Širvintos

Labas, moksleivi!
Ką įdomaus perskaitei pernai? Kviečiame visus 1–12 klasių mokinius prisiminti penkias pačias geriausias, labiausiai patikusias 2018 m. perskaitytas knygas ir užpildyti trumpą apklausą. Apklausa vyks iki 2019 m. kovo 25 d.
•Anketą galima užpildyti internete (goo.gl/HP1uWt).
•Kompiuteriu užpildytą anketą siųsti el. p. egle.baliutaviciute@lnb.lt.
•Užpildytą popierinę anketą atneškite į Igno Šeiniaus bibliotekos vaikų literatūros skyrių iki kovo 25 d. (jos bus išsiųstos bendrai).
Kasmet atliekamą tyrimą nuo 1992-ųjų organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Ankstesnių metų penketukus galima peržiūrėti adresu www.ibbylietuva.lt, o pastarųjų metų tyrimo išvados spausdintos žurnale „Tarp knygų“.
 

Širvintų „Atžalyno” progimnazija  vykdo sveikatinimo programą „Saugios pertraukos“. Programos pagrindinis tikslas – padėti  mokyklos mokiniams jaustis saugesniems ir fizine, ir emocine prasme.
Vienas iš programos etapų – socialinė akcija „Tu man gražus kitoks“, kurios koordinatorė – progimnazijos socialinė pedagogė Renata Gasparavičienė. Kad jaustumės saugūs ir laimingi savo mokykloje, turime pirmiausia patys suprasti, kas vyksta aplinkui,- kalbėjo pedagogė.  Jei išmoksime gerbti šalia esantį savo bendraamžį, tai ir visa kita gyvenime suvoksime lengviau. Dėl to buvo nuspręsta į mokyklą pasikviesti ilgamečius draugus iš Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos. Joje ugdomi vaikai, kurių likimas neapdovanojo puikia fizine ir dvasine sveikata. Visi kartu atliko namų darbus: perskaitė Vytauto Račicko apsakymų knygą „Geriausias draugas“, iliustravo labiausiai patikusius apsakymus ir susitikę iliustracijas pademonstravo, aptarė. Ši veikla „Atžalyno“ mokykloje buvo integruota į dailės pamokas, Ukmergėje – į lietuvių kalbos. Socialinėje akcijoje  dalyvavo 6A klasė ir jos vadovas Tomas Labanauskas bei dailės mokytoja Jolita Jurkevičiūtė, Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos socialinė pedagogė Regina Krikštaponienė, atlydėjusi savo ugdytinių komandą bei lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Silevičienė.
Bendradarbiaujant  su Širvintų Igno Šeiniaus viešąja biblioteka, piešinių paroda gruodžio mėn. eksponuojama Vaikų literatūros skyriuje.

                                                                           Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Širvintų Igno Šeiniaus bibliotekoje lapkričio 23 d. vyko Širvintų pradinės mokyklos 1 a (mokytoja Nijolė Miliauskaitė) ir 1 d ( Danguolė Skirmantienė) klasių mokinių simbolinė įrašymo į skaitytojus šventė. Vaikus sutikusi vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė teiravosi, ar jų namuose gyvena knygelės, kuo kvepia dar neskaitytos naujos knygos  ir kaip knygos atrodo, kai jas perskaito bent 10 vaikų. Tos raidės, kurios jaučiasi nereikalingos, gali sugrįžti į kitas planetas. Todėl rašant laiškus, sveikinimus, žinutes, reikia rašyti visas raideles netrumpinant žodžių. Bibliotekoje yra miegančių knygų, kurių herojai labai nuobodžiauja ir liūdi. Iš vienos tokios tarsi iš niekur atsiradusi prieš vaikus išsklendė knygų Fėja (Ugnė Trumpickaitė). Ji pasakojo apie ryškų žvaigždyną su daugybe planetų, kuriose gyveno raidės. Todėl kartais jis buvo vadinamas Raidynu. O planetų pavadinimai buvo neįprasti: Pilvelinių, Lazdelinių, Skritulinių ir dar visokiausi. Kodėl jos taip buvo vadinamos? Nes jose gyveno įvairiausios raidės. Iš savo stebuklingos dėžutės traukdama raideles, Fėja dovanojo jas vaikams. O Pelytė Patricija (Alina Griškevičienė)  iš Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Draugystė ant straublio galo“ sakė, kaip raidės atsidūrusios žemėje, įsikūrė gražiame namelyje. Raidžių buvo daug, todėl buvo svarbu palaikyti tvarką. Tvarkdarėmis buvo išrinktos A, B ir C, todėl ir namelis gavo Abėcėlės vardą. Pirmokai labai sėkmingai ir greitai įveikė Fėjos sugalvotas užduotis: sudaryti kuo daugiau žodžių ir užrašyti juos, išbraukti žodyje vieną raidę ir parašyti naują žodį,  iš duotų raidžių sudaryti nurodytą žodį, palenktyniauti šokinėjant pėdutėmis. Sunku buvo išskirti geriausius. Knygų Fėja visus vaikus apdovanojo žvaigždėmis su šilčiausiais palinkėjimais, mokytojos įteikė  užrašų knygeles, biblioteka abiems  klasėms už užduočių atlikimą padovanojo knygelių (bus papildytos klasių bibliotekėlės) ir knygų skirtukų. Lolita Pliukštienė kvietė pirmokus tapti bibliotekos skaitytojais ir linkėjo, kad netektų sakyti „Aš nemėgstu skaityti“. Jei skaitymas nebūtų malonumas, bibliotekos nebūtų gyvavusios tūkstančius metų.

Tikimės, kad pirmokėliai mylės knygas ir lankysis bibliotekoje.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lapkričio 22 d. įvyko trijų Laimos Petronienės poezijos knygų sutiktuvės bei vilnos vėlimo meistrės Oksanos Graužinienės darbų  parodos „Šiltos eilės“ pristatymas.  Šią meniškų darbų kolekciją O.Graužinienė sukūrė įkvėpta L.Petronienės poezijos.  Oksana   yra  ir poetės knygų viršelių dizainerė.

Pagal profesiją psichologė, pagal kilmę – tikra dzūkė, Laima Petronienė eiles pradėjo kurti dar paauglystėje. Savo kūrybą ji užrašinėjo į knygeles, kurių per dešimtmetį susikaupė tikrai  nemažai. Tose knygelėse buvusios eilės ir sugulė į tris poetės knygas  – „Tai – kaip sodų žydėjimas“, „Tu – tai viskas“, „Tik prisimink – juk Tu esi Šviesa“.

Pasak poetės, „jos viduje visada kirbėjo klausimai: kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė?  Kas yra laimė ir kur ją rasti?“  Susivokimo, sąmonėjimo  kelias buvo gana ilgas. Išgyvenusi daugybę nusivylimų, vidinių kančių  ir neįgyvendintų lūkesčių,  knygų autorė pagaliau suvokė, jog „ laimė niekur kitur negyvena, tik mūsų pačių viduje. Ji teka iš mūsų vidaus į gyvenimą, ir tuomet pats paprasčiausias buvimas tampa nuostabus.“  Šis atradimas poetei buvo netikėtas, bet jam įvykus, eilės pradėjo plaukte plaukti iš vidaus. Eilėraščiai tapo kūrėjos įkvėpimo šaltiniu, paguoda, malda ir dėkingumu gyvenimui.

Šiandien poetė gali drąsiai pasakyti, „jog eilės yra jos sielos kalba“. Besidalindama savo kūryba,  poetė stengiasi prisibelsti į žmonių širdis,  priminti, kad kiekvienas iš mūsų esame sukurti iš meilės ir šviesos. Ta šviesa ir ramybė renginio metu sklido ir iš pačios poetės.  Šiuos jausmus dar sustiprino neįprastais instrumentais – kalimba ir tibetietišku dubenimi – atliekama muzika. Vilnos dirbinių švelnumas, poezija, muzika tarsi užbūrė renginio svečius, pripildė širdis gerumo ir šilumos.

Renginys praėjo, tačiau Oksanos Graužinienės darbų paroda bus eksponuojama iki lapkričio 30 dienos.  Vilnos vėlimo meistrės kūrybos gerbėjus kviečiame apsilankyti.

Almutė Kanapienienė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje visą šią savaitę vyko teminė akcija „Senjorų dienos internete“, kurios tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmones drąsiai jaustis skaitmeninėje erdvėje, pažinti grėsmes bei netikras žinias, kritiškai vertinti informaciją, saugiai ir atsakingai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tiesioginės transliacijos vyko apie e. sveikatą, laisvalaikio informaciją internete, e. pirkinius, e. paslaugas, e. saugumą ir bendravimą internetu. Kiekvieną dieną senjorai turėjo galimybę sužinoti, kokie naudojimosi internetu privalumai, bei įgijo naujų praktinių žinių.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Spalio 26 d., penktadienį, Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko kraštietės, Lapelių filialo bibliotekininkės Janės Valės Stravinskienės tapybos darbų pristatymas.

Gražią popietę pradėjome nuo muzikos. Širvintų meno mokyklos mokytojos Julijos Jadzevičienės mokinės, sesės Milda ir Ieva Diržinauskaitės atliko žeimaitišką liaudies dainą „Buoba ruopę ruove“. Kanklėmis ukrainiečių liaudies dainą atliko Širvintų meno mokyklos mokinė Miglė Diržinauskaitė (mokytoja Kristina Alejūnaitė). Pagal Gintaro Venslovo muziką ir Editos Bagdonaitės eiles „Mama“, dainą atliko meno mokyklos mokinė Kotryna Zmitrevičiūtė (mokytoja Julija Jadzevičienė).

„Piešti man patiko nuo vaikystės. Tik dabar susimąstau, iš kur tai. Mano močiutė ausdavo drobes, siuvinėdavo paveikslus. Iki šių dienų aš jos darbus laikau kaip didžiausią reliktą. Mes kiekvienas savo gyvenimo dovanas atsinešame iš protėvių. Galbūt, tas polinkis į meną ir atėjo iš mano protėvių. Jau pradinėje klasėje mokytoja pastebėjo, kad piešti man tikrai sekasi ir pasiūlė lankyti meno mokyklą, tačiau viskas susiklostė taip, kad piešimą reikėjo kuriam laikui palikti. Aš dėkoju gyvenimui, kad laikui bėgant viskas susidėliojo taip, kad aš atvykau gyventi į Lapelių kaimą, pradėjau dirbti bibliotekoje. Mane iš visų pusių supo grožis. Atsirado daugiau laiko, todėl jį galėjau skirti savo pomėgiui. Iš pradžių nusipirkau tik šešias spalvas ir drobių. Taip ir prasidėjo mano kelias. Tapau vakarais, pagrindiniai mano darbų vertintojai yra šeimos nariai. Tapant reikia susikaupti, todėl ir tapau vakarais, kai jau visi darbai būna baigti. Po visus namus pasklinda dažų kvapas. Galiu tapyti visą naktį iki pat ryto. Pradėjusi paveikslą, noriu jį iš karto užbaigti, niekada nepalieku kitai dienai. Paveikslų tapymas man tapo tikru išbandymu. Su kiekvienu paveikslu aš iš naujo atrandu save, spalvų gamas. Palaipsniui atsirado ir įgūdžiai“, – pristatymo metu pasakojo darbų autorė.

Lapeliškė Janė Valė Stravinskienė tapyti mokėsi pati. Už paskatinimą ir palaikymą ypatingai dėkojo tautodailininkei Nijolei Didžiokienei, kraštiečiui Jonui Lučiūnui, o Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorei Vaivai Daugėlienei – už paskatinimą eksponuoti savo nutapytus darbus. Janė Valė save išreiškia tapydama. Ir iš tiesų, kiekvienas nutapytas paveikslas gausus jaukumo, šilumos. Negali nepastebėti ir į jį įdėto darbo, kruopštumo.

Žvelgiant į nutapytus paveikslus, susimąstai, kokia emocija, koks jausmas jame slypi, kuo tuo metu gyveno pati tapytoja.

Pasibaigus pristatymui, tapytoją sveikino tautodailininkė Nijolė Didžiokienė, Širvintų r. savivaldybės švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė, bendradarbės, Lapelių kaimo bendruomenė ir šeima.

Šiemet kraštietė pirmą kartą dalyvaus konkurse „Aukso vainikas“. Linkime Janei Valei Stravinskienei kūrybinės sėkmės, atradimų, nuolatinio tobulėjimo.

Maloniai kviečiame apsilankyti bibliotekoje, kur eksponuojami tapytojos kūrybos darbai.

Ugnė Trumpickaitė

Nors nepanoro skirti manęs dievai

Rūsčiu karalium nepaslankių tautų,

Kad jas pažadinčiau iš miego,-

Lėmė dievai Poetu man tapti.

(M.K.Sarbievijus)

Spalio 26 dieną Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Lėmė dievai poetu man tapti”, skirta vieno žymiausių 17 a. poeto, kunigo, retorikos teorijos pradininkų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybai. Renginyje  buvo pristatyta M. K. Sarbievijaus biografija ir kūryba.

    K. Sarbievijus – 1595 m. Mozūrijoje gimęs poetas, pamokslininkas, studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620 m. studijavo teologiją Vilniaus universitete. Po kelerių metų buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romą, iš kur grįžo 1625 m. Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, ėmė dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė retoriką, filosofiją, scholastinę teologiją. Universitete ne tik profesoriavo, bet ir ėjo įvairias administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakulteto dekanas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus pamokslavo Vladislovo IV Vazos rūmuose. Į Vilnių buvo atvykęs 1636 m. vasarą, kai jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Mirė Varšuvoje 1640 m. balandžio 2 d.

    Poetas daugiausia rašė odes, panegirikas. Išleistas keturios „Lyrikos knygos“. Jau pirmasis poezijos rinkinys atnešė Sarbievijui didžiulį populiarumą ir šlovę, o popiežius vainikavo jį laurų vainiku, prilygindamas kitados taip pagerbtiems Dantei ir Petrarkai. Į Sarbievijų lygiavosi daugelis to laiko poetų, iš jo mokėsi ir sekė jį. Kūryboje daug kalbama etinėmis, bendražmogiškomis temomis. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktualijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms. Poeto kūryboje daug Vilniaus bei Vilniaus krašto konkrečių istorijos faktų.

Literatas Juozas Žitkauskas pristatė M. K. Sarbievijaus kūrybą. Vakaro metu skambėjo M. K. Sarbievijaus odės, eilėraščiai, panegirikos bei ištraukos iš neseniai lietuvių kalba išleisto pamokslo „Maršalo lazda parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“.  Programą pagyvino aktoriaus ir bardo Giedriaus Arbačiausko atliekamos autorinės dainos bei teatrališki M. K. Sarbievijaus kūrybos skaitymai. Violončelininkė Agnė Arbačiauskienė salės erdvę užpildė klasikinės muzikos garsais.

   Vakaro metu skambėjo mintys, kurios aktualios ir šiandien. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba ir darbai išliko amžiams. Anot poeto „Tik darbais žmogus atminty išlieka, amžius gyvena“.

   Ši literatūrinė-muzikinė kompozicija vyko pagal projektą „Atverkime vartus galimybei bendrauti, pažinti literatūrą ir atrasti save“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto vadovė Dalia Taparauskienė