Dalia Taparauskienė

Tautodailininkės Nijolės Didžiokienės paroda eksponuojama Švenčionių viešojoje bibliotekoje

Širvintos

Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje spalio 8- 30 dienomis eksponuojama tautodailininkės Nijolės Didžiokienės tapybos darbų paroda „Mano gyvenimo spalvos“.

Nijolė Didžiokienė  – Širvintų rajono gyventoja, gimusi, augusi ir gyvenanti Širvintų rajone. Ji yra Širvintų rajono Garbės pilietė.

„Tapyba išlaisvina sielą, praskaidrina mintis ir mano gyvenimui suteikia naujos prasmės. Tapyti – sąveikauti su gamta, grožėtis jos kūrybos vaisiais, semtis iš jos gyvybinių galių…Tai – pastebėti žvaigždes naktiniame danguje…

Tie potėpiai nėra beprasmiai. Juose sudėtos mano geros mintys, žodžiai tyloje. Tai mano meditacijos. Ši paroda yra atsigręžimas į mus supantį gamtos pasaulį ir jo tobulą paprastumą. Pasirinktas gamtos vaizdų, žolynų, gėlių motyvas, tylus jų kalbėjimas, šviesa, atsklindanti iš glūdumos, – tai noras sustabdyti laiką. Akistatoje su gamta ypač akivaizdžiai jaučiu savo laikinumą, trapumą. Tada norisi dar labiau branginti dienas ir valandas…

Kūryba – tai džiaugsmas! Todėl savo paveiksluose aš tapau ne tiktai gamtą, bet ir gerą nuotaiką. Aš tapau savo norą rytoj gyventi geriau negu šiandien. Ir mano paveikslai  ko gero ne vien apie gamtą, bet ir apie svajonę…, apie tai, koks mūsų pasaulis gali būti ateityje…

O pati pradžia buvo tokia…

2012 metų sausį pradėjau lankyti Širvintų meno mokykloje organizuotą suaugusiųjų tapybos grupę. Mokslai baigėsi, bet mano studijos vis tęsiasi, ieškau naujų raiškos būdų, skirtingų technikų, naujų tobulėjimo galimybių.

 Pagal galimybes stengiuosi dalyvauti įvairiuose pleneruose. Juodkalnijoje ir Kryme mokiausi vaizduoti jūrą. Plenere Tenerifėje mokiausi portreto paslapčių. Dabar jau ne vienas portretas puikuojasi ant studijos sienų. Baigiau internetinę „Art Mart“ dailės mokyklą, mokiausi grafikos ir akvarelės.

Pagrindinės mano kūrybos temos: Peizažai. Gėlės. Jūra. Portretai. Labiausiai žaviuosi aliejine tapyba  ir pastele.

2016 m. pavasarį tapau Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare. Labai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi“,- taip apie savo kūrybą pasakoja Nijolė Didžiokienė.

Kviečiame aplankyti šią parodą. Juk, kaip sako tautodailininkė Nijolė Didžiokienė: „…Kaip gera dalintis tuo, ką labiausiai brangini, nešiojiesi savo širdies kertelėje ir galiausiai išleidi į gyvenimą – savo sielos spalvas, svajones, potyrius, savasties atspindžius… Ir didžiausia laimė, kai siela suranda atgarsį.“

Ši paroda eksponuojama vykdant Širvintų Igno  Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

Susitikimas su Sauliumi Vasiliausku Švenčionių viešojoje bibliotekoje

Širvintos

Spalio 8 dieną Švenčionių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Sauliumi Vasiliausku. Buvo pristatoma Sauliaus Vasiliausko  pirmoji knyga „Dabar aš ramiai papietausiu“. Ši knyga Lietuvos rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Tai jaunas rašytojas, literatūrologas ir… mokslų daktaras, rugsėjo pabaigoje  apgynęs disertaciją „Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“(vadovas dr. Rimantas Kmita).

„Gimiau 1989 metais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti tekstus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę. Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėtis, bent truputį suderinti įvykius, patirti dabartį“, – sako rašytojas.

Susitikimo metu Saulius Vasiliauskas pristatė neseniai apgintą disertaciją, pasakojo apie tai, kaip rinko medžiagą, ją sistemino. Jis daug laiko praleido archyvuose, kur buvo sukaupta medžiaga apie sovietmečiu veikusius literatų būrelius.

„Dabar aš ramiai papietausiu“ – taip pavadinta pirmoji prozininko knyga, į kurią sudėti trumpieji autobiografiškumo atspalvį turintys pasakojimai, kuriuose iš pirmo žvilgsnio paprastos, gyvenimiškos istorijos tampa buvimo dabartyje, „čia ir dabar“ svarbos liudininkėmis, nuolat primenančiomis, kad gyvenimą reikia iš tikrųjų patirti, o ne prabėgti manant, kad jau patyrei.

Tekstai žanro požiūriu knygoje įvairuoja – miniatiūros, esė, (labiau) tradicinė proza – su visais rašytojas turi  vienokį ar kitokį santykį, daugelis savaip artimi, nors nemažai pirminiame variante buvusių kūrinių liko ir rankraščio paraštėse, į knygą nepateko.

Rašytojas taip pat  papasakojo apie tai, kaip gimė jo pirmoji knyga. Tai tarsi mažos istorijos, kurios neša informaciją iš rašytojo minties į skaitytojo širdį.  Kartais kasdieniškos akimirkos, bet nuskambančios filosofiškai arba ironiškai. Kaip rašoma pasakojime „Laisvė“, tik palikęs namuose telefoną žmogus gali pagalvoti:  „Gal be mobiliojo telefono aš ne visai ir žmogus“.  Ir vėliau pastebi: „Juk žingsniuoti parke be telefono – visai kita emocija“.

Rašytojas perskaitė kelis pasakojimus. Vienas iš jų „Nagai“. Čia jis visą pasaulį sulygina su nagais, kurie tampa svarbiausiais pasaulio dalyviais. Labai nuoširdus pasakojimas „Močiutė“, kuriame pateikiamos Sauliaus Vasiliausko močiutės mintys.

Rašytojas atsakė  į pradedančiosios kūrėjos  klausimą, kuri norėjo sužinoti, kaip išleisti pirmąją knygą. Taip pat į kitus klausimus, kurių vienas skambėjo taip: „Ką planuojate veikti toliau?“

 – Gyventi,- atsakė rašytojas ir filosofiškai nusišypsojo.

Šis susitikimas organizuojamas vykdant Širvintų Igno  Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Projektų vadovė Dalia Taparauskienė

 

 

Totorių tautinio kostiumo paroda

Kernavė

Nuo spalio 11 d. Kernavės filiale veikia paroda, skirta Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metams paminėti. Parodoje eksponuojamas Totorių  tautos nacionalinis kostiumas. Kostiumus paskolino Trakų totorių bendruomenė ir jos vadovė Elnara.

Pasidžiaugti kostiumais galima iki lapkričio 4 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

Anciūnų bibliotekos jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“

Anciūnai, Širvintos

Rugpjūčio 12 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale vyko Anciūnų bibliotekos veiklos 50-ies metų jubiliejinė šventė „Laiko knygą pravėrus“.

„Biblioteka yra ne tik sienos, lentynos, knygos jose. Biblioteka – tai mes visi, kuriantys ir savo rankomis statantys savo biblioteką“ –šie žodžiai skambėjo jubiliejinėje šventėje. Nesustabdomai bėgantis laikas mūsų biblioteką paženklino gražia sukaktimi, o jubiliejiniai metai visada priverčia mus žvilgtelėti atgal, įvertinti praėjusį laiką, prisiminti paženklintus laikmečio įvykius. Tad pravėrę laiko knygą, į kurią viskas surašyta, galėjome prisiminti bibliotekos istoriją.

1969 metais buvo įkurta Anciūnų (tuo metu ji vadinosi Unciūnų) kaimo biblioteka. Biblioteka buvo įrengta naujame kolūkio administraciniame pastate (tame pačiame, kur ir dabar). Bibliotekos vedėja paskirta dirbti Jadvyga Adomavičienė. Ten pat įsikūrė kultūros namai, kontora, tame pat name gyveno ir Jadvyga su savo šeima. Jos vyras Kostas Adomavičius dirbo tuometinio „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio pirmininku. Bibliotekos knygų fondą sudarė tik 166 egzemplioriai. Laikraščių ir žurnalų tais metais biblioteka negavo. Skaitytojų bibliotekoje buvo 47. Žavi savo energija ir humoro jausmu pirmoji Anciūnų kaimo bibliotekininkė Jadvyga Adomavičienė bibliotekoje dirbo nuo 1969 iki 1996 metų (27 metus). 1996 metais į Anciūnų biblioteką atėjo dirbti nauja darbuotoja: Rita Kukienė. Tais metais knygų fondą sudarė 3653 egz. knygų. Bibliotekoje buvo rengiamos parodos, popietės, eilėraščių konkursai.

Dabar biblioteka yra pasikeitusi. Biblioteka – bendruomenės kultūros ir informacijos centras. Šiandieną Anciūnų biblioteka yra jauki, šiuolaikiška, atvira visiems ir puoselėjanti bendruomenės tradicijas. Bibliotekos patalpose atnaujinta kompiuterinė įranga, vyksta kompiuterinio raštingumo mokymai, veikia kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos, atnaujinamas knygų fondas, kurį šiandieną sudaro 4033 egzempliorių knygų. Kiekvienais metais vyksta vasaros, žiemos teatralizuotos šventės, kuriose vaikai artimiau susipažįsta su literatūros veikalais, susitinka su knygų herojais, mylimiausiais pasakų personažais.

„Knygų skaitymas – tik darbo pradžia. Gyvenimo kūryba – štai tikslas“, – yra pasakęs Nikolajus Rubakinas. Šventės metu Anciūnų vyr. bibliotekininkė dėkojo žmonėms, kurių dėka knygų personažai atgyja, vaikai, tėveliai, seneliai įtraukiami į nuostabų pasakų, fantazijų pasaulį. Gražių žodžių negailėjo aktoriams-mėgėjams ir violetines levandas teikė Alvydai Krapienei, Loretai Ruseckienei, Vitalijai Narkevičienei, Virginijai Jankauskienei, Virginijai Baranauskienei, Gediminui Makauskui.

Anglų filosofas Francis Bekonas apie knygas vaizdingai ir tiksliai yra pasakęs: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Šventėje pasidžiaugta aktyviausiais skaitytojais, Virginija Greiciūniene, Danute Mackevičiene, Henriku Ragausku, Tomu Šinkūnu, Fausta Bendoryte. Su dalyvavusiais šventėje pasidalinta įspūdžiais, mintimis apie knygą ir jos skaitymą. Už norą pasidalinti šiluma ir meile vaikams, atvira širdimi, dosnumu prisidėjusiai prie visų švenčių padėkota nuolatinei švenčių rėmėjai Nijolei Didžiokienei.

Ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus knygos ,,Dienoraštis be datų“ skaitė Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas Gediminas Makauskas, koncertavo jo vadovaujama Anciūnų kaimo kapela. Šventėje dalyvavo ir Anciūnų vyr. bibliotekininkę sveikino Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Julius Jagminas, Švietimo ir kultūros skyriaus specialistė Regina Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė su gausiu būriu kolegių, Zibalų seniūnijos seniūnas Ramūnas Jasevičius, bibliotekos bendraminčiai, draugai, bičiuliai, skaitytojai.

Šventės partneris ir rėmėjas  Anciūnų bendruomenė.

Poezijos ir muzikos valanda „Purpurinis vakaras varva“

Širvintos

„Purpurinis vakaras varva,
Lyg aplietas aviečių sultimis.
Ant akmens šiąnakt dėsime galvas,
Po žvaigždėm šiąnakt gulsimės.“

    (Dalia Saukaitytė)

 

Rugpjūčio 11 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, Širvintų kultūros centro parodų salėje, vyko poezijos ir muzikos valanda „Purpurinis vakaras varva…“. Skambėjo vertėjos, poetės Dalios Saukaitytės eilės iš eilėraščių rinktinės ,,Purpurinis vakaras“ ir dainos, parašytos pagal šios poetės tekstus.

Dalia Saukaitytė  – poetė, vertėja. Dirbo S. Nėries ir Lietuvių literatūros muziejuose Kaune, „Baltų lankų“ ir Lietuvių kalbos instituto leidyklose Vilniuje. Vilniaus universitete dėstė filosofiją.

Eilėraščių rinkiniuose „Rugpjūčio žemuogės“, „Spalio laukas“, „Purpurinis vakaras“ vyrauja harmoninga moteriška pasaulėjauta ir daininga forma, eilėraštis kuriamas kaip nuotaikos ekspromtas.

Poezijos rinktinę „Purpurinis vakaras“, kurią 2018 m. išleido asociacija „Slinktys”, sudaro pačios poetės kruopščiai atrinkti eilėraščiai.

Dauguma jos eilėraščių, jau seniai virtusių dainomis ir dainuotų, dainuojamų V. Kernagio, K. Smorigino, G. Paškevičiaus, atgijo ir priminė svarbias žmogiškas vertybes, jausmus ir išgyvenimus.

Į poezijos ir muzikos šalį palydėjo aktorius, filmų garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas ir aktorius Eimantas Bareikis.

„Būdamas maždaug 12 metų suvokiau, kad nebūsiu nei kosmonautas, nei lakūnas, nei karininkas. Tuo metu ir užgimė noras kurti dainas bei vaidinti. Pirmąją savo gitarą pirkau dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežiausi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašiau besimokydamas mokykloje pagal Janinos Degutytės eiles. Ėmiau kurti ir savo žodžius, ir muziką. Labai gera dalintis savo kūryba su kitais, o turėti tokią galimybę ir yra didžiausia sėkmė.“ – sako Giedrius Arbačiauskas. Aktorius dažnai lankosi Lietuvos bibliotekų renginiuose, dalyvauja „Poezijos pavasario“ renginiuose.

Aktorius Eimantas Bareikis vaidina „Keistuolių“, „Atviras ratas“, „Labaiteatras“, Šiaulių dramos teatruose ir yra sukūręs daug išskirtinių vaidmenų.

Jis su „Keistuolių teatro“ kūrybine grupe yra pelnęs 2011 m. „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą už geriausią spektaklį vaikams. 2013-ais metais su kūrybine studija „PetPunk“ šį apdovanojimą pelnė už teatrą vaikams.

Puikus, pripildytas eilių ir muzikos, „lyg aplietas aviečių sultimis“ vakaras, neprailgo ir suteikė daug malonių emocijų gausiai susirinkusiems žiūrovams. Vieniems tai buvo tarsi nostalgiškas sugrįžimas į praeitį, kitiems – gal malonus atradimas ir susipažinimas su poetės eilėmis ir dainomis.

Atlikėjams buvo įteiktos Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės atminimo dovanos.

Renginys vyko įgyvendinant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto vadovė Dalia Taparauskienė

 

Prisimenant rašytoją Viktorą Brazauską

Musninkai, Širvintos

Rugpjūčio 8 dieną jaukioje aplinkoje, Musninkų varpinėje, vyko kraštiečio, rašytojo, prozininko Viktoro Brazausko 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas ,,Po Dievo padu“,  kurį organizavo Musninkų ir Vileikiškių filialų vyr. bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

„… žmogaus, žiogo ar skruzdės likimas ir viskas, kas vyksta danguje ir žemėje – po Dievo padu…“ – sako V. Brazausko apsakymo ,,Šieno kvapas“ herojus Petras savo sūnui. Belieka tik patvirtinti – tikrai taip… Visi mes bejėgiai prieš lemtį… – tokius rašytojo žodžius renginio pabaigoje perskaitė renginio vedančioji Sonata Žilinskienė.

Rašytojo kūrybą apžvelgė Steponas Mažrimas, o apie gyvenimo kelio vingius, rašytojo tėvelius, sodybą, apie V. Brazausko eiles jautriai kalbėjo asmeniškai jį pažinojusi Audronė Janušauskienė.

Į renginį atvyko ilgametė rašytojo draugė Renata Baradinskaitė. Ji prisiminė jų pažintį, kaip Žirmūnuose, rašytojo bute, rinkdavosi poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, buvo skaitoma kūryba, eilės, diskutuojama iki paryčių. Atvažiuodavo ji ir į V. Brazausko tėviškę, Taučiulius, praskaidrinti jo vienatvės, padėti nudirbti kaimo darbus.

Klasės draugas Leonas Vaicekauskas pasakojo, kad jis metais vyresnis, tačiau dėl lūžusios kojos liko antriems metams. Jis prisiminė, kaip jie kartu užsidirbdavo pinigų – subūrę grupelę važiuodavo po kaimus ir rengdavo pasirodymus. Taip ne kartą yra tekę nuvažiuoti ne vieną kilometrą dviračiais. Leonas džiaugėsi, kad šiais metais sukanka 60 metų, kai Viktoras ir jo klasės draugai baigė Musninkų mokyklą. Net penki jų atvyko prisiminti draugo: Elena, Vlada, Irena, Alina ir Leonas.

Pasakojimus jautriai apipynė Musninkų jaunimo dainos ir muzika. Kęsmina Garbatavičiūtė, Greta Paulauskaitė, Gabrielė Morozovaitė ir Tadas Imbrasas.

Po renginio skirstytis niekas neskubėjo: čia buvo galima apžiūrėti bendradarbės, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkės Janės Stravinskienės, tapybos parodą, pavartyti išleistas rašytojo V. Brazausko knygas, pasklaidyti jo rankraščius, kurių nebesuspėjo išleisti. Aplankytas rašytojo kapas, uždegtos žvakutės.

 

Apie Viktorą Brazauską

Prozininkas Viktoras Brazauskas Viktoras gimė 1941.01.30., Širvintų r., Taučiulių k. Mirė 2005.11.11. Palaidotas Musninkų miestelio kapinėse Širvintų rajone.

Mokėsi Vileikiškių septynmetėje mokykloje. Baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinėje armijoje bei kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo M. Mažvydo bibliotekoje, laikraščių „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“ redakcijose.

Nuo 1976 m. – LRS narys.

Kūrybinį kelią rašytojas Viktoras Brazauskas pradėjo eilėraščiais, kuriuos spausdino rajono laikraštyje, vėliau − „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Rašytojas su didele pagarba minėjo pirmuosius savo literatūros mokytojus, poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą. Kiek vėliau, jau besimokydamas Vilniaus universitete, pradėjo rašyti prozos kūrinius.

1970 m. išleido apsakymų rinkinį „Vasaros muzikantai“, 1976 m. išėjo V.Brazausko knyga „Antrąkart gimę“, o 1984 m. išleista jo knyga „Nežinomų artistų gyvenimas“. Parašė kūrinių vaikams – 1991 m. išleista knygelė „Kamanių pieva“. Viktoro Brazausko kūryboje vyrauja kaimo tematika. Viena svarbiausių problemų – kaimiečio išėjimas į miestą ir su tuo susijęs kartų konfliktas. Šios problematikos kūriniuose perteikiami kaimo ar mažo miestelio senosios kartos žmonės, jaunoji karta įtraukiama į kolizijas.

Kūryboje šmėkšteli sovietmečio realijos – melioracija, prievartinis iškeldinimas į gyvenvietę. Jo kūryboje neretos pokario „klasių kovos“ reminiscencijos, dažniausiai pateikiamos vaiko žvilgsniu. Kūryboje tęsiama epinio pasakojimo tradicija. Stilius lakoniškas, mėgstama situaciją apibūdinti ar veikėją charakterizuojanti detalė. Siužeto pagrindu  imamas krizinis žmogaus gyvenimo momentas, kuriame atsiskleidžia veikėjo vertybių sistema.

Moraliniu angažavimusi Viktoro Brazausko kūryba siejasi su J. Biliūno proza. 1998 metais išleistame apsakymų rinkinyje „Pono Adomo odisėja“  gana tiesmukai vaizduojamos Nepriklausomos Lietuvos realijos.

2000 m. išleista apsakymų rinktinė „Po Dievo padu“.

1985 m. Viktorui Brazauskui skirta Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.

 

Poezijos ir muzikos valanda „Žodėliai nuog kvajynėlių“

Širvintos

   Širvintoms minint 546-ąsias miesto įkūrimo metines, liepos 23 d., penktadienį, Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos vidiniame kiemelyje vyko poezijos ir muzikos valanda „Žodėliai nuog kvajynėlių“. Lietuvių liaudies dainas atliko dainininkė Veronika Povilionienė. Skambėjo poeto Juozo Žitkausko eilėraščiai dzūkų tarme. Muzikines improvizacijas akordeonu atliko akordeonininkas Svajūnas Ilčiukas.

   Veronika Povilionienė- lietuvių liaudies folkloro dainininkė, pagarsėjusi tradicinėmis liaudies dainomis ,ir moderniomis liaudies dainų aranžuotėmis, etnologė. 2008 m. dainininkei, liaudies kultūros puoselėtojai Veronikai Povilionienei paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija „Už dainavimą Lietuvai ir pasauliui“. Dainininkė gimė 1946 m. Dzūkijoje, baigė Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo Lietuvos liaudies kultūros centre, Vilniaus mokytojų namuose. Su solinėmis ir bendromis programomis daug koncertavo užsienyje (JAV, Australija, Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys). Atstovavo Lietuvai įvairiuose renginiuose, prestižiniuose džiazo muzikos festivaliuose, kelissyk kviesta į folkloro festivalį Vašingtone, JAV.

   Juozas Žitkauskas– vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Poeto kūriniai nepalieka abejingų, kiekvienoje knygoje galite atrasti kažką naują ir dar neskaitytą. Juozas Žitkauskas kasdien užkariauja vis daugiau skaitytojų širdžių.

   Tai poetas, rašantis gimtąja dzūkų tarme. Jis – ir pagarsėjęs kultūros vadybininkas,  Lietuvos mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose nuoširdžiai skleidžiantis  žinią apie lietuvių literatūrą suaugusiems ir vaikams. Už pastarąją sritį yra pelnęs garbingą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premiją.

   Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. Poetas skaitė eilėraščius ir iš neseniai išleistos knygos „Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai dzūkiškai ir lietuviškai“.

   Poeto kūriniai nustebino įdomiu stilistikos perteikimu, išskirtiniais pastebėjimais, šmaikštumu ir nuoširdžiu prisilietimu prie skaitytojo pasąmonės.

   Lietuvių liaudies dainų atlikėjai Veronikai Povilionienei talkino akordeonininkas Svajūnas Ilčiukas. Jo atliktos muzikinės improvizacijos buvo harmoningos vakaro temai. Susirinkusieji dainavo drauge su Veronika Povilioniene. Atrodė, kad melodijos ir poezijos posmai išbaidė besikaupiančius debesis ir suteikė progą mėgautis žodžio galia, dainos skambumu ir akordeono garsais.

   Tai buvo labai šilta ir jauki poezijos ir muzikos valanda, daugelyje vietų privertusi susimąstyti visus dalyvius. Itin prasmingai, skambant liaudies dainoms apie Tėvynės meilę ir ilgesį, skambėjo ponios Veronikos prašymas jaunimui „Mielas jaunime, neišsivaikščiokite iš Lietuvos. Jei Jūs ją paliksite, kam tada ji bebus reikalinga…“

   Atlikėjams buvo padėkota už puikų ir nuoširdų vakarą, įteiktos gėlės ir Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės dovanos.

   Džiaugiamės gražiu Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos bendradarbiavimu su Trečiojo amžiaus universiteto, „Bočių“ draugijos Širvintų skyriaus nariais. Kultūriniai renginiai padeda suburti senjorus bendrai veiklai, tenkina jų kultūrinius poreikius.

   Renginys vyko įgyvendinant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Projekto vadovė Dalia Taparauskienė

Edukacija „Kas knygelėse gyvena?“

Be kategorijos, Širvintos

Širvintoms minint 546-ąsias miesto įkūrimo metines, liepos 24 d., šeštadienį, miesto šventės metu biblioteka vykdė edukaciją „Kas knygelėse gyvena?“ – buvo kuriami knygų skirtukai, drugeliai, dekoruojami maišeliai. Bibliotekos darbuotojų edukacijos sudomino daug vaikų: visi noriai dalyvavo.  Juk smagu susikurti savo kūrinėlį: vienintelį ir nepakartojamą!