Bagaslaviskis

Edukacinė valandėlė „Velykų raštai“ Bagaslaviškio bibliotekoje

Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, o numargintiems kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos, magiškos galios.

Balandžio 5 dieną Bagaslaviškio bibliotekos lankytojai dalyvavo margučių marginio natūraliu vašku edukacijoje. Margučių dažymo karštu vašku techniką įvaldžiusi savanorė Jolanta Stankevičienė. Ji maloniai dalijosi savo patirtimi su susirinkusiais. Edukacijos metu dalyviai išgirdo įdomiausias istorijas apie šv. Velykas, šventės tradicijas, sužinojo apie margučių spalvų ir raštų reikšmes. Tai nuostabi ir įtraukianti veikla, tinkanti tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Džiaugiamės, kad bibliotekos lankytojai išskirtiniais margučiais galės papuošti savo šv. Velykų stalą.

Kūrybinis – edukacinis užsiėmimas „Pasidaryk pats“ Bagaslaviškio filiale

Kovo 31 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale vyko šilta popietė su edukatore Inga Sviderskiene. Renginio metu bibliotekos lankytojai buvo kviečiami dekoruoti Šv.Velykų simbolį – kiaušinį.

Susitikimo metu edukatorė papasakojo apie dekoravimo su modelinu galimybes ir būdus. Edukacijos dalyviai susipažino su dekoravimo paslaptimis, sukūrė nuostabius papuošimus savo namams ar dovanėles artimiesiems. Rankų darbo gaminiai visuomet nudžiugina artimuosius, sušildo jų širdis.

Ypatingas laikas prabėgo akimirksniu. Buvo kupinas susikaupimo, pašmaikštavimo, susidomėjimo, bendravimo.

Paminėta poetės, rašytojos Marijos Meilės Kudarauskaitės jubiliejinė sukaktis

Gruodžio 1 dienos popietę Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale buvo paminėtas šiais metais švenčiamas M.M. Kudarauskaitės 90-ies metų jubiliejus.

Poetė gimė 1932 metais rugpjūčio 15 d. Klausgalvių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos rajone. 1950 m. baigė Dusetų vidurinę mokyklą. 1953 m. baigė Dramos studiją prie Valstybinio dramos teatro, 1955 m. lituanistiką Vilniaus universitete. 1975 m. Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatro, muzikos ir kinematografijos institute baigė scenos kalbos aspirantūrą. 1953–1960 m. vaidino Vilniaus ir Kauno dramos teatruose. 1960–1963 m. dirbo Liaudies Meno rūmuose repertuarinio skyriaus vedėja. 1963–1970 m. dėstė žodžio meną Vilniaus pedagogniame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Vėliau net kelis dešimtmečius dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedroje, dėstė scenos kalbą. Garso įrašams kompaktiniuose diskuose įskaičiusi įvairių autorių eilėraščių, pagal jos tekstus sukurta dainų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1985 m. 2000 m. apdovanota Motiejaus Valančiaus literatūrine premija. 2005 metais už nuopelnus kultūrai ir menui, gimtojo krašto garsinimą,  suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas.

Kūryba M.M. Kudarauskaitei – švytėjimo laikas, minutės, skirtos tik sau. Būtent tokiu ypatingu metu ir gimė gražiausios eilės apie gimtinę, gimtąją kalbą, žodį, kuriam poetė tarnavo visą gyvenimą. Tekstai – universalūs ir aktualūs šiandien, nes poetė kalba apie Lietuvą, jos praeitį.

Nuoširdžiai dėkoju popietės dalyviams, kurie aktyviai dalyvavo viktorinoje ir įdėmiai klausėsi poetės skaitomų eilių.  Taip pat buvusiam muzikos mokytojui Kaziui Petreikiui, kuris sušildė mažą mūsų bibliotekėlę dainomis  pagal poetės Marijos Meilės Kudarauskaitės sukurtus tekstus.

 

 

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Išvyka pas tautodailininką

Rugsėjo 7 dieną Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo skaitytojai apsilankė tautodailininko Raimondo Šalaševičiaus dirbtuvėse. Meninninkas savo darbais iš molio ir nutapytais paveikslais garsina Širvintų kraštą.

2021 m. dalyvavo primityviosios tapybos Monikos Bičiūnienės vardo dailės konkurse ir tapo laureatu. Dalyvauja respublikinėse tautodailininkų parodose ir laimi prizines vietas.

Menininkas noriai parodė savo dirbtuves, turiningai papasakojo apie savo darbus ir apie visą darbo procesą. Renginio dalyviai pamatė įvairius personažus pagamintus iš molio, grožėjosi nutapytais paveikslais, turėjo galimybę prisiliesti, pačiupinėti, atspėti iš kokios medžiagos padarytas darbas. Kiekvienas Raimondo Šalaševičiaus sukurtas kūrinys unikalus ir niekada nepasikartojantis. Vieta kur gimsta meno kūriniai dvelkia ramybe ir išmintimi.

Viešnagė pas tautodailininką neprailgo, visi klausėsi labai susidomėję, uždavinėjo klausimus, domėjosi gamybos proceso subtilybėmis. Menininkas bibliotekos skaitytojams palinkėjo siekti savo tikslų ir nebijoti kurti. Ateityje lauks dar ne vienas susitikimas su tautodailininku Raimondu Šalaševičiumi.

Bagaslaviškio filiale veikia tautodailininko molio skulptūrų paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Bagaslaviškio filialo vyr.bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte

Daug metų sekęs kūrėjų pėdsakais per visą Lietuvą, į Širvintų kraštą užklydo literatūrinės kraštotyros pradininkas respublikoje Benjaminas  Kondratas. Kraštotyrininkas, lituanistas Benjaminas Kondratas apsilankė Musninkų, Čiobiškio, Bagaslaviškio filialuose bei viešojoje Igno Šeiniaus bibliotekoje.

Atvykus į Širvintų Igno Šeiniaus viešąją biblioteką vyko lituanisto, kraštotyrininko knygos „Kūrėjų pėdsakais Kaišiadorių ir Širvintų krašte“ pristatymas. „Įdomiai gyvenu, tokia veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis“, – šypsosi unikalių knygų autorius, kurias leidžia savo lėšomis. Rengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.

2015 m. už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą  filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas B. Kondratas tapo Kalbos premijos laureatu. Ši premija  skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą.

Benjamino Kondrato parengta serija „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui.

Šios knygos prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus. Savo knygas autorius vadina mozaika, kuri sudėta ne tik iš kūrėjų aprašymo, bet ir žmonių prisiminimų, kurie pasakoja Lietuvos istoriją. Pirmoji šio ciklo knyga buvo išleista 1981 metais. 2022 metais išleista 22 –oji „Kūrėjų pėdsakais“ knyga skirta Kaišiadorių ir Širvintų krašto kūrėjams.

Šiuo darbu autorius siekia prisidėti prie geresnio Širvintų krašto kultūros pažinimo, rašo apie praeities ir šių dienų kūrėjus. Tai rašytojai, poetai, prozininkai, dramaturgai. Neužmiršti literatai, vertėjai, publicistai, kritikai, literatūrologai, atsiminimų autoriai. Pasakojama apie mėgėjus eiliuotojus, kalbininkus, religinių knygų autorius, kraštotyrininkus.

Knygos autorius atliko labai didelį darbą, surinkdamas visų knygoje minimų žmonių biogramas. Rinkdamas medžiagą apie kūrėjus, autorius bendravo su pačiais kūrėjais, rinko medžiagą iš knygų.

Renginių dalyvius žavėjo Benjamino Kondrato užsidegimas, literatūrinės žinios. Susitikimo metu buvo galima įsigyti autoriaus knygų.

Susitikimui baigiantis lituanistą, kraštotyrininką sveikino ir Širvintų savivaldybės atminimo dovaną įteikė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Sugrįžta pamėgtasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Vasarą nepamiršti knygos ir skaitymo ragina Lietuvos bibliotekos, kviečiančios dalyvauti jau septintame skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“.

Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija iššūkyje dalyvauti kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, vienodai azartiškai knygas skaito ir moksleiviai, ir jų tėvai, ir senjorai. „Įkvėpk knygų magijos!”, – ragina „Vasara su knyga“ organizatorės apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, prie kurių šiemet prisijungė iniciatyvos ambasadorė Jurga Šeduikytė.

„Kai prieš gerą dešimtmetį labai krito skaitymo populiarumas, man tai buvo viena liūdniausių žinių. Be galo džiaugiuosi, kad dėl begalės gražių skaitymo iniciatyvų knygų populiarumas vėl šovė aukštyn. Knyga man – mylimas ir stebinantis bendrakeleivis. Ji nepasiduoda jokiai madai, nepraeina ir nėra išaugama. Visada skaitau bent kelias skirtingas – žiemą ar vasarą. Tyliai baltai pavydėdama naujų įspūdžių bangos rekomenduoju į šiltą šios vasaros kelionę pasiimti knygą (o dar geriau – ne vieną) ir leisti jai nuspalvinti, o gal net pakeisti gyvenimą“, – sako dainininkė, muzikos kūrėja, o dabar – jau trijų knygų autorė Jurga Šeduikytė.

Dalyvauti gali ir skaitantys kitais formatais

Skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvauti kviečiami ir skaitytojai, turintys regos negalią, autizmo spektro sutrikimų, disleksiją ar panašių sunkumų, dėl kurių jie negali skaityti spausdinto teksto.

„Mums atrodo, kad nori skaityti – imi ir skaitai. Tačiau viskas nėra taip paprasta žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Nei knygynai, nei bibliotekos jiems padėti dažniausiai negali. Kitaip skaitantiems reikalinga kitokia – prieinamo skaitmeninio formato – knyga. Virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) saugoma daugiau nei 14 000 pavadinimų leidinių tiems, kas negali skaityti įprastai. Pakvieskime savo artimąjį, draugą, tėtį ar mamą praverti virtualios bibliotekos ELVIS duris, kad įkvėpti knygų magijos galėtų visi. Juk garsinės knygos pasakojama istorija – ne mažiau magiška.“

Penkios knygos per vasarą

Dalyvauti vasaros skaitymo iššūkyje paprasta: užsiregistruokite svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitę knygas, suveskite jų pavadinimus. Jeigu reikia, prašykite bibliotekininko pagalbos. Šių metų užduotys yra šios:

  • Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-ais);
  • Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą;
  • Perskaityk biografinę knygą;
  • Perskaityk knygą, kurios pavadinimas – vienas žodis;
  • Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą.

Akcijos draugų ir rėmėjų kasmet vis daugiau

Visų įveikusiųjų vasaros knygų iššūkį laukia staigmenos, o didžiuosius prizus įsteigė pagrindinė akcijos rėmėja – išmaniųjų technologijų bendrovė „Xiaomi“.  Ji pasirūpino, kad net 47 burtų keliu atrinkti iššūkį įveikę dalyviai laimėtų išmanius ir inovatyvius prizus – planšetę, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes ir kt.

Audioteka.lt dalinsis rekomendacijomis, dovanos audioknygų, o su kodu VASARASUKNYGA  visą birželio mėnesį – 20% nuolaidą visoms audioknygoms. Be to, visą vasarą „Vasaros su knyga“ „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose vyks įvairūs konkursai, kuriuose taip pat bus galima laimėti prizų.

„Vasara su knyga“ – septintus metus apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų, mokyklų bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuojama skaitymo skatinimo akcija. Organizatoriai džiaugiasi augančiu jos populiarumu – vien pernai perskaitytos 105 867 knygos, skaitymo iššūkį įveikė per 17 000 žmonių.

Pagrindinis informacinis partneris – LRT, pagrindinis akcijos rėmėjas – „Xiaomi“.

Akcijos draugai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, IBBY, leidyklos „Alma Littera“, „Nieko rimto“, „Vaga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Aukso žuvys“, „Debesų ganyklos“, Audioteka.lt, garsinių knygų biblioteka „Elvis“, „Urtės tekstilė“, peteliškių namai „DomBow Ties“, „DenimDiaries“, „Muilo virtuvė“, „Biblioteka visiems“, „Švieskime vaikus“, „Verocafe“, kurjerių tarnyba „Samus“, „Pažymėtas.lt“.

Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir karščiausios naujienos – www.vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

 

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija

Atvelykio edukacija „Margutis“

Pavasaris – vienas iš gražiausių ir džiaugsmingiausių metų laikų, kai mus džiugina atgimstanti gamta ir pirmieji žiedai, žaliuojantys medžiai, pasirodo  pirmi sparnuotų keliauninkų būriai, sugrįžę iš šiltų kraštų.

Pati laukiamiausia pavasario šventė yra Velykos, tačiau nereikėtų pamiršti ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis.

Balandžio 22 dieną vyko kasmetinė Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo organizuojama kiaušinių marginimo vašku edukacija. Margučių dažymo karštu vašku techniką įvaldžiusi bibliotekos skaitytoja Jolanta Stankevičienė mokė renginio dalyvius išlaisvinti savo kūrybines galias. Visi tradiciniai būdai neretai pareikalauja daug laiko ir kantrybės, o ir rezultatas ne visada būna vykęs, todėl bibliotekininkė pasiūlė išbandyti paprastą ir laiko patikrintą būdą – margučių dekupažą. Rezultatas nustebino renginio dalyvius.

Su Atvelykiu baigiasi šventinio svečiavimosi ir poilsio laikas – laukuose prasideda pavasario darbai.

 

Susitikimas su kraštiete rašytoja Vaiva Rutkauskaite

Kovo 3 dieną Širvintų savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale vyko susitikimas su vaikų rašytoja Vaiva Rutkauskaite. Renginyje dalyvavo „Tėkmės“ mokyklos pradinių klasių mokiniai ir jų pedagogės.

Rašytoja pristatė paveikslėlių knygą „Nepasaka, arba Pasaka apie Ne“, kurią įliustravo Lina Ribinskė. Smagi ir jaukiai iliustruota istorija suteiks galimybę pasikalbėti ne tik apie žodį NE, bet ir draugystę, toleranciją, minčių ir emocijų raišką ir tai, jog kiekviena situacija, kad ir kokia nepataisoma atrodytų, turi teigiamą pusę. Autorė pasidžiaugė, kad jos knygą skaito ne tik Lietuvos, bet ir Danijos bei Graikijos žmonės.

Susitikimo metu netilo vaikų klegesys. Nuoširdžiai smalsūs „tėkmiukai“ turėjo galimybę užduoti rūpimus klausimus.  Mokiniai domėjosi, kas įkvepia rašytoją, kiek laiko trunka knygos rašymas ir daugybės kitų klausimų. Pradinukai ne tik atidžiai klausėsi, bet ir aktyviai dalyvavo edukacinėje veikloje. Vaikai ant atvirlaiškių rašė laišką savo mylimam rašytojui. Vaiva Rutkauskaitė pasiūlė vaikams ne tik kalbėti apie žodžius, bet ir juos nupiešti.

Pasibaigus susitikimui rašytoja pasidžiaugė aktyviais vaikais ir atsisveikindama palinkėjo skaityti įdomias knygas.

Lietuvos bibliotekininkų draugija šiemet skelbia „Bibliotekų knygų Kalėdas“. 2021 m. šūkis – Šventinis gerumas kartu su knyga

Šilti ir jaukūs renginiai su bibliotekų bičiuliais bei svečiais, vienišų ir stokojančių dėmesio asmenų lankymas, padovanotos knygos – mūsų kasdieniai džiaugsmai.
Ne tik trumpėjančios dienos, bet ir nesitraukianti pandemija kelia nerimastį. Vis dėlto Kalėdos yra laikas, kai metus norime užbaigti ramiau, dovanodami vieni kitiems šventinį gerumą, prie jo pridedant dar ir knygą – perskaitytą gerą romaną ar eilėraštį. Kviečiame su bendraminčiais ir draugais dalintis geromis emocijomis, mėgautis arbata ir imbieriniais sausainiais, susitikti jaukioje bibliotekoje pažiūrėti kino filmą ar pažaisti Žaislotekoje bei pasidžiaugti partnerių ir draugų padovanotomis knygomis.

Prisimenant skulptorių, medžio drožėją Ipolitą Užkurnį

Lapkričio 17 dieną jaukioje aplinkoje, Širvintų savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale, vyko kraštiečio, žymaus lietuvių tautodailininko skulptoriaus Ipolito Užkurnio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas „Aš atėjau labai trumpam…“.

Ipolitas Užkurnys gimė Pyplių kaime, daugiavaikėje šeimoje. 1934–1937 m. mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus. 1950 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963–1986 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje.

Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų. Jis taip pat ir poetas, pasakorius. Daugiausiai žinomos jo kamerinės skulptūros folkloro siužetais. Garsios ir monumentaliosios skulptūros. Ipolito Užkurnio darbai eksponuoti daugelyje liaudies meno parodų, kurios vyko Lietuvoje ir užsienio šalyse. Ten jis dažnai tapdavo laureatu ir prizininku.

2000 m. vasario 11 d. Lietuvos respublikos Prezidento įsaku Ipolitas Užkurnys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

1997 metais išleista Ipolito Užkurnio autobiografinė knyga „Mano Jėzus“.

Apie skulptoriaus šeimą, sodybą prisiminimais renginio metu pasidalino asmeniškai jį pažinojusi Pyplių kaimo gyventoja Teresė Krasauskienė.

„Prisimenu, mano mamytė pasakojo, kaip mūsų sodybos kieme skulptorius raižė kryžių. Mama rūpinosi, nežinojo ką pateikti pietums žinomam skulptoriui ir labai nustebo, kai Ipolitas Užkurnys paprašė tik bulvių ir naminio kaimiško rūgpienio – toks paprastas žmogus buvo mūsų kraštietis tautodailininkas“ – pasakojo ponia Teresė. Prie Ramučio ir Teresės Krasauskų sodybos Pyplių kaime auga Užkurnių pasodinta obelis. Kasmet, Ramučio prižiūrėtas vaismedis, užaugina skanius antaninius obuolius. Krasauskai palaiko glaudžius ryšius su Ipolito Užkurnio našle Aukse Užkurniene.

Renginio dalyviai susipažino su menininko biografija, kūryba, skaitė jo poeziją. Tautodailininko šviesų pėdsaką bibliotekos lankytojams primena Bagaslaviškio mokyklos kieme stovinti medinė skulptūra ir paskutinis kraštiečio kūrinys – meniškai drožinėtas kryžius.

Ipolitas Užkurnys 2004 metais amžinojo poilsio atgulė Pyplių kapinaitėse.

Lapkričio 11 dieną aplankytas kraštiečio kapas Pypliuose, uždegtos žvakės, padėta baltų chrizantemų puokštė.

Bibliotekoje eksponuojama spaudinių paroda „Aš atėjau labai trumpam…“, skirta 95-osioms Ipolito Užkurnio gimimo metinėms paminėti.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė