Dalia Taparauskienė

Vaikų piešinių paroda „Europa – mūsų namai“

Družai, Širvintos

Europos diena – tai kasmet gegužės 9 d. minima tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Šią dieną minimas istorinis įvykis – Šumano  deklaracija. 1950 m. Paryžiuje pasakytoje kalboje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas išsakė savo idėją apie naujos formos politinį Europos bendradarbiavimą, dėl kurio karas tarp Europos tautų būtų neįsivaizduojamas dalykas. R. Šumanas siekė sukurti Europos instituciją, kuri valdytų bendrą anglies ir plieno gamybą, o šis pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga. 

Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą.

Lietuva pilnateise ES nare tapo 2004 m. gegužės 1-ąją. Nuo tada, tapę pilnateisiais ES šeimos nariais, taip pat minime Europos dieną. Organizuojami Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga, diskutuojama visai Europai svarbiais klausimais.

Družų filiale veikia Europos dienai skirta vaikų piešinių paroda „Europa – mūsų namai“. Kviečiame aplankyti.

Dalia Taparauskienė

 

Spaudinių paroda „Žodžio ir knygos šviesa“

Družai, Širvintos

Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm,

Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų.

Iš duonos kvapo ir miškų giesmės

Kalba gimtoji lūposna įdėta.

 

(Janina Degutytė, „Gimtoji kalba“)

Gegužės 7-ąją dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Visada, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, pasidžiaugiame lietuvių kalbos gyvybingumu ir gražumu, prisimename sudėtingiausius mūsų kalbos  ir lietuviškos spaudos gyvavimo etapus bei puoselėjame viltį, kad kalba dar labai ilgai išliks.

Družų filiale eksponuojama spaudinių paroda „Žodžio ir knygos šviesa“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai pažymėti.

Kviečiame apsilankyti ir susipažinti su spaudos draudimo laikotarpio istorija.

 Dalia Taparauskienė 

 

Piešinių paroda, skirta Motinos dienai

Jauniūnai, Širvintos

Pažvelk, mamyte, pro langą –
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj – ant gatvių ant stogų
Vėjelis švelniai glosto tavo plaukus.
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filiale pristatoma Vilniaus rajono Maišiagalos
tradicinių amatų centro jaunųjų dailininkų paroda „Pažvelki, mamyte, pro langą“.
Dėkojame už parodą centro jauniesiems menininkams ir renginių organizatorei Janinai Voleišo.
Linkime jauniesiems dailininkams niekada neišsenkančios kūrybinės versmės ir 
maloniai kviečiame apsilankyti ir saugiai apžiūrėti parodą. 

Širvintų r. sav. I. Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

AKIMIRKŲ ATODŪSIAI

Alionys, Širvintos

 Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  Alionių filiale parengta lankytojų dėmesio verta paroda „Akimirkų atodūsiai“. Eksponuojami poetės, grafikos darbų autorės Eglės Guobytės-Iglės darbai. Nužydėjus pienėms, vėjas į aukštybes pakelia galybę pūkų, kurie sušokę romantišką šokį krenta ant žemės. O Eglės mintyse gimsta šimtai vaizdų, sugulančių ant popieriaus lapų: vieni eilėmis, kiti piešiniais.

Kviečiu apžiūrėti ir pasidžiaugti nuostabiai gražia autorės kūryba.

Alionių filialo vyr. bibliotekininkė Irena Dzedzickienė

Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas

Be kategorijos, Lapelės, Širvintos

Sukanka 445 metai, kai gimė  Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas.

Šiai datai pažymėti Lapelių filiale surengta spaudinių paroda.

Rėza Jonas (vok. Rehsa, Rehse, Rehsa, Rhese Johann; gimė 1576 m.gegužės  25 d. Tilžėje, mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d.  Karaliaučiuje), Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas. Senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas. Nuo 1591 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete kaip kunigaikščio stipendininkas. Manoma, kad kurį laiką lankė Wittenbergo ir Strassburgo universitetus. 1599 m. Tilžėje paskirtas kantoriumi, kaip gerai mokantis lietuvių kalbą. 1600–1621 m. Tolminkiemio, nuo 1621 m., mirus L. Sengstockui, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Rūpinosi lietuvių raštais. Buvo Jono Bretkūno biblijos rankraščio vienas taisytojų. Dovydo psalmes naujai perrašė ir suredagavo, 1625 m. išleido kunigaikščio Georgo Wilhelmo lėšomis. Tai pirmoji knyga, kuri rėmėsi vien Prūsijos vakarų aukštaičių tarme, kurią vėliau teoriškai įtvirtino Danielius Kleinas. Joje nėra nei žemaitiškų beafrikačių formų, nei turinčių žemaitiškų dvibalsių uo, ie atitikmenis, nei imperatyvų su -ke- ar kitų žemaitybių, išskyrus keletą. Labiausiai orientuotasi į šios tarmės pietines šnektas (būsimuosius baltasermėgius). Minėtoje knygoje aiški lietuvių bendrinei kalbai artimos rašomosios kalbos užuomazga. Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai. Žinoma, kad J. Rėza planavo išleisti daugiau J. Bretkūno Biblijos dalių ir suredagavo Naująjį Testamentą, tačiau netikėta mirtis (nuo maro) tam sutrukdė. Mirė 1629 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje. Rėzos kalbą tyrė Vladas Žulys.

Lietuviams, kaip ir daugeliui Europos tautų, reformacija padovanojo ir gimtąjį, ir Šventąjį Raštą. Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės pačios prabilo lietuviams ir žemaičiams.

Pirmieji Biblijos vertimai formavo Europos tautų kalbą ir plėtojo jų raštiją. Pagrindinis motyvas, skatinęs reformatorius skleisti Evangeliją gimtąja kalba, buvo teologinis, o dar tiksliau – soteriologinis (išgelbėjimas, išganymas). Gimtąją kalbą reformatoriai laikė esminiu kiekvienos tautos tapatumo dėmeniu ir sykiu išgelbėjimo, bei išganymo instrumentu.

Ši eksponuojama spaudinių paroda besilankantiems skaitytojams yra naujos žinios  bei nauji atradimai.

Daugiau apie Dovydo psalmyną galima sužinoti:

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003334789

http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/23.htm

Janė Stravinskienė,

Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena

Širvintos

Susitikimas su dailininke, iliustratore Inga Dagile

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena. Širvintų rajono savivaldybės I. Šeiniaus viešoji biblioteka Zoom’o platformoje nuotoliniu būdu Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokiniams organizavo susitikimą su iliustratore, dailininke Inga Dagile. Menininkė pristatė vaikams knygos kelią, papasakojo, kaip ji pati apgalvoja  ir kuria iliustracijas. Parodė savo iliustruotas aštuonias knygas. Tai – ilgas ir kruopštus darbas. Mokiniai buvo sužavėti dailininkės pasakojimu bei šiltu bendravimu.

 

 

Nuotoliniai skaitmeninio raštingumo mokymai

Širvintos

Kovo 22-29 dienomis Širvintų r. savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka vykdė nuotolinius „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymus pažengusiems pagal programas „Pristatymų rengimas“ (6 val.), „Dokumentų kūrimas internete ir dalijimasis su kitais“ (6 val.), Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“ (6 val.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Paminėta Knygnešio diena

Musninkai, Širvintos

Bet nemiega seklys ir suklumpa bėglys,

Švininės mirties parklupdytas…

Guli jaunas, stiprus, bet negyvas žmogus,

Pasirinkęs sau knygnešio kelią.

Teka kraujas tamsus per knygelių lapus

Ir užlieja lietuvišką žodį…

     Kovo 16-oji kalendoriaus lapelyje įrašyta kaip Knygnešio diena. Tą dieną 1846 metais gimė Jurgis Bielinis – knygnešys, sukūręs nelegalų lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Šią dieną pagerbiami žmonės, lietuvių kalbos draudimo metais, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, platinę lietuviškas knygas.

     Kiekvienoje apylinkėje, kaime atsirasdavo šių drąsių, pasiaukojusių Lietuvai ir gimtai kalbai žmonių. Nemažai tokių, vyrų ir moterų, buvo ir Širvintų rajone. Musninkų apylinkėse labiausiai pasireiškę šie knygnešiai: J. Aleksandravičius, V. Dubietis, A. Jankulis, K. Jokantas, A. Naneškevičius,  J. Kancleris, kunigas J. Šimkūnas.

   Knygnešys Juozas Kancleris gimė 1860 metais, rugsėjo 9 dieną,  Musninkuose. Gyveno Kaimynėlių kaime. Jo namuose dažnai lankydavosi rašytojas Ignas Šeinius. Savo kūrinyje ,,Vasaros vaišės“, viename skyriuje,  rašytojas Ignas Šeinius sukūręs knygnešio Juozo Kanclerio prototipą, pavadinęs jį Juozu Eidimtu. Knygnešys palaidotas Musninkų kapinėse.

Musninkų  bibliotekoje paruošta spaudinių ir knygų paroda, skirta Knygnešio dienos paminėjimui ir kovo 16-ą aplankytas knygnešio Juozo Kanclerio kapas bei uždegta žvakutė.

 

                                                                    ŠVB Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė J. Rolienė

Spaudinių paroda Zibalų filiale, skirta kunigo Kazimiero Lajausko 100-osioms žūties metinėms paminėti

Širvintos, Zibalai

Verčiu aš knygas šimtametes
Senus, pageltusius lapus,-
Tegu suoš ten amžių girios
Ir vėjas protėvių papūs.
Ir te žilų vaidilų kanklės
Prikels gyvenimui kapus
Pro šimtametės amžių knygos
Senus pageltusius lapus.

( Bernardas Brazdžionis)

     Širvintų Igno Šeiniaus  viešosios bibliotekos Zibalų filiale  surengta teminė literatūros paroda „Kunigas Kazimieras Lajauskas“, skirta Zibalų bažnyčios kunigo Kazimiero Lajausko nužudymo 100-osioms mirties metinėms paminėti.

        Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Zibalai išgarsėjo 1921 m., kai lenkų žandarai neutralioje zonoje suėmė ir nužudė kleboną kun. Kazimierą Lajauską.

     XVIII a.  Zibalus valdė Vilniaus vyskupijos kurija. 1744 m. Vilniaus vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius pastatė medinę Šv. Jurgio bažnyčią, ant kurios pamatų 1861 m. buvo pastatyta nauja, iškilusi iki šiol. Kartu įsteigta Zibalų parapija, kuri panaikinta po 1863 -1864 m. sukilimo. 1920 m. kunigo Kazimiero Lajausko iniciatyva buvo atkurta Zibalų parapija.

     1920- 1923 m. Zibalai buvo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės skyrusioje neutralioje zonoje, vėliau – netoli demarkacinės linijos  su Lenkija. Nepriklausomybės kovų metu mietelyje ir jo apylinkėse vyko lietuvių ir lenkų mūšiai. Zibaluose, savo gimtojoje vietoje. klebonavęs kun. K. Lajauskas  1920 m. ypatingai puoselėjo lietuviškumą, priešinosi prievartiniam gyventojų lenkinimui ir rėmė lietuvių atgimimą. 1921 m. kovo 14 d. buvo lenkų žandarų suimtas, apiplėštas, tardytas ir be jokio teismo Maišiagalos parapijoje, netoli Jauniūnų kaimo, Liepaukos miške slaptai žiauriai nužudytas. Kunigas palaidotas Zibalų bažnyčios šventoriuje. Už parapijiečių paaukotus pinigus pastatytas paminklas.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Nertų žaislų paroda „Lyg iš pasakos“ Bagaslaviškio filiale

Bagaslaviskis, Širvintos

Nuo kovo 3 dienos Bagaslaviškio bibliotekoje veikia bagaslaviškietės Zitos Motiečienės rankdarbių paroda „Lyg iš pasakos“.

Šioje parodoje eksponuojami Zitos nerti žaislai. Tai lyg pasakų personažai: Raudonkepuraitė, Drambliukas, Meškiukas, Šuniukas, Beždžionėlės, Vienaragė, Besmegeniai, Tigriukas, Zuikutės ir Jautukas.

Zita pasakojo, kad  žaislų kūrimas  – jos hobis. Nerti ji išmoko labai anksti. Šis pomėgis pasitarnavo puošiant artimuosius ir namus. Jai pačiai ši veikla suteikia daug džiaugsmo. Žaislus vaikams gali kurti tik linksmas ir geras žmogus. Tokia ir yra mūsų kuklioji Zita.

Nepraleiskite progos pasidžiaugti vienetiniais darbeliais. Paroda vyks visą kovo mėnesį. Maloniai kviečiame apsilankyti ir saugiai apžiūrėti parodėlę.

 

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė