Prisimenant skulptorių, medžio drožėją Ipolitą Užkurnį

Lapkričio 17 dieną jaukioje aplinkoje, Širvintų savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale, vyko kraštiečio, žymaus lietuvių tautodailininko skulptoriaus Ipolito Užkurnio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas „Aš atėjau labai trumpam…“.

Ipolitas Užkurnys gimė Pyplių kaime, daugiavaikėje šeimoje. 1934–1937 m. mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus. 1950 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963–1986 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje.

Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų. Jis taip pat ir poetas, pasakorius. Daugiausiai žinomos jo kamerinės skulptūros folkloro siužetais. Garsios ir monumentaliosios skulptūros. Ipolito Užkurnio darbai eksponuoti daugelyje liaudies meno parodų, kurios vyko Lietuvoje ir užsienio šalyse. Ten jis dažnai tapdavo laureatu ir prizininku.

2000 m. vasario 11 d. Lietuvos respublikos Prezidento įsaku Ipolitas Užkurnys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

1997 metais išleista Ipolito Užkurnio autobiografinė knyga „Mano Jėzus“.

Apie skulptoriaus šeimą, sodybą prisiminimais renginio metu pasidalino asmeniškai jį pažinojusi Pyplių kaimo gyventoja Teresė Krasauskienė.

„Prisimenu, mano mamytė pasakojo, kaip mūsų sodybos kieme skulptorius raižė kryžių. Mama rūpinosi, nežinojo ką pateikti pietums žinomam skulptoriui ir labai nustebo, kai Ipolitas Užkurnys paprašė tik bulvių ir naminio kaimiško rūgpienio – toks paprastas žmogus buvo mūsų kraštietis tautodailininkas“ – pasakojo ponia Teresė. Prie Ramučio ir Teresės Krasauskų sodybos Pyplių kaime auga Užkurnių pasodinta obelis. Kasmet, Ramučio prižiūrėtas vaismedis, užaugina skanius antaninius obuolius. Krasauskai palaiko glaudžius ryšius su Ipolito Užkurnio našle Aukse Užkurniene.

Renginio dalyviai susipažino su menininko biografija, kūryba, skaitė jo poeziją. Tautodailininko šviesų pėdsaką bibliotekos lankytojams primena Bagaslaviškio mokyklos kieme stovinti medinė skulptūra ir paskutinis kraštiečio kūrinys – meniškai drožinėtas kryžius.

Ipolitas Užkurnys 2004 metais amžinojo poilsio atgulė Pyplių kapinaitėse.

Lapkričio 11 dieną aplankytas kraštiečio kapas Pypliuose, uždegtos žvakės, padėta baltų chrizantemų puokštė.

Bibliotekoje eksponuojama spaudinių paroda „Aš atėjau labai trumpam…“, skirta 95-osioms Ipolito Užkurnio gimimo metinėms paminėti.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė