Dalia Taparauskienė

Jurgai Ivanauskaitei atminti: spaudinių paroda „Ieškant meilės, tikėjimo ir vilties“

Pirmasis pasveikinimas –
Saulė…
Antrasis – žydinti medetka.
Lapkričio viduryje –
Ar ne stebuklas?“

Jurga Ivanauskaitė. „Gimtadienis“

Minint rašytojos, lietuvių dramaturgės, prozininkės, eseistės bei poetės, dailininkės, keliautojos, Nacionalinės premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės gimimo metines, kuriai šiemet būtų sukakę 60 metų, lapkričio 18 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filiale vyko literatūrinė popietė „Ieškant meilės, tikėjimo ir vilties“, skirta kūrėjai atminti.

Jurga Ivanauskaitė (1961- 2007) – išleido septynis romanus, pasakų vaikams, kelionių trilogiją apie Himalajus, eseistikos ir publicistikos rinkinį, pokalbių knygą, du eilėraščių rinkinius. Ji rašyti pradėjo anksti – dar mokykloje. O 1985-aisiais, baigus grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, mokslų baigimą pažymėjo ir kitas ypatingas pasiekimas: novelių rinkinio „Pakalnučių metai“ pirmoji laida. „Taigi, kaip duris mes vadiname „įėjimu“ iš lauko ir „išėjimu“ iš vidaus, lygiai toks gyvenimo ir mirties santykis“, – savo debiutiniame novelių rinkinyje rašė Jurga. Po trejų metų, kai ją priėmė į Lietuvos rašytojų sąjungą, ji išleido dar vieną knygą – savo pirmąjį romaną „Mėnulio vaikai“, o 1989-aisiais novelių ir apsakymų rinkinį „Kaip užsiauginti baimę“. Jurga Ivanauskaitė rašė ne tik suaugusiesiems, jos knygos, mėgstamos tiek paauglių, tiek vyresnių skaitytojų, tačiau autorė kūrė ir vaikams. Pačios iliustruota „Stebuklinga spanguolė“ buvo išleista 1991-aisiais. Dar vieną pasaką Jurga parašė ir iliustravo 2004-aisiais, mažiesiems skaitytojams pristatydama marsiečio laimės paieškas knygelėje „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“.  1993-aisiais pasirodęs romanas „Ragana ir lietus“ šokiravo visą Lietuvą. Jurga Ivanauskaitė – išskirtinė asmenybė, kuri buvo be galo reikli sau, daug tyrinėjo gyvenimo ir mirties santykį, domėjosi Tolimųjų Rytų religija bei kultūra, daug keliavo ir kaip rašytoja pasižymėjo atvira  bei drąsia jausmų raiška. „Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, išsiveržimas iš senos aplinkos ir naujų vietų magija“, – teigė J.Ivanauskaitė, rašydama apie savo įdomius kelionių potyrius.

Jurga Ivanauskaitė iki šiol yra viena skaitomiausių ir įdomiausių mūsų rašytojų. Jos knygos „Mėnulio vaikai“, „Pakalnučių metai“, „Raganų lietus“, „Placebas“, „Sapnų nublokšti“, „Viršvalandžiai“, kuri išleista po mirties, atskleidžia visiškai naują kartą. „Kūryba, kaip ir meilė arba tikėjimas, man yra viena iš pačių intymiausių temų. Visos šios trys sritys neturi jokių apibrėžtų taisyklių, todėl ir kūryboje, ir meilėje, ir tikėjime žmogus visada lieka savotišku naujoku“,  – sakė rašytoja.  Įdomus, kūrybiškas, šviesus, vingiuotas, dygliuotas, sunkus, netgi juodas – toks tas Jurgos gyvenimo kelias, kuriuo ji ėjo atvira širdimi. Jei kuo žavėjosi ar mylėjo – tai iš visos širdies, jei kūrė – nesustodama, nenuilsdama.

 Ji užėmė savo vietą lietuvių literatūros istorijoje, skaitytojų širdyse ir jų atmintyje. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija įsteigta ir teikiama nuo 2008 metų. Nuo 2020 m. premiją steigia ir teikia leidykla „Tyto alba“. Renginio metu skaitytojai žiūrėjo filmą apie Jurgą sukurtą režisierės Agnės Marcinkevičiūtės „Šokis dykumoje“, o kartu su visais iš nuotraukos šypsojosi pati rašytoja.

Bibliotekoje eksponuojama Jurgos Ivanauskaitės literatūrinė paroda „Prisiminkime Jurgą Ivanauskaitę“, skirta 60 -osioms gimimo metinėms ir rašytojos kūrybai prisiminti.

                                                                                      Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Prisimenant skulptorių, medžio drožėją Ipolitą Užkurnį

Lapkričio 17 dieną jaukioje aplinkoje, Širvintų savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale, vyko kraštiečio, žymaus lietuvių tautodailininko skulptoriaus Ipolito Užkurnio 95-ųjų gimimo metinių paminėjimas „Aš atėjau labai trumpam…“.

Ipolitas Užkurnys gimė Pyplių kaime, daugiavaikėje šeimoje. 1934–1937 m. mokėsi Bagaslaviškio, Laukžemės (Kretingos r.), Gibišėlių (Klaipėdos r.), Pryšmančių (Kretingos r.) mokyklose. Piemenavo, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, paaugęs su kitais meistrais statė aplinkinių kaimų sodybų pastatus. 1950 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo mūrininku, statybininku, 1963–1986 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų Bandomojoje eksperimentinėje gamykloje.

Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų. Jis taip pat ir poetas, pasakorius. Daugiausiai žinomos jo kamerinės skulptūros folkloro siužetais. Garsios ir monumentaliosios skulptūros. Ipolito Užkurnio darbai eksponuoti daugelyje liaudies meno parodų, kurios vyko Lietuvoje ir užsienio šalyse. Ten jis dažnai tapdavo laureatu ir prizininku.

2000 m. vasario 11 d. Lietuvos respublikos Prezidento įsaku Ipolitas Užkurnys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

1997 metais išleista Ipolito Užkurnio autobiografinė knyga „Mano Jėzus“.

Apie skulptoriaus šeimą, sodybą prisiminimais renginio metu pasidalino asmeniškai jį pažinojusi Pyplių kaimo gyventoja Teresė Krasauskienė.

„Prisimenu, mano mamytė pasakojo, kaip mūsų sodybos kieme skulptorius raižė kryžių. Mama rūpinosi, nežinojo ką pateikti pietums žinomam skulptoriui ir labai nustebo, kai Ipolitas Užkurnys paprašė tik bulvių ir naminio kaimiško rūgpienio – toks paprastas žmogus buvo mūsų kraštietis tautodailininkas“ – pasakojo ponia Teresė. Prie Ramučio ir Teresės Krasauskų sodybos Pyplių kaime auga Užkurnių pasodinta obelis. Kasmet, Ramučio prižiūrėtas vaismedis, užaugina skanius antaninius obuolius. Krasauskai palaiko glaudžius ryšius su Ipolito Užkurnio našle Aukse Užkurniene.

Renginio dalyviai susipažino su menininko biografija, kūryba, skaitė jo poeziją. Tautodailininko šviesų pėdsaką bibliotekos lankytojams primena Bagaslaviškio mokyklos kieme stovinti medinė skulptūra ir paskutinis kraštiečio kūrinys – meniškai drožinėtas kryžius.

Ipolitas Užkurnys 2004 metais amžinojo poilsio atgulė Pyplių kapinaitėse.

Lapkričio 11 dieną aplankytas kraštiečio kapas Pypliuose, uždegtos žvakės, padėta baltų chrizantemų puokštė.

Bibliotekoje eksponuojama spaudinių paroda „Aš atėjau labai trumpam…“, skirta 95-osioms Ipolito Užkurnio gimimo metinėms paminėti.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Istorinės knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas

Lapkričio 15 d. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko lietuvių karybos istoriko, visuomenės veikėjo Vytauto Zabielsko autorinės knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas. Vytautas Zabielskas (g. 1938 – 08 – 23 Utena)  yra lietuvių karybos istorikas, visuomenės veikėjas. Inžinierius mechanikas. 1991 suorganizavo ir vadovavo Vilniaus grupei statant Baltijos šalių kariuomenių karininkų memorialą Norilske. Su bendražygiais 1998 m. įkūrė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungą; iki 2003 jos pirmininko pavaduotojas, nuo 2004 pirmininkas. V. Zabielskas yra vienas iš šios sąjungos išleisto enciklopedinio 10 tomų leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ iniciatorių ir autorių, leidybos organizatorius.

Vytauto Zabielsko knygoje pateikti duomenys apie 851 karininką, okupantų nužudytą, sušaudytą, žuvusį kalėjimuose, lageriuose, kovose su okupantais: trumpi karininkų biografiniai duomenys – gimimo data, vieta; tikrosios tarnybos karininkams – paskutinės tarnybos Lietuvos kariuomenėje pareigos, karininko laipsnis; atsargos karininkams – tarnybos vieta ir pareigos arba gyvenamoji vieta ir atsargos karininko laipsnis; pasipriešinimo kovų dalyviams – užimamos pareigos arba suteiktas karininko laipsnis. Aprašymai iliustruoti karininkų nuotraukos.

Knygos pristatymas vyko rodant filmuotą medžiagą, kurioje pateiktos knygoje minimų karininkų nuotraukos su trumpais aprašymais.

Renginiui baigiantis klausytojai uždavė svečiui klausimų. Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė dėkojo svečiui ir įteikė Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovaną. Atsisveikindamas knygos autorius pasirašė Viešosios bibliotekos svečių knygoje.

Istorinę knygą  „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ turime bibliotekoje. Besidominčius maloniai kviečiame paskaityti.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

Autorės nuotraukos

 

 

Vilnos vėlimo edukacija „Veltinukas tavo delne“

Lapkričio 12 d. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų skyriuje vyko smagi vilnos vėlimo edukacija „Veltinukas tavo delne“. Skyriaus darželinukai kartu su auklėtoja Laima Čigiene ir padėjėja Aida Kisieliene išmėgino savo gebėjimus vilnos vėlime. Užsiėmimą vedė Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė.

Vilnos vėlimas atrastas jau seniai, tačiau iki šių dienų vėlimo technika nėra užmiršta. Vilna išgaunama perdirbant avių, ar kitų vilną auginančių gyvulių „plaukus“. Nuo akmens amžių iki šių dienų buvo ji yra vertinama kaip vienas geriausių, natūraliausių audinių.

Užsiėmimo metu išbandėme tradicinį (šlapiąjį) vilnos vėlimą su vandeniu ir muilu. Savo rankučių ir pirštukų pagalba  pasigaminome originalų, nuostabų žaisliuką – kamuoliuką. Patyrėme tai, kas dar nepatirta, išmėginome savo gebėjimus, pajutome vilnos vėlimosi galimybes, atradome save kūrybos procese.

Širvintų Igno Šeiniaus VB Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

 

,,Pralaimėjimai- kelias į pergales“: Algimantui Čekuoliui – 90

I. Šeiniaus viešosios bibliotekos Jauniūnų filiale  nuo lapkričio 10 d. vyksta knygų ir spaudinių paroda ,,Pralaimėjimai – kelias į pergales“, skirta rašytojo, žurnalisto, politiko, televizijos laidų vedėjo Algimanto Čekuolio 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kviečiame lankytojus susipažinti su mūsų kraštiečio Algimanto Čekuolio knygomis ir nuotraukomis iš rašytojo gyvenimo.  Paroda Jūsų lauks  iki lapkričio 31 d.
Maloniai kviečiame.

Jauniūnų filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Jaglinska.

Integruota pamoka

Spalio 28-ąją  dieną  Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko integruota pamoka  „Poetės Ramutės Skučaitės kūryba“. Minint gražų jubiliejų, 90-ąsias poetės metines, dalyvavo Širvintų pradinės mokyklos 3c klasės mokiniai (mokytoja Gita Bakasėnienė).  Ji pasakojo vaikams apie poetės gyvenimo kelią: vaikystę, skaudžiąją tremtį, grįžimą į Vilnių ir kūrybą.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė rodė poetės  knygas: patiems mažiausiems garsinė „Raidžių namučiai“, eilėraščių knygos: nuo daug dešimtmečių nugyvenusių iki išleistų neseniai, puošnių, subtiliai iliustruotų. Galvosūkių, mįslių, pjesių, pasakų knygos – yra iš ko rinktis kiekvienam. Vaikai ruošėsi renginiui.  Buvo gera klausyti ne skaitomų, bet išraiškingai deklamuojamų poetės eilėraščių. Mus džiugino Martynas Šeipūnas, Lukas Jasiukevičius, Rokas Jasiukevičius, Agnius Būtėnas, Laura Četrauskaitė, Rugilė Labanauskaitė, Paulina Mieželytė, Solveiga Lisevičiūtė.

Kitoje renginio dalyje mokinai buvo pakviesti parungtyniauti: reikėjo teisingai sudėti eilėraščio „Žiema“ stulpelius, pagal poetę „atstatyt žodžius kaip buvo, kol tos pradžios nepražuvo“ ir išspręsti užduotį „Gama“. Laimėjo, surinkusi daugiausia taškų, 1-oji  – mergaičių komanda. Pabaigai pasiūlėme suvaidinti tris Ramutės Skučaitės eilėraščius. Netikėta, bet buvo daug savanorių. Pasiskirstę poromis, vaikai vaidino eilėraščius „Neįtiko“, „Šunelio poilsio minutė“ ir „Jeigu būčiau..“. Repeticijoms laiko buvo ne tiek daug, bet viskas pavyko puikiai. Už drąsą ir išmonę vaikai apdovanoti bibliotekos rašikliais.

Džiaugiamės tokiais susitikimais ir dėkojame mokytojai Gitai už geranoriškumą.

             Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė