Lapelių bibliotekoje kovo 28 dieną vyko gyventojų pajamų deklaravimas.
Padėti gyventojams deklaruoti pajamas į biblioteką atvyko Širvintų VMI darbuotoja Jolanta Černiauskienė. Labai malonu ir džiugu, jog VMI darbuotojai noriai atvyksta į biblioteką ir padeda gyventojams teisingai deklaruoti pajamas. Jau daug metų šia paslauga naudojasi Lapelių bei Čiobiškio gyventojai.
Janė Stravinskienė, Lapelių vyr. bibliotekininkė
Lapelių bibliotekos skaitytojai kovo 20 d. susirinko į popietę „Pavasario virsmas“. Bibliotekos patalpose skaitytojų laukė knygų paroda „Baltų ženklai ir papročiai“. Po parodos apžiūrėjimo bibliotekininkė Janė Stravinskienė pakvietė lankytojus į lauką susipažinti ir dalyvauti lygiadienio papročių popietėje.
„Atėjome pasisveikinti geru žodeliu ir palaistyti baltų rankelių tyru vandenėliu. Žadinsime žemę iš žiemos miego, uždegsime naują pavasario ugnį, versimės iš žiemos į pavasarį. Nuo Pavasario lygės tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam Saulės ratui. Tad kiekvienas turim įkvėpt pavasarį, pajusti lietų ir pasakyti ,,Sveika, Saule!…..” – taip susirinkusiems tarė bibliotekininkė.
Skaitytojas Lukas Arbočius papasakojo apie lygiadienio papročius, prietarus. Anksti ryte kaimo merginos bėgdavo į laukus link tekančios Saulės. Kai tik pasirodydavo pirmieji Saulės spinduliai, jos uždainuodavo dainą apie pavasarį. Dainuodamos šokdavo ratelius ir plodavo rankomis. Paskui grįždavo į kaimą ir skelbdavo jau atėjus pavasarį. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.
Pagal paprotį, lauke uždegėme naują pavasario ugnį, ją laiminome tardami: „Dienai susilyginus su naktimi ir dienai ilgėjant, labinam Žemyną. Žemynėle, žiedkėlėle, būk palaiminta, Žemynėle, žiedkelėle būk pasveikinta. Žydėk rugiais, kviečiais, miežiais. Būk dosni, deivele“.
Buvo laiminami grūdais ir čia susirinkę, linkėta jiems kad kiekvienas grūdelis jiems neštų šimtą grūdelių, kad būtų palaiminti deivės Žemynos galiomis, kad žemė – Žemynėlė negailėtų dovanų.
Lygiadienio dienoje uždegėm ugnelę, ir daug kur Lietuvoje ji šiandien degė. Tai yra didžiausia pagarba mūsų senosioms tradicijoms.
Pagal paprotį, susirinkę prausė rankeles tyro šaltinio vandeniu, labinosi šlapiomis rankomis. Tai suteiks sveikatos visiems metams. Vaišinosi iš vieno kepalėlio duona. Tada pajudinome žemelę šokdami ratuku ir dainuodami dainą „Latudo, latudo“. Pagal paprotį vertėmės ir per skersinį, kad žiema virstų į pavasarį. Senolių papročiuose medžiai suteikdavo tvirtumo, pildydavo svajones, tad kiekvienas dalyvis susirado savo medį ir jį apkabino, tikėdamas mažu stebuklu.
Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė, tai yra šviesos sėja. Tai vartai naujai realybei, atsiveriantys naujomis galimybėmis. Juk pavasarį pajuda sula medžiuose, sugrįžta paukščiai, brinksta pumpurai. Nuo šiandien tinka pradėt naujus darbus, sprendimus, keliauti, mokytis, pamilti gamtą. Galima pasėti savo norų sėklas…
Janė Stravinskienė, Lapelių vyr. bibliotekininkė
Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama teminė akcija „Senjorų dienos internete 2018“, kurios tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmones drąsiai jaustis skaitmeninėje erdvėje, pažinti grėsmes bei netikras žinias, kritiškai vertinti informaciją, saugiai ir atsakingai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Akcijoje dalyvauja ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri yra šią akciją vykdančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ partnerė.
Kviečiame senjorus užsukti į Nacionalinę biblioteką lapkričio 5-9 dienomis, atsivesti draugą, draugę ar kaimyną. Renginių pradžia 11 val.:
Stebėdami transliacijas tiesiogiai, galėsite užduoti klausimus, padedant bibliotekos darbuotojams išbandyti įvairias e.paslaugas.
Tiesiogines transliacijas ir jų įrašus taip pat galėsite stebėti interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Youtube kanale.
Projektą „Prisijungusi Lietuva“ įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Ūkio ministerijos kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Lapelių biblioteka jaunuosius skaitytojus pakvietė į piešimo popietę „Piešiu vasarą“. Visą savaitę besilankę vaikai piešė vasarą.
Skaitytojai vasarą piešė ne tik ant balto popieriaus lapo, bet ir ant medžio skrituliukų, drobės.
Savo kūrybos darbelį pradėdami, vaikai klausdavo bibliotekininkės „o ką man piešti?“ Juk vasaros tema plati ir pasirinkti yra sunku. Vasarą ir drugelis skraido, ir gėlė žydi, ir saulutė danguje skaisčiau šviečia. Pažvelgę pro langą matome žaliuojančius medžius ir visa tai yra vasara.
Gerai pagalvoję, kiekvienas piešė savo vasarą. Pabaigę kūrybą, visi pasidžiaugė sukurtais piešiniais. Jie buvo vaikams tokie mieli, kad pasiėmė į namus.
Janė Stravinskienė Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė
Liepos 9 dieną Lapelių biblioteką aplankė atostogaujantis bibliotekininkas, tautodailės meistras, darbų mokytojas Dainius Sarapinas. Jis domėjosi Lapelių bibliotekos veikla, nes ir pats dirba Naujosios Akmenės kaimo bibliotekoje. Yra baigęs dailę, pina meno dirbinius iš vytelių. Jį sudomino knygos apie rajono istoriją: „Širvintos“, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Gelvonai“. Klausėsi kaip jas galima būtų įsigyti. Dainius domisi ir renka medžiagą apie savo giminės šaknis, nes giminės šaknys yra šitame krašte. Lapelių bibliotekoje yra sukaupta kraštotyrinė medžiaga apie kaimą „Lapelių kaimo istorija“. Lapelių bibliotekininkė surado šiame aplankale surinktą medžiagą apie jį dominantį asmenį, medžiagą atšvietė.
Dainius kaip padėką Lapelių bibliotekai dovanojo dvi knygas. Knygų autoriai yra jo mama Polina ir pats Dainius. Polina Sarapinienė, buvusi Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos bibliotekininkė. Poetė yra Akmenės krašto literatų klubo „Žiemgalija“ narė. Ji kartu su Dainiumi yra išleidusi ir kitas knygas: „Ir maitina ir gydo“, „Viskas apie žuvį“, „Taip gydė senoliai“, apsakymai internete:< http://laiskailietuviams.lt/index.php/1997m-3-kovas/8380-po-zemem-uzgesusios-akys>.
Malonu yra gauti dovanų knygų, dalintis darbo patirtimi ir tęsti bendradarbiavimą. Tad Lapelių biblioteka laukia Dainiaus Sarapino naujų apsilankymų. O bibliotekos skaitytojai galės spręsti jų sukurtus kryžiažodžius, bei paskaityti eilėraščių.
Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė
Kiekvienais metais Valstybinė mokesčių inspekcija kviečia gyventojus deklaruoti pajamas.
Balandžio 5 dieną į Lapelių biblioteką atvyko VMĮ darbuotoja Jolanta Černiauskienė. Ji konsultavo gyventojus, padėjo užpildyti pajamų GMP308 formą, turto, paramos FR0512 deklaracijas.
Į biblioteką deklaruoti gyventojų pajamas atvyko Lapelių, bei Čiobiškio gyventojai. Šia paslauga gyventojai naudojasi kiekvienais metais. Tai yra patogu, naudojantis bibliotekoje veikiančiu internetu, susitvarkyti iškilusius klausimus.
Janė Stravinskienė, Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Spalio 20 dieną Lapelių bibliotekoje vyko Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas ir fotografijų parodos atidarymas.
Renginio dalyviams, kaip pasveikinimas, nuskambėjo Nedos Černiauskaitės atliekamas kūrinys kanklėmis L.David „Romansas“.
Į knygos pristatymą atvyko gausus būrys lapeliečių, kaimynai iš Musninkų, Čiobiškio, Širvintų. Šis knygos pristatymas neeilinis, juk knygos autorius Jonas Lučiūnas yra kilęs iš Lapelių kaimo. Tai jau 14-oji autoriaus knyga. Knyga „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ išties įspūdinga. Autorius Jonas Lučiūnas paaukojo daug laiko, kol surinko medžiagą ir sudėjo į knygą. Galime pasidžiaugti, kad apie Lapelių kaimą yra išleista knyga. Autorių visada matome su objektyvu fiksuojantį gimtinės grožį, įamžinantį šio krašto žmones, šventes. Pristatymo metu vyko ir autoriaus fotografijų paroda. Į susirinkusius žvelgė aname laike likę žmonės. Tad autorius Jonas Lučiūnas gerai supratęs, jog laikas greitai bėga, o nieks atgal negrįžta, ima rinkti, kaupti įamžintus vaizdus, rašyti ir rinkti iš gyventojų prisiminimus. Ir visa tai sudeda į knygą, vieną, antrą, trečią…. kol galiausiai gimsta knyga, paremta archyviniais dokumentais, laiko nublukintomis nuotraukomis, žmonių išsaugotais dokumentais, prisiminimais. Juk jau praeitimi, istorija tapo valakų reforma, pirma kaimo mokykla, pirmi mokytojai, mokiniai, pirma kaimo elektros lemputė, asfaltuotas kelias. Juk ne vienas atradome save ir kaimyną jo išleistose knygose.
Pristatydamas knygą, Jonas Lučiūnas išskyrė geografinį Lapelių unikalumą. Ledynmetis suformavo ypatingą reljefą, raguvas ir griovius. Kartu ir išskirtinumą lemia Neries ir Musės upių slėniai, terasos. Autorius matė daug gražių pasaulio vietovių, tačiau pats gražiausias ir mieliausias jam yra Tėviškės grožis. Kaip pasakojo autorius, pirmieji šios vietovės gyventojai neatsitiktinai čia įsikūrė, tai buvo unikali vieta gintis nuo priešų. Atstumas į Neries ir Musės puses per strėlės šūvį. Kaimas išsidėstęs 4×5 kilometrų teritorijoje.
Autorius Jonas Lučiūnas rinko tai, kas buvo susiję su tėviške – Lapelių kaimu. Nuo pirmo paminėjimo istoriniuose dokumentuose, iki legendų apie kaimą ir žmones, pavardžių kaitą šimtmečiais, kaimiečių gyvenimus ir jų likimus, prisiminimus. Rengiant knygą teko peržiūrėti apie 5000 fotografijų iš mano ir mano kraštiečių albumų, apie 10 000 archyvinių dokumentų foto-kopijų. Jonas Lučiūnas pabrėžė, kad ne jis čia svarbiausias. Pasak autoriaus, jis tik sudėjo visą medžiagą į vieną vietą, o svarbiausi knygoje – Lapelių žmonės.
Jonas Lučiūnas dėkojo Lapelių kaimo gyventojams, pasidalijusiais sukaupta archyvine medžiaga apie Lapelių kaimo praeitį. Jiems įteikė didelio formato originaliai įrėmintas autoriaus fotografijas. Jose užfiksuoti nuostabaus grožio šio krašto gamtos vaizdai.
Apie autoriaus išleistas knygas ir pasilikusius nuostabius įspūdžius pasakojo Helena Vaicekauskienė.
O apie vaikystės prisiminimus, susijusius su Jono Lučiūno tėveliais dalijosi Vida Blažienė. Tai pat ji paskaitė savo kūrybos eilėraštį apie gimtą kraštą.
Lapelių kaimo moterų ansamblis, kuris susibūrė šiam įspūdingam renginiui kartu su kraštiečiu Jonu Borusevičiumi, skyrė savo dainas Jonui Lučiūnui. Tekstus ir melodijas dainoms parašė kraštietis Viktoras Baumila.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė autoriui įteikė padėkos raštą.
Lapelių kaimo gyventojai įteikė dovaną, kuri primintų šiltus gimtus namus. Autoriaus Jono Lučiūno knygos pristatymas sutapo su jo gražaus, garbaus jubiliejaus sukaktimi. Visi susirinkę sudainavo „Ilgiausių metų“.
Autorių sveikino kraštietis, pirmos knygos „Čiobiškio kraštas“ rėmėjas Romas Pavasaris.
Sveikinimo žodžius tarė rėmėja Nijolė Didžiokienė, kuri renginio metu padovanojo 11 knygų „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ senyvo amžiaus šio krašto žmonėms. Tai įstabi dovana. Močiutės braukė džiaugsmo ašaras, laikydamos rankose šią nuostabią knygą.
Susirinkę dalyviai ilgai bendravo, dalijosi knygos pristatymo įspūdžiais, apžiūrėjo fotografijų parodą, kuri nupūtė laiko dulkes nuo jų atsiminimų. Visi savo sielas šildė brangiais prisiminimais.
Knygos kelias per gyvenimą yra kaip ir žmogaus. Ji gimsta, autorių surašyta. Su metais auga, nešdama laiko sustabdytas, surinktas, surašytas akimirkas. Ir pasiekusi brandą, pasakos mūsų ainiams apie šio krašto žmones, jų darbus, meilę Tėviškei, nuostabią gamtą.
Janė Stravinskienė
Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė
Aktorius Gediminas Storpirštis Lapelių bibliotekoje spalio 10 dieną pristatė literatūrinę –muzikinę kompoziciją „Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą”, skirtą Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės kūrybai. Renginio metu skambėjo poeto sonetai, ištraukos iš „Pono Tado” bei „Vėlinių”. O kad dalyviai geriau suprastų poetų sukurtas eiles, jų esmę, aktorius, bardas atliko intarpuose savo autorines dainas, sukurtas pagal V. Šekspyro ir lietuvių poetų eiles. Gediminas Storpirštis renginio metu atkreipė dėmesį ir į renginį atvykusius mažuosius dalyvius. Kad vaikai geriau suprastų dainuojamąją poeziją jiems skyrė dainas, kurias kartu su jais ir atliko. Jaunieji dalyviai liko maloniai nustebinti. Vyresnių klasių mokiniai, skaitytojai taip pat liko maloniai nustebinti literatūriniu – muzikiniu vakaru. Juk Adomo Mickevičiaus kūryba nagrinėjama mokykloje, tad labiau sakėsi ją dabar galės suprasti ir ji taps mielesnė. Aktorius, bardas Gediminas Storpirštis daug kalbėjo ir apie meilę Tėvynei, iškovotą laisvę, dar kartą primindamas, kaip tai svarbu mūsų gyvenime.
Po renginio daugelis įsigijo jo autorinių kompaktinių plokštelių su autoriaus autografu. Lapelių bibliotekos skaitytojams padovanojo Ainio ir Gedimino Storpirščių kompaktines plokšteles „Tarakonai iš vaikystės“, „Išgirsk“.
Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė
Meninėje kompozicijoje – Adomo Mickevičiaus gyvenimo bei kūrybos atspindžiai
Kultūrininkas ir literatas Juozas Žitkauskas drauge su Vilniaus mokytojų namais tęsia projektą „Renginių ciklas „Jie su Vilnija suaugę”. Pagrindinis jo tikslas –pasakoti apie žymius kultūros ir meno žmones, gimusius, gyvenusius ar dirbusius Pietryčių Lietuvoje, supažindinti ir priminti jų kūrybą. Anksčiau (projektas vykdomas nuo 2012 m. ) šie renginiai vyko tik šio regiono gimnazijose ar kultūros įstaigose. Nuo šiol jų geografija išsiplėtė, idant per juos visuomenei būtų pristatomas ir pats regionas, jo istorijos sankloda, taip stengiantis bent kažkiek pakoreaguoti teigiama linkme vis dar egzistuojančius stereotipus.
Spalio 10 val. Širvintų rajono Lapelių bibliotekoje bus parodyta literatūrinė – muzikinė kompozicija„Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą”, skirta Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės kūrybai. Ją atliks aktorius, bardas Gediminas Storpirštis ir literatas Juozas Žitkauskas. Joje skambės poeto sonetai, ištraukos iš „Pono Tado” bei „Vėlinių”, o intarpuose G. Storpirštis atliks savo autorines dainas, sukurtas pagal V. Šekspyro ir lietuvių poetų eiles.
A.Mickevičius – vienas žymiausių romantizmo atstovų, bene iškiliausias LDK autorius, savo kūryboje viena meile sujungęs lietuvių ir lenkų tautas. Jo žymiausi kūriniai „Vėlinės”, „Ponas Tadas”, „Gražina” liudija mūsų istorijos didingumą, heroizmą, jie ištisais šimtmečiais mokė ir moko deramo patriotizmo ir pilietiškumo.
Be šios kompozicijos, projektui „Jie su Vilnija suaugę” yra sukurtos kompozicijos apie rašytoją ir diplomatą Igną Šeinių, poetę Oną Miciūtę, poetą, kunigą, vieną iš draudžiamosios spaudos platintojų Silvestrą Gimžauską, poetą Adomą Mickevičių, , tarpukario Vilniaus krašto lietuvybės puoselėtoją, žurnalistą ir prozininką Rapolą Mackonį ir kitus.
Kompozicijas rengia ir jas atlieka aktoriai, skaitovai J. Šalkauskas, Ferdinandas Jakšys, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, Giedrius Arbačiauskas, Dalia Jankauskaitė, Artūras Varnas, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, vokalistai A. Liutkutė, R. Vilkevičius, birbyninkai Egidijus Ališauskas ir Kastytis Mikiška, dainų autorius ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius, literatas J. Žitkauskas ir kt.
Projektą „Jie su Vilnija suaugę” iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
Liepos 1 dieną į kraštiečių susitikimą Lapelių kaime rinkosi ne tik šio kaimo esami gyventojai, bet ir išvykę gyventi kitur kraštiečiai.
Kraštiečių šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Čiobiškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje. Buvo aukojamos Šv. mišios už šį kraštą.
Po Šv. mišių gausus būrys kraštiečių susirinko prie buvusio Skruzdėlių ąžuolo ir vėl naujam gyvenimui užaugusio jauno ąžuoliuko.
Simboliška, ąžuolai kaip ir žmonių kartos gimsta, užauga, miršta ir pasėję savo giles į žemę atgimsta naujam gyvenimui. Šio ąžuoliuko gimimas ypatingas, jis užaugo seno tėvo ąžuolo kamieno liekanose. Taip nebyliai mums žmonėms pasakydamas, kokia yra brangi Tėvynė, giminės šaknys. Gal ir simboliška, jog jis išdygo Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo išvakarėse, pareikšdamas savo gyvastim, jog mes lietuviai, turime susitelkti mylėti ir gerbti savo praeitį, dabartį ir ateitį. Mylėti ir gerbti Tėvynę, kiekvieną esantį šalia savęs.
Šiam įvykiui tautodailininkas Kęstutis Norušis išdrožė stogastulpį, kuriame pavaizduotas Šv. Jonas Krikštytojas, Skruzdėlių ąžuolo ir kaimo atminimui. Kunigas Leonas Klimas pašventino stogastulpį. Kraštiečiai sudainavo dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Po iškilmingos dalies kraštiečiai susirinko į Lapelių bendruomenės namus. Čia jie galėjo pamatyti šio krašto žmonių kūrybos parodas. Kraštiečio fotomenininko Jono Lučiūno kūrybos darbai, išleisto knygos bei fotografijų darbai. Alfonso Balsevičiaus eilėraščių knyga apie gimtuosius Pamusius, bei autoriaus tapyti gimto kaimo vaizdai. Kompozitoriui, vargonininkui ir choro dirigentui Jonui Dambrauskui skirta paroda. Senų fotografijų bei šios bendruomenės veiklos nuotraukų paroda . Piešinių paroda, skirta Skruzdėlių ąžuolo atminimui. Janės Stravinskienės tapybos darbų paroda. Leokadijos Žinienės nėrinių bei mezginių paroda, bei darbų pristatymas gyvai su modeliais.
Koncerto metu Kraštiečio Alfonso Balsevičiaus anūkė Inta Jozonienė su vyru Andriumi atliko senelio rašytų eilių dainas. Prie šio koncerto prisijungė ir kiti atvykę kraštiečiai su muzikiniais kūriniais.
Šio renginio metu atvykę kraštiečiai kartu su Lapelių bendruomene džiaugėsi susitikimo akimirkomis, dalijosi prisiminimais, bendravo. Ne vienas kraštietis buvo maloniai nustebintas čia likusiais gyventi žmonėms, kurie kuria, dirba, gražina savo aplinką ir nepamiršta iš čia išvykusių savo krašto žmonių. Juk be prabėgusios praeities nėra ir ateities.
Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė
