Balandžio 15-ąją kasmet iškeliama Taikos vėliava ir minima Pasaulinė kultūros diena. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinų dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip atmintina Kultūros diena.
Kultūros dienos data siejama su Rericho paktu (sutartimi, dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu), pasirašytu dar 1935 metais, balandžio 15 d., Vašingtone. Rericho pakte buvo pabrėžiama, jog kultūros objektai, juose dirbantis personalas yra aukščiau bet kokių karinių ar politinių tikslų, todėl karo metu šie objektai turi būti neliečiami.
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka taip pat paminėjo Pasaulinę Kultūros dieną. Šią dieną viešosios Igno Šeiniaus bibliotekos darbuotojus sveikino Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, vicemerė Janina Pažusienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė drauge su Širvintas aplankiusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu Jonu Pinskumi.
Po sveikinimų ir gražių palinkėjimų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos darbuotojai vyko į Ukmergės rajoną, kur aplankė pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvarą. Dvaras stovi ant Lėnos ežero kranto, nuo politiko tėviškės – Užulėnų – nutolęs tik 1 km.
„Idėja pastatyti dvarą Prezidento gimtinėje kilo 1934 m., kuomet Smetona šventė 60-ąjį gimtadienį. Pasirodo, savo šešiasdešimtmečio proga pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona gavo tris vertingas dovanas. Tai Trakėnų veislės žirgą, nes labai mėgo ir žirgus, ir jodinėti; sklypą Kaune namui statyti, nes iki tol šeima gyveno vadiškame būste; sklypą savo gimtajame Užugirio kaime. Paskutiniąja dovana Prezidentas ypač džiaugėsi, nes tai buvo dovana nuo visų Lietuvos žmonių. Tautininkų sąjunga organizavo kuponų po 5 litus platinimą, visi kas norėjo juos pirko, o už susidariusią sumą buvo nupirktas 80 hektarų žemės sklypas prie Lėno ežero ir padovanotas Prezidentui. Prezidentui netgi teko imti paskolą, kad pasistatytų šiuos šeimos namus“, – pasakojo mus pasitikusi muziejininkė Jurga Gleiznytė. Šioje rezidencijoje daug sužinojome apie pirmojo Lietuvos prezidento gyvenimą ir veiklą.
„Kad pažintume šį žmogų plačiau ir objektyviau visiems ir visada siūlau skaityti Alfonso Eidinto knygą „Antanas SMETONA ir jo aplinka“, išėjusią po 2000-ųjų. Kiek žinau, buvo du leidimai, tiražai išpirkti, bet visada galima rasti bibliotekoje“, – tarsteli muziejininkė Jurga.
Po apsilankymo dvare vyko šakočio kepimo edukacija, kurią vedė Vitalijus Želnys. Šakočio kepimo edukacijos vedantysis pirmiausia patikrino mūsų žinias apie šakočio atsiradimo istoriją. Spėjome, kad pradėti šakočiai kepti Vokietijoje. Pasirodo, kad pirmieji juos pradėjo kepti vienuoliai. Sakoma, kad jie niekam neišdavė kepinio recepto. Tačiau manoma, kad XIX a. pradžioje šakočiai pradėti kepti ir Lietuvoje. Surinkę visas reikiamas žinias bibliotekos darbuotojai kibo į darbą ir iškepė pirmąjį savo šakotį. Visą laiką šalia buvo ir Vitalijus, kuris prižiūrėjo patį procesą ir pagelbėjo patarimais.
Išvyka ir edukacija praėjo labai smagiai, įdomiai ir turiningai. Džiaugiamės, kad Pasaulinę kultūros dieną paminėjome labai įsimintinai.
