Prisimenant rašytoją Viktorą Brazauską

Rugpjūčio 8 dieną jaukioje aplinkoje, Musninkų varpinėje, vyko kraštiečio, rašytojo, prozininko Viktoro Brazausko 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas ,,Po Dievo padu“,  kurį organizavo Musninkų ir Vileikiškių filialų vyr. bibliotekininkės Janė Rolienė ir Aldona Sakavickienė.

„… žmogaus, žiogo ar skruzdės likimas ir viskas, kas vyksta danguje ir žemėje – po Dievo padu…“ – sako V. Brazausko apsakymo ,,Šieno kvapas“ herojus Petras savo sūnui. Belieka tik patvirtinti – tikrai taip… Visi mes bejėgiai prieš lemtį… – tokius rašytojo žodžius renginio pabaigoje perskaitė renginio vedančioji Sonata Žilinskienė.

Rašytojo kūrybą apžvelgė Steponas Mažrimas, o apie gyvenimo kelio vingius, rašytojo tėvelius, sodybą, apie V. Brazausko eiles jautriai kalbėjo asmeniškai jį pažinojusi Audronė Janušauskienė.

Į renginį atvyko ilgametė rašytojo draugė Renata Baradinskaitė. Ji prisiminė jų pažintį, kaip Žirmūnuose, rašytojo bute, rinkdavosi poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, buvo skaitoma kūryba, eilės, diskutuojama iki paryčių. Atvažiuodavo ji ir į V. Brazausko tėviškę, Taučiulius, praskaidrinti jo vienatvės, padėti nudirbti kaimo darbus.

Klasės draugas Leonas Vaicekauskas pasakojo, kad jis metais vyresnis, tačiau dėl lūžusios kojos liko antriems metams. Jis prisiminė, kaip jie kartu užsidirbdavo pinigų – subūrę grupelę važiuodavo po kaimus ir rengdavo pasirodymus. Taip ne kartą yra tekę nuvažiuoti ne vieną kilometrą dviračiais. Leonas džiaugėsi, kad šiais metais sukanka 60 metų, kai Viktoras ir jo klasės draugai baigė Musninkų mokyklą. Net penki jų atvyko prisiminti draugo: Elena, Vlada, Irena, Alina ir Leonas.

Pasakojimus jautriai apipynė Musninkų jaunimo dainos ir muzika. Kęsmina Garbatavičiūtė, Greta Paulauskaitė, Gabrielė Morozovaitė ir Tadas Imbrasas.

Po renginio skirstytis niekas neskubėjo: čia buvo galima apžiūrėti bendradarbės, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkės Janės Stravinskienės, tapybos parodą, pavartyti išleistas rašytojo V. Brazausko knygas, pasklaidyti jo rankraščius, kurių nebesuspėjo išleisti. Aplankytas rašytojo kapas, uždegtos žvakutės.

 

Apie Viktorą Brazauską

Prozininkas Viktoras Brazauskas Viktoras gimė 1941.01.30., Širvintų r., Taučiulių k. Mirė 2005.11.11. Palaidotas Musninkų miestelio kapinėse Širvintų rajone.

Mokėsi Vileikiškių septynmetėje mokykloje. Baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinėje armijoje bei kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo M. Mažvydo bibliotekoje, laikraščių „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“ redakcijose.

Nuo 1976 m. – LRS narys.

Kūrybinį kelią rašytojas Viktoras Brazauskas pradėjo eilėraščiais, kuriuos spausdino rajono laikraštyje, vėliau − „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Rašytojas su didele pagarba minėjo pirmuosius savo literatūros mokytojus, poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą. Kiek vėliau, jau besimokydamas Vilniaus universitete, pradėjo rašyti prozos kūrinius.

1970 m. išleido apsakymų rinkinį „Vasaros muzikantai“, 1976 m. išėjo V.Brazausko knyga „Antrąkart gimę“, o 1984 m. išleista jo knyga „Nežinomų artistų gyvenimas“. Parašė kūrinių vaikams – 1991 m. išleista knygelė „Kamanių pieva“. Viktoro Brazausko kūryboje vyrauja kaimo tematika. Viena svarbiausių problemų – kaimiečio išėjimas į miestą ir su tuo susijęs kartų konfliktas. Šios problematikos kūriniuose perteikiami kaimo ar mažo miestelio senosios kartos žmonės, jaunoji karta įtraukiama į kolizijas.

Kūryboje šmėkšteli sovietmečio realijos – melioracija, prievartinis iškeldinimas į gyvenvietę. Jo kūryboje neretos pokario „klasių kovos“ reminiscencijos, dažniausiai pateikiamos vaiko žvilgsniu. Kūryboje tęsiama epinio pasakojimo tradicija. Stilius lakoniškas, mėgstama situaciją apibūdinti ar veikėją charakterizuojanti detalė. Siužeto pagrindu  imamas krizinis žmogaus gyvenimo momentas, kuriame atsiskleidžia veikėjo vertybių sistema.

Moraliniu angažavimusi Viktoro Brazausko kūryba siejasi su J. Biliūno proza. 1998 metais išleistame apsakymų rinkinyje „Pono Adomo odisėja“  gana tiesmukai vaizduojamos Nepriklausomos Lietuvos realijos.

2000 m. išleista apsakymų rinktinė „Po Dievo padu“.

1985 m. Viktorui Brazauskui skirta Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.