Dalia Taparauskienė

Knygos puslapiais virtęs giminės medis

   Vėlų kovo 30 dienos vakarą, Lapelių bibliotekoje įvyko kraštiečio Stasio Miliuko knygos „Giminės ir ne tik“ pristatymas.

   Į knygos pristatymą atvyko autorius Stasys Miliukas su žmona Zita, Čiobiškio seniūnas V. Niekis, Lapelių bendruomenės pirmininkė Daiva Drazdauskienė, bibliotekininkės S. Šimanskienė, V. Brazaitienė, Lapelių kaimo seniūnaitis Dainius Drazdauskas ir kaimo gyventojai. Atvyko ir Stasio Miliuko giminių, gyvenančių Lapelių kaime. Jų čia gyvena išties daug: tai Jurevičių, Penkauskų, Lisauskų, Dieninių, tolimesni giminės K. Stravinsko, D. Zablackienės šeimos.

    Renginio dalyvius ir autorių pasveikino Neda Černiauskaitė, kanklėmis atlikdama muzikinį Jono Švedo kūrinį „Pageltę lapai“. Skambėjo ir knygos autoriui skirtos V. V. Navickio eilės „Kaimo vaikas“, „Mano šaknys“, kurias skaitė J. Stravinskienė ir V. Čepkauskienė.

   J. Stravinskienė susirinkusiems trumpai pristatė knygą „Giminės ir ne tik“ . Plačiau apie knygą papasakojo Stasys Miliukas. Išėjus į užtarnautą poilsį atsirado daug laisvo laiko, kurį nutarė skirti savo giminės šaknų paieškai. Taip lapas po lapo į kompiuterį gulė kaimų ir miestelių istorija, kuriuose apsigyveno Stasio giminės. O giminės šaknys, prasidėjusios prosenelių Stasio Dambrausko (1887 – 1962) ir Michalinos Ciesiūnaitės (1896 -1961) Brazelių ir Ilgojaus kaimuose, išaugo iki 108 asmenų, išsisklaidžiusių po visą Lietuvą

   V. Čepkauskienė (Jurevičiūtė) papasakojo, kaip autorius buvo davęs užduotį parašyti apie savo šeimą, surinkti šeimos nuotraukas, gimimo datas genealoginiam medžiui.

   V. Brazaitienė pasidalijo mintimis apie kraštiečio perskaitytą knygą „Giminės ir ne tik“, kurią autorius dovanojo Musninkų A. Petrulio gimnazijai. Ir šiuo metu ši knygą yra eksponuojama A. Petrulio gimnazijos knygų su autografais parodoje.

  Susirinkusieji klausė Stasio Miliuko, kaip pradėti rašyti savo giminės istoriją, kokie iššūkiai laukia renkant medžiagą knygai.

   Po knygos pristatymo dalyviai įsigijo S. Miliuko knygų su autografu.

  Padėkos žodžius, už knygos pristatymą, Stasiui Miliukui skyrė V. Niekis, J. Stravinskienė, M. Lisauskienė, V. Čepkauskienė, D. Drazdauskienė.

   Stasiui Miliukui buvo įteikta taip pat kraštiečio, kilusio iš Lapelių kaimo, Jono Lučiūno knyga „Čiobiškio kraštas“.

Spalvingiausia pavasario šventė – Velykos!

    Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Tai kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

   Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas – kiaušinis. Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.

   Šiai šventei Gelvonų bibliotekoje eksponuojama spaudinių paroda. Ji supažindina bibliotekos lankytojus su šventės tradicijomis.

Sveikatingumo popietė Bagaslaviškio bibliotekoje

                      Saulėtą kovo 23-iosios popietę Bagaslaviškio bibliotekoje lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistas Arvydas Raskilas. Visuomenės sveikatos biuras vykdo visuomenės sveikatos stebėseną, visuomenės sveikatos stiprinimą, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą. Pagrindinė misija – žmonių sveikatinimas, kokybiško gyvenimo prailginimas.

Populiarus tarp širvintiškių šiaurietiškas ėjimas. Taigi ir mes paprašėme Arvydo Raskilo atvažiuoti į mūsų miestelį. Bibliotekoje išklausėme įdomią paskaitą ir išėjome į lauką pasportuoti. Gryname ore specialistas Arvydas išdalino atsivežtas šiaurietiškas lazdas, supažindino kaip su jomis elgtis. Dvylika savanorių entuziastų, atlikę specialius apšilimo pratimus, patraukėme į pirmą „šiaurietišką žygį“ miestelio asfaltuotomis gatvėmis.

Popietėje dalyvavę bagaslaviškiečiai suprato, kad tik nuo jų pačių priklauso kelias į sveikatą ir gerovę. Po savaitės susitarėme ir vėl susitikti Bagaslaviškio bibliotekoje, visi kartu nusprendėme, kad vieno užsiėmimo neužtenka. Besiskirstydami vieni kitiems palinkėjome linksmų švenčių ir geros sveikatos.

Coder Dojo užsiėmimuose ir Bagaslaviškio jaunimas

    Širvintų viešojoje bibliotekoje vyko Coder Dojo užsiėmimai. Coder Dojo – bendruomeniniu savanorystės pagrindu sukurti programavimo pradmenų mokymo klubai 7 – 17 m. vaikams ir jaunimui. Šiuo metu 57 šalyse veikia apie 700 Coder Dojo klubų, kurie yra surengę tūkstančius renginių. Širvintų bibliotekoje vykusiame užsiėmime dalyvavo vaikai ir jaunimas. Taip pat šiuose užsiėmimuose dalyvavo ir Bagaslaviškio bibliotekoje vykstančių Neformaliojo vaikų švietimo programos „Mokausi kurti ir bendrauti“ dalyviai. Jie buvo mokomi sukurti savo pirmąją interneto svetainę ir programavimo ir jiems tai puikiai pavyko. Jiems padėjo Lietuvos IT įmonėse dirbantys programavimo profesionalai – Coder Dojo mentoriai.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Lietuvių kalbos dienos prasidėjo. Renginių visoje Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse programa vos telpa į penkiasdešimt puslapių, iš viso jų – virš septynių šimtų. Raštingiausio bendruomenės nario rinkimai, dailyraščio konkursas, garsių kalbininkų sukakčių minėjimai, paskaitos, diskusijos, apdovanojimai ir kiti renginiai.

Vasario 24 dieną, (trečiadienį) 14 valandą Viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko renginys „Širvintų krašto tarmės istorija ir autentiški vietovardžiai“, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti. Renginyje svečiavosi Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras Kazimieras Garšva. Saulėtos popietės renginį vedė lietuvių kalbos mokytojas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Romas Zibalas, kanklėmis grojo Eglė Pociūtė, eiles deklamavo Modesta Bakšanskytė.

Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habil. dr. Kazimieras Garšva pasakojo Širvintų krašto tarmės istoriją, jos atsiradimą, paplitimą ir svarbą. Pateikė įvairių pavyzdžių, kokios tarmės yra paplitusios visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Širvintų tarmė yra kilusi iš aukštaičių. Primindamas mūsų miesto pavadinimo atsiradimo istoriją, kalbėjo apie autentiškus vietovardžius mūsų krašte. Širvintose labai taisyklingi vietovardžiai.

Įdomius ir šmaikščius klausimus svečiui uždavė lietuvių kalbos mokytojas Romas Zibalas. Renginio dalyviai taip pat įsitraukė į diskusiją. Kazimieras Garšva maloniai atsakinėjo į užduotus  klausimus. Renginyje dalyvavę mokiniai dalinosi savo potyriais, mintimis renginio metu. Popietė buvo kupina pakilios nuotaikos ir gerų emocijų.

Pasibaigus renginiui laikinai bibliotekos direktorės pareigas einanti  Vaiva Daugėlienė padėkojo svečiams ir  įteikė atminimo dovanėles. Habil. Dr. Kazimieras Garšva padovanojo bibliotekai naujų knygų, pasirašė viešosios bibliotekos Svečių knygoje.

Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba seniausia, tačiau turtinga, graži ir brangi. Mes turime kuo didžiuotis, todėl prisiminkime, kokia brangi mums yra gimtoji kalba ne tik kai švenčiame Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, bet nešiokimės meilę savo gimtąjai kalbai visada savo širdyse.

Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Būkime ir mes tos tautos dalimi.