime?“ Ir kitos žadą atimančios linksmybės.

Savo vilaitėje Pepė augina „raguotus meškus“ – labai draugiškas dvi ožkytes seses ir ožiuką Povilą, kurie pripratinti prie svečių. Kitame aptvare, ant kurio užrašyta „Liūtas“ gyvena triušis, o dar kitame, su užrašu „Povai“, tupi viščiukai. Vilaitėje galima buvo rasti ir krautuvėlę „Pepės Ilgakojinės gardainiai“, kur buvo galima įsigyti meduolių ir kitokių saldumynų.

Pepės vilaitė – tai ne tik gražus namelis ar keistai pakrypusi tvora, kur viską galima čiupinėti. Čia atvykę vaikai išgirsta apie drąsą, nes drąsus žmogus yra laimingas.

Smagiausia buvo tai, kad kartu keliavę vaikų tėveliai su džiaugsmu įsitraukė į Pepės vilaitėje vykusias veiklas. Laikas praleistas su Pepe visiems nepaprastai patiko, sukėlė šilčiausias emocijas. Visą laiką netilo vaikų  nuoširdus ir skambus juokas. Namo grįžti visai neskubėjome, nes buvo labai smagu drauge padūkti.

Išvyka organizuota vykdant projektą „Kūrybiniai užsiėmimai: susidomėjimas gimsta dalyvaujant“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Su džiaugsmu dalijamės išvykos akimirkomis.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Autorės nuotraukos

Šventė vaikams Alionyse

Alionys

Birželio 2 d. Širvintų Igno Šeiniaus bibliotekos Alionių filialas drauge su Širvintų kultūros centro Alionių filialu surengė šventę vaikams. Alionių seniūnijos kieme buvo sukurtas spalvingas vaikystės sodas. Renginys skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Kiekvienas atėjęs galėjo piešti ir žaisti šaškėmis, gaminti vėjo malūnėlius ir linksmuosius delniukus, šokti ant muzikinio kilimėlio ir šokinėti „klases“, rungtis kryžiukų-nuliukų žaidime bei pasivaišinti saldėsiais. Linksmai praleidę kelias valandas, renginio dalyviai išsiskirstė su džiugiomis emocijomis.

Alionių filialo vyr. bibliotekininkė Irena Dzedzickienė