Spalio 8 dieną Švenčionių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Sauliumi Vasiliausku. Buvo pristatoma Sauliaus Vasiliausko pirmoji knyga „Dabar aš ramiai papietausiu“. Ši knyga Lietuvos rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkurse laimėjo pirmąją vietą.
Tai jaunas rašytojas, literatūrologas ir… mokslų daktaras, rugsėjo pabaigoje apgynęs disertaciją „Jaunieji rašytojai sovietmečio literatūros lauke: institucinių darinių vaidmuo“(vadovas dr. Rimantas Kmita).
„Gimiau 1989 metais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti tekstus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę. Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėtis, bent truputį suderinti įvykius, patirti dabartį“, – sako rašytojas.
Susitikimo metu Saulius Vasiliauskas pristatė neseniai apgintą disertaciją, pasakojo apie tai, kaip rinko medžiagą, ją sistemino. Jis daug laiko praleido archyvuose, kur buvo sukaupta medžiaga apie sovietmečiu veikusius literatų būrelius.
„Dabar aš ramiai papietausiu“ – taip pavadinta pirmoji prozininko knyga, į kurią sudėti trumpieji autobiografiškumo atspalvį turintys pasakojimai, kuriuose iš pirmo žvilgsnio paprastos, gyvenimiškos istorijos tampa buvimo dabartyje, „čia ir dabar“ svarbos liudininkėmis, nuolat primenančiomis, kad gyvenimą reikia iš tikrųjų patirti, o ne prabėgti manant, kad jau patyrei.
Tekstai žanro požiūriu knygoje įvairuoja – miniatiūros, esė, (labiau) tradicinė proza – su visais rašytojas turi vienokį ar kitokį santykį, daugelis savaip artimi, nors nemažai pirminiame variante buvusių kūrinių liko ir rankraščio paraštėse, į knygą nepateko.
Rašytojas taip pat papasakojo apie tai, kaip gimė jo pirmoji knyga. Tai tarsi mažos istorijos, kurios neša informaciją iš rašytojo minties į skaitytojo širdį. Kartais kasdieniškos akimirkos, bet nuskambančios filosofiškai arba ironiškai. Kaip rašoma pasakojime „Laisvė“, tik palikęs namuose telefoną žmogus gali pagalvoti: „Gal be mobiliojo telefono aš ne visai ir žmogus“. Ir vėliau pastebi: „Juk žingsniuoti parke be telefono – visai kita emocija“.
Rašytojas perskaitė kelis pasakojimus. Vienas iš jų „Nagai“. Čia jis visą pasaulį sulygina su nagais, kurie tampa svarbiausiais pasaulio dalyviais. Labai nuoširdus pasakojimas „Močiutė“, kuriame pateikiamos Sauliaus Vasiliausko močiutės mintys.
Rašytojas atsakė į pradedančiosios kūrėjos klausimą, kuri norėjo sužinoti, kaip išleisti pirmąją knygą. Taip pat į kitus klausimus, kurių vienas skambėjo taip: „Ką planuojate veikti toliau?“
– Gyventi,- atsakė rašytojas ir filosofiškai nusišypsojo.
Šis susitikimas organizuojamas vykdant Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Projekto partneriai: Vilnijos krašto bibliotekų asociacija ir Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Projektų vadovė Dalia Taparauskienė