Dalia Taparauskienė

Lietuvos krepšiniui – 100 metų

1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos, o 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. Šia proga Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos krepšinio šimtmečio metais.

Krepšinio šimtmečio minėjimo tikslas – pažymėti šalies krepšinio sukaktį, įtvirtinti krepšinio ne tik kaip sporto, bet ir dalies nacionalinio identiteto, bendrinės kultūros dalies reikšmę. Krepšinis – visuomenę vienijantis reiškinys.

Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje.

Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo proga rugsėjo 29 dieną Alionių sporto salėje vyko Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos renginys, kurį organizavo Alionių ir Kernavės filialų bibliotekininkės. Renginį padėjo pravesti ilgametis Musninkų A. Petrulio gimnazijos kūno kultūros mokytojas Raimondas Petrokas. Vyko krepšinio varžybos. Labai smagu, kad viešosios bibliotekos administracijos darbuotojos, vedamos direktorės Vaivos Daugėlienės, sutiko mesti iššūkį bibliotekos filialų darbuotojoms. Miela buvo pamatyti  kolegas visai kitokiame įvaizdyje. Žaisti du kėlinukai po 10 minučių. Sporto salėje šėlo gerosios emocijos. Pasirodo, kad ne tik puikiai „ganomos“ knygos , bet ir neblogai žaidžiamas krepšinis. Nugalėtojais galima buvo paskelbti visus ir kiekvieną atskirai.

Po rungtynių sugūžėta į Alionių bibliotekėlę. Mažutėje, bet jaukioje aplinkoje pamankštintas ir protas, atsakant į viktorinos klausimus apie Lietuvos krepšinio istoriją. Apžiūrėjus spaudinių parodas „Krepšinis – tai mūsų gyvenimas“ ir sušildžius geras emocijas puodeliu karštos arbatos, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai išskubėjo toliau rikiuoti knygų perdavimus.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

 Alionių filialo vyr. bibliotekininkė I. Dzedzickienė

 

Paroda „Arbata – kaip draugystė“

Maloniai kviečiame Jauniūnų filiale aplankyti parodą, kurioje eksponuojamos per vasarą kruopščiai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės. Arbata per šimtmečius yra bendrystės, draugystės, šilumos, namų jaukumo simbolis, sveikatos šaltinis.

Atėję susipažinsite ir daugiau sužinosite apie mėtas, medetkas, liepžiedžius, raktažoles, vaistinį šalaviją, pelyną, raudonėlį, kvapųjį mairūną, čiobrelį, levandas, pušų pumpurus, vaistinę ramunę, raudonuosius dobilus ir melisą. Ekologiškoje aplinkoje surinktos, švariai ir tinkamai išdžiovintos, laikomos ir vartojamos vaistažolės yra puiki profilaktinė priemonė organizmo stiprinimui, o puodelis kvapnios vaistažolių arbatos pradžiugina kiekvieną bičiulį.

Paroda veiks ir lankytojų lauks iki spalio 31 d.

 

 

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Alekniškio filiale vyko renginys „Dar širdyje ne sutema“

Nužydėjo, nuvilnijo mūsų Vasara

Su rugiais ir su vandens lelijomis,

Basomis ji braidžiojo po rasą,

Savo turtą po kruopelę išdalijo.

Šiomis Aldonos Murauskienės eilėmis   visus susirinkusius pasveikino ir pakvietė pasidžiaugti išeinančia vasara ir į duris besibeldžiančiu rudeniu renginio vedėja Vilma Švedienė.

Rugpjūčio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Alekniškio filialas Šiaulių ir aplinkinių kaimų gyventojus pakvietė į renginį „Dar širdyje ne sutema“.

Į svečius atvyko Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė, Širvintų seniūnijos seniūnė Rima Jasevičienė, Šiaulių seniūnaitijos seniūnaitis Simas Buinickas,  kolegės iš Bagaslaviškio ir Družų. Širvintų kultūros centro Avižonių kaimo kapela (vadovė Ramunė Savickienė).

Smagaus vakaro,  pasidžiaugti bendryste, pabūti kartu gausiai susirinkusiems linkėjo Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė. Širvintų seniūnijos seniūnė Rima Jasevičienė pasidžiaugė gausiai susirinkusiais kaimo gyventojais ir svečiais,  visiems palinkėjo dažniau susiburti, užsukti į biblioteką, vertinti organizatorių darbą.

O kai suskambėjo Širvintų kultūros centro Avižonių kaimo kapelos garsai, kojos pačios ėmė kilotis.

Smagūs šokiai subūrė į bendrą ratelį jaunus ir pagyvenusius.

Renginį rėme Šiaulių seniūnaitijos seniūnaitis Simas Buinickas, UAB „Alekniškis“, vadovas Juozas Jasiukevičius.

 Ruduo – gražus ir tuo pačiu melancholiškas metas. Džiaugiamės nuimtu derliumi, bet atsisveikiname su vasaros darbymečio ir aktyvumo įkarščiu, nurimstame, ruošiamės

pasitikti žiemą. Ne veltui Pagyvenusių žmonių dieną minime būtent rudenį. Juk atsisveikinanti vasara suteikia galimybę pabūti kartu dar žydinčiais žolynais pasipuošusioje gamtoje.

Svarbiausia, kad brangintume ir džiaugtumės vieni kitais. Geriausi vaistai pagyvenusiems žmonėms yra pagarba, jausmas, kad dar esame reikalingi artimiesiems, draugams, bendruomenei.

Širvintų rajono savivaldybės Alekniškio filialo vyr. bibliotekininkė Laima Motiejūnienė

 

Knygų ir spaudinių paroda, skirta rašytojo Vytauto Račicko 70-ajam gimtadieniui

Nuo rugpjūčio 8 dienos Kernavės filiale veikia knygų ir spaudinių paroda, skirta rašytojo Vytauto Račicko  70-ojo gimtadienio paminėjimui.

Rašytojas savo jubiliejų švenčia sausio mėnesį, bet išreiškiant pagarbą ir šiltus jausmus rašytojui, nuspręsta knygų parodą surengti vasarą. Į parodos lentynas sugulė bibliotekoje esančios vaikų knygos. Jų turime didelį glėbį. Čia ir legendiniai Zuikos nuotykiai, ir Nippės gyvenimo istorijos, ir mielojo Lukošiuko nuotykis. Visų neišvardinsi, tiesiog reikia užeiti ir pavartyti, o geriau parsinešti namo ir perskaityti.

Parodoje galima susipažinti su   rašytojo biografija,  gyvenimo ir kūrybos atkarpomis. Tai pat galima paskaityti kritikų ir kolegų pasisakymus apie V. Račicko kūrinius.

Paroda veiks ir lankytojų lauks visą rugpjūčio mėnesį.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

Popietė „Vasarojant su knyga“

Liepos 12 d. Lapelių bibliotekoje organizuota popietė „Vasarojant su knyga“.

Į renginį atvyko kraštietės Polinos Sarapinienės sūnus Dainius Sarapinas. Jis  bibliotekai padovanojo Polinos Sarapinienės ir Dainiaus Sarapino išleistą knygą „Naudingi patarimai“.  Polina Sarapinienė yra išleidusi ir padovanojusi Lapelių bibliotekai knygą „Nekaltinu rudens“. Širdžiai mielos eilės nepalieka abejingų.

Renginio metu aptarėme perskaitytas ir  patikusias knygas, kurias rekomenduotų skaityti kitiems skaitytojams.

Dainius Sarapinas pristatė  knygą „Naudingi patarimai“. Šioje knygoje bus

galima rasti nuo daržovių ir uogų laikymo iki maisto gaminimo receptų, mitybos ir etiketo. O kai tai perskaitysime, tai rasime patarlių, mįslių.

Vasara yra pilna stebuklų, galima grožėtis auksiniais vakarais, lietaus simfonija. O kitus stebuklus galime rasti knygoje „Magiški triukai“.

Dainiaus Sarapino vienas iš pomėgių yra magija. Jis papasakojo, kad pačius paprasčiausius triukus išmoko ir iš knygos, ir iš draugų magų. Pirma žiūrovė buvo mama. Ji pastebėdavo Dainiaus klaidas, tad jam teko dar labiau tobulinti triukus. Savo magiškus triukus Dainius Sarapinas pristatė ir popietės dalyviams.

Popietės metu aptarėme ir savo krašto praeitį, istoriją, kuri yra užrašyta knygose „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, kraštiečio Jono Lučiūno išleistose knygose „Čiobiškio portretas“, „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“.

Dainius Sarapinas labai domisi šiuo kraštu, savo giminaičių gyvenimo istorija, kurios maža dalis yra užrašyta knygoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“. Apie juos, kas neparašyta knygoje,  daugiau papasakojo Marija Lisauskienė, Genė Drazdauskienė.

Taip pat Dainius Sarapinas aplankė ir Čiobiškio biblioteką. Susitikime su bibliotekos skaitytojais jis parodė jiems magiškų triukų. Vaikus pamokė lipdyti modelinu.

Linksmai ir prasmingai prabėgo vasaros popietė bibliotekoje tarp knygų, pokalbių ir visų laukiamo stebuklo. Ir žinoma  – bendravimo stebuklo.

Janė Stravinskienė

Lapelių  filialo vyr. bibliotekininkė

 

Vytauto V. Landsbergio 60-mečio minėjimo renginys

„Kartais tos knygos ar jų tęsiniai buvo tartum neišnešioti vaikai,

todėl jas tekdavo dėti į inkubatorių ir dar palaikyti, pataisyti, pagerinti…“

Vytautas. V. Landsbergis

 

Gegužės 25-ąją daugybės vaikų mylimas rašytojas bei filmų režisierius Vytautas V. Landsbergis pasitiko 60-ies metų jubiliejų. Minint šį gražų rašytojo nueitą gyvenimo kelią, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filiale vyko renginys ir paroda.

Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) – lietuvių rašytojas, bardas, kino režisierius, dramaturgas, visuomenės veikėjas, poetas. Jis buvo įvertintas ne vienu Lietuvos kultūros apdovanojimu. 2007 m. Baltijos valstybių teatrų festivalyje Panevėžyje Vytautas V. Landsbergis pripažintas geriausiu režisieriumi. Tais pačiais metais jam įteiktas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“, o 2009 m. tapo LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu.

Vaikystėje norėjęs dirbti Kauno zoologijos sodo direktoriumi, Vytautas V. Landsbergis krimto kino režisūros mokslus Gruzijoje, o vėliau – pas Joną Meką (JAV). Jau tada atradęs potraukį poezijai (o ypač Marcelijui Martinaičiui), rašytojas ir toliau nepraranda kūrybinės energijos bei smalsumo, nenumaldomo gebėjimo stebėtis ir žavėtis viskuo, kas jį supa. Įvairialypėje jo literatūroje galima atrasti ir absurdo, ir humoro, ir dvasingumo. Pasak Vytauto V. Landsbergio „Lietuvoje mes esame pamiršę, kaip gera išsikalbėti, išsipasakoti, drauge išsidainuoti, taip pat ir pasidalinti savo liūdesiu, baime, nežinojimu, savo džiaugsmais, viltimi bei nuostaba“. Rašytojo knygos mėgstamos ir laukiamos net tik vaikų, nuotaikingi knygelių tekstai patinka ir suaugusiems. Rašytojas kelia realias problemas ir per personažų patirtį moko jas spręsti, o moralą ir apmąstymus palieka mažam ir dideliam skaitytojui.

Renginio metu susipažinta su visų jau pamėgtais Vytauto V. Landsbergio kūriniais: „Obuolių pasakos“, „Pelytė Zita“, „Arklio Dominyko meilė“, „Erelio sakmė“, „Rudnosiuko istorijos“ ir daugeliu kitų šmaikščių, pamokančių, įdomių istorijų vaikams. Susirinkę vaikai garsiai skaitė pasakas vieni kitiems, kartu su personažais juokėsi, pasidalindami dialogais. Vėliau vaikai buvo pakviesti kurti ir dekoruoti pačių sukurtus obuoliukus. Darbas virte virė: miklūs maži piršteliai greitai ir kūrybingai dekoravo obuoliukus, kurie vieningai „sugulė“ į bendrą piešinį – ant medžio šakos. Vaikai taip pat kūrė knygų skirtukus. Žaismingi ir smagūs, Vytauto V. Landsbergio kūrybos įkvėpti ir pačių vaikų padaryti knygų skirtukai – didelis džiaugsmas vaikui ir graži dovana draugui.

Besibaigiant renginiui ir džiaugiantis žaisminga bei jautria rašytojo kūryba, vaikai linkėjo rašytojui sukurti dar daug pasakų, kurios nuskraidintų į neregėtus kraštus, o pasakų personažai taptų geriausiais draugais.

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Lietuviško žodžio skleidėjai

Ar kas uždegs vaškinę žvakę,
Kai smėlio kauburį supils?
Už sunkų kelią, baugią naktį
Ar kas mus, knygnešius, atmins?

(iš knygnešių dainos)

Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Jau tapo tradicija šią ypatingą dieną paminėti Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Musninkų filiale. Šį kartą, bendradarbiaujant su Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Egle Dikčiene ir Musninkų Šv. Trejybės bažnyčios klebonu Mariumi Talučiu, Knygnešio dieną paminėta kitaip – buvo organizuotos dvi netradicinio ugdymo pamokos „Spaudos draudimas
Lietuvoje. Knygnešiai.“ Jose dalyvavo penktosios  klasės mokiniai, kurie įsisavino kalbos, istorijos bei pilietiškumo pamoką. Mokiniai, lydimi bibliotekininkės ir mokytojos, aplankė Bažnyčios reliktų muziejų Kernavėje. Kunigas Marius Talutis papasakojo apie Kernavės krašto knygnešį Karolį Baužį, parodė muziejaus eksponatus: knygnešio Karolio Baužio šeimos nuotraukas, paveikslus, asmeninius daiktus, senas knygas, kurias slapta gabeno knygnešiai. Mokiniai uždegė žvakeles ant knygnešio Karolio Baužio kapo Kernavėje ir Juozo Kanclerio kapo Musninkų kapinėse, pagerbė knygnešių atminimą tylos minute. Penktokai, grįžę į gimnazijos klasę, pasižiūrėjo Musninkų filialo bibliotekininkės Janės Rolienės paruoštas skaidres, klausėsi pasakojimo apie spaudos draudimo laikotarpį ir Širvintų krašto knygnešius. Pasiskirstę į tris komandas, dalyvavo
viktorinoje „Spaudos draudimas Lietuvoje. Knygnešiai.“ Poetas Justinas Marcinkevičius knygoje „Tekančios upės vienybė“ rašė:  „Vargu ar pasauly rastųsi tauta, kuri su tokiu pasiryžimu būtų ginusi savo kalbą ir raštą, kaip tai darė mūsų senoliai visą XIX a. antrąją pusę.“ Šiandieną ypač svarbu puoselėti gimtąją kalbą – mūsų tautos identitetą.

Piešinių paroda „Vasario 16-oji vaikų akimis“

Nuo vasario 14 dienos Kernavės filiale  eksponuojama  piešinių paroda. Ji 
skirta Vasario 16-os dienos paminėjimui. Piešinėliuose vaikai vaizduoja  svarbią mūsų Lietuvos
valstybės datą. Darbeliai spalvingi, pilni gerų emocijų ir vaikiškos fantazijos. Bibliotekai darbus
paskolino Kernavės darželio auklėtiniai, o juos nupiešti paskatino vadovė Regina. Paroda lankytojų
akis džiugins iki vasario 28 dienos.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

Renginys Laisvės gynėjų dienai atminti

L – lakštingalos graži daina.
I – ilgiausia Nemuno vaga.
E – eglutės miško pakrašty.
T – tėvyne tu brangi.
U – ugnelė židiny karšta.
V – visiems labai brangi kalba.
A – aš jau tikrai žinau kam eilėraštį rašau.

Nuskambėjo žodžiai, skirti Laisvės gynėjų dienai atminti. 1991 metų sausio 13-ąją sovietų
kariniams daliniams okupuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Nacionalinio radijo ir televizijos
pastatą, žuvo 14 žmonių. Kiekvienas jų turėjo skirtingas gimimo datas, svajones, planus ir norus, o
bendrą tik mirties datą ir priežastį – mirė gindami laisvę.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Alionių filiale prisimintas lietuvių vienybės jausmas
ir siaubas. Tylos minute pagerbti žuvusieji, kurie niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su
mumis.
Renginį organizavo Širvintų kultūros centro Alionių filialo ir Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos
Alionių filialo darbuotojos.

Alionių filialo vyr. bibliotekininkė Irena Dzedzickienė

Akcija „Atmintis gyva, nes liudija“

1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Družų filiale Laisvės gynėjų diena pažymėta pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Liepsnelių jūra sužibėjo languose.  

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė