Balandžio 15-ąją kasmet iškeliama Taikos vėliava ir minima Pasaulinė kultūros diena. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinų dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip atmintina Kultūros diena.

Kultūros dienos data siejama su Rericho paktu (sutartimi, dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu), pasirašytu dar 1935 metais, balandžio 15 d., Vašingtone. Rericho pakte buvo pabrėžiama, jog kultūros objektai, juose dirbantis personalas yra aukščiau bet kokių karinių ar politinių tikslų, todėl karo metu šie  objektai turi būti neliečiami.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka taip pat paminėjo  Pasaulinę Kultūros dieną. Šią dieną viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos darbuotojus sveikino Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, vicemerė Janina Pažusienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė drauge su Širvintas aplankiusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu Jonu Pinskumi.

Po sveikinimų ir gražių palinkėjimų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai vyko į Ukmergės rajoną, kur aplankė pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvarą. Dvaras stovi ant Lėnos ežero kranto, nuo politiko tėviškės – Užulėnų – nutolęs tik 1 km.

„Idėja pastatyti dvarą Prezidento gimtinėje kilo 1934 m., kuomet Smetona šventė 60-ąjį gimtadienį. Pasirodo, savo šešiasdešimtmečio proga pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona gavo tris vertingas dovanas. Tai Trakėnų veislės žirgą, nes labai mėgo ir žirgus, ir jodinėti; sklypą Kaune namui statyti, nes iki tol šeima gyveno vadiškame būste;  sklypą savo gimtajame Užugirio kaime. Paskutiniąja dovana Prezidentas ypač džiaugėsi, nes tai buvo dovana nuo visų Lietuvos žmonių. Tautininkų sąjunga organizavo kuponų po 5 litus platinimą, visi kas norėjo juos pirko, o už susidariusią sumą buvo nupirktas 80 hektarų žemės sklypas prie Lėno ežero ir padovanotas Prezidentui. Prezidentui netgi teko imti paskolą, kad pasistatytų šiuos šeimos namus“, – pasakojo mus pasitikusi muziejininkė Jurga Gleiznytė. Šioje rezidencijoje daug sužinojome apie pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimą ir veiklą.

„Kad pažintume šį žmogų plačiau ir objektyviau visiems ir visada siūlau skaityti Alfonso Eidinto knygą „Antanas SMETONA ir jo aplinka“, išėjusią po 2000-ųjų. Kiek žinau, buvo du leidimai, tiražai išpirkti, bet visada galima rasti bibliotekoje“, – tarsteli muziejininkė Jurga.

Po apsilankymo dvare vyko šakočio kepimo edukacija, kurią vedė Vitalijus  Želnys. Šakočio kepimo edukacijos vedantysis pirmiausia patikrino mūsų žinias apie šakočio atsiradimo istoriją. Spėjome, kad pradėti šakočiai kepti Vokietijoje. Pasirodo, kad pirmieji juos pradėjo kepti vienuoliai. Sakoma, kad jie niekam neišdavė kepinio recepto. Tačiau manoma, kad XIX a. pradžioje šakočiai pradėti kepti ir Lietuvoje. Surinkę visas reikiamas žinias bibliotekos darbuotojai kibo į darbą ir iškepė pirmąjį savo šakotį. Visą laiką šalia buvo ir Vitalijus, kuris prižiūrėjo patį procesą ir pagelbėjo patarimais.

Išvyka ir edukacija praėjo labai smagiai, įdomiai ir turiningai. Džiaugiamės, kad Pasaulinę kultūros dieną paminėjome labai įsimintinai.

2022 m. balandžio 23 – 29 d. jau 22-jį  kartą vyks Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka ją pasitiks, pristatydama unikalią Jono Meko gimimo šimtmečiui skirtą fotografijų parodą „Semeniškių idilės“.

2022-aisiais metais Jono Meko gimimo šimtmetį mini ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944 m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.

Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola Chapelle, grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti, ką broliams reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m. paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams (Jonas ir Adolfas Mekai „Gyvenimo lai(š)kai“. Vilnius: „Post Scriptum. Littera“, 2019 m. 320 p. Sud. Kęstutis Pikūnas).

Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir sudaryta ši paroda, o daugelis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą.

Dar būdamas Vokietijoje, 1948 m. J. Mekas parašo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Semeniškių idilės“, į kurį sudeda visą gimtojo krašto ilgesį ir meilę. Šioje parodoje, pavadintoje eilėraščių rinktinės vardu, bus unikali galimybė išgirsti visus 26 paties J. Meko skaitomus eilėraščius.

Parodos sumanytojas ir kuratorius – Tomas Ivanauskas. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parodos partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras. Už fotografijas jos organizatoriai dėkoja Antano Sutkaus fotografijų archyvui, Algimantui Kunčiui, Tomui Kapočiui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Lietuvos centriniam archyvui, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Sebastianui Mekui, Hollis Melton.

Parodos pristatymas vyks balandžio 22 d., penktadienį, 16 val. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje. Pristatymo metu  bus rodomas V. V. Landsbergio filmas „Jono Meko Antologija”. Paroda bus eksponuojama 3 savaites – nuo balandžio 22 d. iki gegužės 13 d.

                                                                                               Bibliotekos informacija

Vasario 1 d.  – kovo 17 d. bibliotekos vaikų erdvėje, minint Lietuvių kalbos dienas, buvo eksponuota piešinių paroda „Iliustruotos lietuvių liaudies patarlės“. Jos autoriai – Širvintų pradinės mokyklos 3b kl. mokiniai. Vyresniesiems mūsų lankytojams, pateikėme užduočių, kuriose reikėjo įminti mįsles ir jas nuspalvinti.  Posakius, kuriais pasakoma vienaip, bet reiškia visai ką kita, vartojame kasdieninėje kalboje patys to nejausdami. Juos įterpiant, šneka tampa vaizdingesnė ir spalvingesnė. Gana sėkmingai frazeologizmų reikšmes spėjantiems vaikams šios užduotys nepasirodė sunkios. Bibliotekos prizas atiteko Karinai, nepadariusiai nei vienos klaidos.

                                                                                                          Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė