Anciūnai

    Gruodžio 25 dieną, pirmosios Kalėdų dienos popietę, Širvintų kultūros centro Anciūnų filiale  į Kalėdinį renginį visai šeimai susirinko didelis būrys mažų ir didelių.  Visi įdėmiai stebėjo vyr. bibliotekininkės Ritos Makauskienės ir Anciūnų filialo vedėjo Gedimino Makausko parengtą spektaklį ,,Trys paršiukai“  pagal senąją anglų liaudies pasaką. Tai pasakojimas apie tris paršiukus Nifnifą (Alvyda Krapienė), Nufnufą (Vitalija Narkevičienė), Nafnafą (Loreta Ruseckienė) ir klastingą vilką (Rita Makauskienė). Sukurta miško aplinka padėjo aktoriams ir vaikams įsijausti į visiems puikiai žinoma, nuotaikingą ir pamokančią istoriją. Po spektaklio apsilankė  Kalėdų Senelis, su vaikais žaidė, ėjo ratelius, įteikė kalėdines dovanas, linkėjo – laimingų ir sėkmingų Naujųjų 2019 metų.

    Renginį rėmė Anciūnų bendruomenė.

                Širvintų  Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

     Spalio 19 d.  Anciūnų mėgėjų dramos kolektyvo nariai – Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo skaitytojai parodė vaidinimą ,,Pūkuotuko pasaulis“ Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijos Zibalų pradinio ugdymo skyriaus, darželio grupės vaikučiams ir tėveliams.

    Tai buvo vaikučiams pirmoji pažintis su rašytojo A. Aleksanderio Milno kūryba.

                               Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

     Rugsėjo 20 d.  Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale ir ,,Anciūnų kluone‘‘ lankėsi  Širvintų lopšelio – darželio ,, Boružėlės“ ,,Kodėlčiukų“  grupės vaikai su auklėtojomis Danute Bareikiene, Stase Pivoriene ir meninio ugdymo mokytoja Aušra Juteliene. Kluone visi  kartu turėjo galimybę pamatyti, susipažinti, prisiliesti prie daugybės etnografinių buities daiktų,  Anciūnų krašto žmonių senovėje naudotų darbo įrankių, pasiklausyti jų istorijos.

    Kluone vaikai susipažino su viena gražiausių ir žinomiausių Šarlio Pero  ,,Raudonkepuraitė“ pasaka, jos personažais: Senele (Alvyda Krapienė) ir  Raudonkepuraite  (Rita Makauskienė). Visi kartu linksminosi – šoko, dainavo, Raudonkepuraitės riestainėlius  ir Senelės obuolius  skanavo.

     Susipažinti ir domėtis su knygų pasauliu visi buvo pakviesti į biblioteką, kurioje  vaikai susidomėję rinkosi, vartė vaikiškas knygeles. Visi patyrė daug teigiamų emocijų. Vaikai puikiai praleido laiką ir darželin iškeliavo plačiomis šypsenomis su bibliotekininkės padovanotomis knygelėmis.

                               Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

,,Diena praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus“                                                                                                          (Mikė Pūkuotukas)

      Rugpjūčio 5 d. Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo kiemelyje vyko šventė vaikams ,,Pūkuotuko pasaulis“.

    Aleno Aleksanderio Milno knygos personažai Mikė Pūkuotukas (Rita Makauskienė) su šauniausiais draugais – Paršeliu (Alvyda Krapienė), Nulėpausiu (Loreta Ruseckienė), Pelėda (Vitalija Narkevičienė) sukvietė visus prisiminti, atrasti ir vėl iš naujo pamilti nuostabų  Mikės Pūkuotuko pasaulį, kuriame visada linksma, gražu ir gera. Į teatralizuotą šventę susirinkęs didelis būrys vaikų ir suaugusių susidomėję stebėjo spektakliuką, linksminosi, kartu su visais dainavo daineles apie Meškiuką, Nulėpausį, šoko bendrame rate, žaidė žaidimus, smaginosi ant batuto, skanavo meškiuko iškopinėto bičių medučio.

       Čia pat, kieme, surengta literatūrinė paroda ,,Pūkuotuko pasaulis – mažiems ir dideliems“, meškiukų paroda ,,Mano vaikystės žaislai“. Parodoje eksponuojama penkiasdešimt vienetų meškiukų, kuriuos padovanojo bibliotekai Anciūnų filialo skaitytojai.

     Gražia švente pasidžiaugė, mintimis dalijosi ir rožančių  Anciūnų bendruomenės pirmininkui Gediminui Makauskui padovanojo  Šešuolių šv. Juozapo bažnyčios klebonas Egidijus Kazlauskas.  Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės dovanas vaikams ir šventės rengėjams – bibliotekininkei Ritai Makauskienei ir Anciūnų kultūros filialo vadovui Gediminui Makauskui – įteikė Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė ir tarybos narys Romas Zibalas. Renginyje dalyvavo ir įspūdingą didžiulį tortą dovanojo verslininkė Nijolė Didžiokienė.  Renginį rėmė Anciūnų bendruomenė.

    ,,Man pasisekė, kad manyje yra kažkas, dėl ko atsisveikinimai būna tokie sunkūs‘‘ – atsisveikindamas kalbėjo Mikė Pūkuotukas ir visiems prisidėjusiems prie šventės rengimo padovanojo po medaus puodynę – Dievo ir gamtos dovaną sveikatai.

     Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė

                                                                                                          Rita Makauskienė

Aukso miglos supa tylą —
Užu šilo saulė kyla …
Žengia vyras paskui vyrą …
Ryto perlai žemėn byra …
Žolę žalią, žolę jauną
Žvangios dalgės žvangiai pjauna …

(Petras Vaičiūnas)

  Birželio 16 d. Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo kiemelyje vyko teatralizuota šienapjūtės pradžios šventė ,,Antaninės Anciūnuose‘‘.

    Pirmąjį vasaros mėnesį visų švenčių švente paprastai laikomos Joninės. Tačiau ne ką mažesnė šventė yra Antaninės. Lietuvoje nuo seno iškilios valstybės asmenys turėjo vardą Antanas. Pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, garsūs rašytojai Antanas Baranauskas, Antanas Vienuolis, Antanas Drilinga ir kiti. Anciūnų kraštas tai pat garsėja šauniais Antanais. Prisimename ir neužmirštame šviesios atminties Anciūnų krašto liaudies muzikantą Antaną Zarembą. O ir šiandieną darbštūs,  geri, nuoširdūs žmonės turintys Antano vardą gyvena šiame krašte. Tai Antanas Ruseckas, Antanas Greiciūnas, Antanas Jazukevičius, Antanas Stundys, Antanas Šmigelskas…  Visi renginyje dalyvavusieji Antanai, o ir jų žmonos senoviškai vadinamos Antanienėmis buvo pasveikinti gėlėmis ir vantomis.

     Šią dieną nuo senovės kaimuose prasidėdavo šienapjūtė, pievose suskambėdavo dainos. Po darbų jaunimas eidavo į vakaruškas. Visą tai buvo parodyta teatralizuotame renginyje ,,Antaninės Anciūnuose‘‘.

      Šventės metu iškilmingai atidarytas Anciūnų kluonas, kuriame surengta sendaikčių paroda „Iš kartos į kartą“, skirta krašto istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimui. Smagiomis melodijomis, dainomis ir šokiais gausiai susirinkusius žiūrovus linksmino Širvintų kultūros centro Avižonių krašto kapela, Motiejūnų ir Avižonių kaimo šokėjai (vadovė Ramunė Savickienė), Anciūnų filialo kaimo kapela (vadovas Gediminas Makauskas), Anciūnų filialo mėgėjų teatras (vadovas Gediminas Makauskas). Šaunieji Antanai, nuostabūs dalyviai, žiūrovai ir puikus oras sukūrė gražią šventę. Scenarijaus ir kluono idėjos autorė Rita Makauskienė.

 Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

    Balandžio 12 d. Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Anciūnų filiale vyko literatūrinis  muzikinis vakaras „Man užteko ilgesio…“, kuris buvo dedikuotas prozininkui Mariui Katiliškiui, jo gyvenimui ir kūrybai. Renginys vyko pagal Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Atverkime vartus galimybei bendrauti, pažinti literatūrą ir atrasti save“, kurį  finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

    Programa „Man užteko ilgesio…“ sudaryta pagal Mariaus Katiliškio, Liūnės Sutemos bei Henriko Nagio kūrybą. Joje skambėjo kompozitoriaus Andriaus Kulikausko dainos pagal lietuvių poetų eilių tekstus.

   M. Katiliškio ir jo amžininkų prisiminimų puslapius sklaidė aktorė Dalia Jankauskaitė, ilgesingomis melodijomis pritarė atlikėjas Andrius Kulikauskas ir birbynininkas Kastytis Mikiška.

    Marius Katiliškis (1915–1980, tikroji pavardė Albinas Vaitkus) – daugelio knygų autorius, iš jų Lietuvos skaitytojams labiausiai žinomos „Miškais ateina ruduo“ „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“. Šiose ir kitose knygose skleidžiasi ryškus prozininko talentas, kai romanuose susipina dvi pasakojimo kryptys: impresionistinė ir realistiškoji. Vienuose tekstuose M. Katiliškis pasirodo esąs geras pasakotojas, kituose – geras psichologas ir buities vaizduotojas, kitur – įdomus stilistas. Daugelyje M. Katiliškio romanų plačiai vaizduojama veiksmo aplinka – dažniausiai Aukštaitija (Biržų, Pasvalio regionai). Tą, matyt, lėmė, kad M. Katiliškis, gimęs Žemaitijoje, Šiaulių apskrityje, kurį laiką iki pasitraukimo į Vakarus dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju (dabar Pasvalio viešoji biblioteka pavadinta Mariaus Katiliškio vardu). Čia 1942 m. jis vedė mokytoją Elzę Avižonytę, gimusią Čikagoje, bet su tėvais grįžusią į Lietuvą. Ir jo romanuose, ir apsakymuose gausu skirtingų veikėjų, savaip išgyvenančių asmenines krizes.  Žvelgiant į M. Katiliškio kūrybos visumą, matyti, kad rašytojo ryškinama pagrindinė žmogiškosios būties opozicija: gyvenimas–mirtis.

     Mirė M. Katiliškis Lemonte, Čikagos priemiestyje, palaidotas Čikagos Lietuvių tautinėse kapinėse. 2013 m. šalia jo atgulė ir žmona, poetė Liūnė Sutema. Teliko įrašas ant paminklo:

„Miškais ateina ruduo
Išėjusiems negrįžti,
ir bevardė šalis –
jų užuovėja.“

    Aktorės Dalios Jankauskaitės skaitomi tekstai nukėlė į tą laiką, kai gimė, augo, gyveno ir kūrė rašytojas Marius Katiliškis. Nuskambėjo jo laiškai žmonai, rašyti su didele meile ir atsidavimu, ištraukos iš rašytojo  vaizdingų kūrinių.

    Skaitydami M. Katiliškio kūrinius, prisiliečiame prie esminių dalykų,  jo kūryboje atrandame tėviškės žemę, Lietuvos gamtą, lietuvišką senąjį kaimą su visais papročiais ir ritualais, meilę, atsakomybę, žmogaus palikimą žmogui.

  Išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio kūryboje, be kurios sunkiai būtų įsivaizduojamas lietuvių literatūros procesas, atsekame tam tikrus istorinio laiko pėdsakus, jo pasaulis kuriamas, rodos, siekiant kažkokio, sunkiai nusakomo pirmapradžio darnumo. Jam buvo svarbus amžinosios vertės kriterijus, leidžiąs teigti tikrąsias, laiko tėkmėje nekintančias vertybes – gerumą, meilę ir viltį. Ir ilgesį. Jam užteko ilgesio…

Dalia Taparauskienė, projektų vadovė