„Poezijos pavasaris 2019“ Čiobiškyje ir Širvintose

„Poezijos pavasaris“ – tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., priešpaskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta daugiau kaip 50 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Kasmet vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas. Šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas. Poezijos ir meno mylėtojams per dvi savaites pristatoma išsami šiuolaikinės lietuvių ir pasaulio poezijos panorama. Poezijos pavasaris tampa vis ryškesniu Europos literatūrinių renginių žemėlapyje.

Skrisdama per visą Lietuvą, šiais metais „Poezijos pavasario“ paukštė nutūpė Čiobiškyje ir Širvintose. Poezijos paukštė, iš pradžių nutūpė medžių šnarėjimo, paukščių čiulbesio, upės čiurlenimo apsuptoje Čiobiškio dvaro kieme. Vėliau, suskleidusi sparnus Širvintose, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos ir Kultūros centro vidiniame kiemelyje, kvietė poezijos mylėtojus susiburti ir pasiklausyti gražiausių eilių. Renginį vedė poetas, vertėjas, eseistas, Poezijos pavasario 2012 metų laureatas Eugenijus Ališanka.

Svečiavosi: poetas, vertėjas Marius Burokas – Tarptautinio poezijos festivalio ,,Poezijos pavasaris“ 2019 metų Maironio premijos laureatas, poetas, vertėjas, eseistas, Eugenijus Ališanka, poetas, fotografas Dainius Dirgėla, poetės Jurgita Jasponytė ir Ramunė Brundzaitė, svečias iš Italijos Davide Castiglione ir žinomas Lietuvos aktorius Andrius Bialobžeskis.

Poezijos pavasaris Širvintų rajone rengiamas nuo 1995-ųjų metų ir šiemet minėjome gražias 25-ąsias šio nuostabaus festivalio metines.

„Pats tekstas yra geriausia autoriaus biografija“, – tokiais žodžiais trumpai, aiškiai ir įtikinamai festivalio svečius pristatė poetas Eugenijus Ališanka.

Išskirtine savo kūryba pamalonino laureatas Marius Burokas, kuris taip pat skaitė eiles skirtas savo dukroms. Svečias iš Italijos Davide Castiglione savo kūryba dalijosi gimtąją kalba, jo eilėraščius vertė ir lietuvių kalba skaitė Ramunė Brundzaitė, o jos pačios kūryba užbūrė jautrumu ir atvirumu. Fotografas ir poetas Dainius Dirgėla, skaitydamas savo eiles, kvietė visus nusišypsoti, jaunimą suklusti. Tuo tarpu poetė Jurgita Jasponytė į savo eiles įliejusi muzikos garsus, jaukiai apgaubė šiluma. Renginio vedantysis Eugenijus Ališanka skaitydamas savo eiles, kiekvienam įteikė nuostabų žodžių žaismą. Žinomas Lietuvos aktorius, kuris yra pelnęs premiją už poezijos skaitymą – aktorius Andrius Bialobžeskis duoklę ir širdį atidavė Henriko Radausko, Jono Strielkūno, M.K Sarbievijaus kūrybai.

Festivalio metu savo kūryba pasidalijo ir mūsų krašto kūrėjai. Čiobiškyje savo kūrybą skaitė Čiobiškio krašto poetė, buvusi mokytoja Sigita Lukoševičienė, Širvintose – poezijos mylėtoja, kūrėja Ugnė Trumpickaitė.

Svečiams buvo įteiktos Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanos. Festivalio dalyviai džiaugėsi šiltu ir svetingu priėmimu, dėkojo visiems susirinkusiems ir organizatoriams. Bibliotekai buvo padovanoti „Poezijos pavasario“ leidiniai.

Ugnė Trumpickaitė

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos filialų darbuotojų metodinė išvyka

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos filialų darbuotojai gegužės 22 d. lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos idėja, pradėjusi formuotis dar XIX a. pradžioje, palaikyta Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus laikais, tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo (1864–1904). Ano amžiaus pabaigoje vėl atgimė užsienyje, tačiau nei Mažosios Lietuvos šviesuoliai, nei Paryžiuje veikusi „Želmens“ draugija (1896–1914) savo bandymais tikslo nepasiekė, vos vienas kitas jų sukauptų leidinių atėjo į Lietuvą. Bene rimčiausiai visos lietuviškos ir lituanistinės spaudos rinkimo darbo ėmėsi 1907 m. įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo įvykiai šį darbą gerokai pristabdė, o patsai Lietuvos valstybės atsikūrimas nacionalinės bibliotekos steigimo reikalus iškėlė visai kitoje plotmėje.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, Nacionalinė biblioteka atvertė naują savo istorijos puslapį.

Šiuo metu bibliotekoje, įvykdžius renovaciją, kuri baigta 2016 m., veikia daugybė erdvių, kurios tenkina įvairius vartotojų poreikius. Baldai lengvai transformuojami, todėl erdvių funkcijas galima keisti. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prieinama kiekvienam lankytojui, kuris nori gauti paslaugą. Čia veikia vaikų priežiūros erdvė, vaikų edukacinės dirbtuvės, susitikimų kambariai, muzikos įrašų studija, meno, muzikavimo, kino filmų peržiūros erdvės ir daugybė kitų erdvių. Plačiau susipažinti su bibliotekos teikiamomis paslaugomis galima interneto puslapyje www.lnb.lt.

Ekskursiją vedė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacinio aprūpinimo skyriaus vyr. bibliografė Olga Zimareva, kuri išsamiai papasakojo apie bibliotekos istoriją, supažindino su bibliotekos teikiamomis paslaugomis.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra Vilniaus regiono (Alytaus ir Vilniaus apskričių) teritorijoje veikiančių bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras, kuris užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybių tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka įsikūrusi pačiame sostinės centre, buvusiuose Zenkovičių-Tiškevičių rūmuose, menančiuose net XV–XVI a. siekiančią istoriją. 1950 m. įkurta biblioteka yra labai mėgstama vilniečių ir laikinų Vilniaus gyventojų. Bibliotekoje sukaupta beveik 500 tūkst. įvairių mokslo sričių knygų, periodinių leidinių, muzikos, filmų, žemėlapių, natų bei grožinės literatūros leidinių lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis pasaulio kalbomis. Kiekvienais metais bibliotekoje apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų, kurie pasiskolina apie 400 tūkst. egz. ledinių.

1955 m. minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Mickevičianos kolekcijoje yra daugiau kaip 1000 leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą. Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija. Tai tapybos, grafikos, skulptūros darbai.

Biblioteka turi sukaupusi didelę ir vertingą kolekciją apie Vilniaus regiono vietoves ir žmones. Nuo 2008 m. bendradarbiaudama kartu su kitomis Vilniaus apskrities bibliotekomis kuria išskirtinę kraštotyrinės informacijos interneto svetainę „Vilnijos vartai“ (www.vilnijosvartai.lt), nuo 2016 m. pradėjo veikti identiška svetainė „Dainavos kraštas“ (www.dainavoskrastas.lt), skirta informacijos apie Alytaus apskritį sklaidai.

Nuo 2006 metų vyko dalies (47 % viso patalpų ploto) bibliotekos pastatų ir patalpų rekonstravimo darbai. Šiuo metu didžioji patalpų dalis rekonstruota, atnaujinta, išlaikant istorinį paveldą. Nuostabios patalpos, kuriose teikiamos paslaugos vartotojams, įgalina po biblioteką vaikščioti  kaip po muziejų, atrandant senąsias knygas ir naujausias paslaugas.

Ekskursiją vedė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėja Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė.

Metodinės išvykos metu viešosios bibliotekos filialų darbuotojai susipažino su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos fondais ir paslaugomis, todėl galės suteikti informaciją apie galimybes pasinaudoti šių bibliotekų teikiamomis paslaugomis Širvintų rajono bibliotekų lankytojams.

Širvintų Igno Šeiniaus bibliotekos projektų vadovė Dalia Taparauskienė

 

Pūkuotukas su draugais Šeimos šventėje

   

Niekas negimsta skaitytojais – juos reikia ugdyti. Siekiant skatinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo susidomėjimą knygomis, gegužės 29 dieną Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo skaitytojai – Anciūnų filialo mėgėjų dramos kolektyvo artistai dalyvavo ,,Šeimų teatro festivalyje 2019“ Vilniaus Lukiškių aikštėje ir parodė nuotaikingą spektaklį ,,Pūkuotuko pasaulis“ (pagal Aleną Aleksanderį Milną). Buvo atkreiptas  dėmesys į skaitymo naudą, propaguojant skaitymo kultūrą su šeima. Knygos personažai Mikė Pūkuotukas (Rita Makauskienė) su savo geriausiais draugais Knysliuku (Alvyda Krapienė), Asiliuku (Loreta Ruseckienė), Pelėda (Vitalija Markevičienė) ir Pasakotoju (Gediminas Makauskas) pradedant nuotaikingu šokiu Katedros aikštėje, smagia eisena Gedimino prospektu, kūrė, inscenizavo, supažindino su Mikės Pūkuotuko neįtikėtinais nuotykiais  Šimtamylės Girios pasaulyje, kuriame visada gera ir linksma.      

  Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė  Rita Makauskienė

 

Širvintiškiai atšventė Europos dieną

Jau šeštą kartą Širvintose vyko  Europos dienos šventė. Šventiniai renginiai vyko gegužės 8 – 9 dienomis.

Šventinės veiklos prasidėjo Viešosios bibliotekos skaitykloje vykusia diskusija „Širvintos ir ES: 15 metų drauge“. Renginyje dalyvavo Širvintų  rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Piškinaitė, Širvintų rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Vita Janavičienė, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Andžela Dalia Ėmužytė, ūkininkas iš Bagaslaviškio Bronislavas Liubomiras Vošteris,  ūkininkas iš Družų Aurimas Inčiūra, Anciūnų kaimo bendruomenės pirmininkas Gediminas Makauskas bei Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė,  svečius linksmino Anciūnų kaimo kapela. Buvo diskutuojama apie tai, kaip per 15 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje  metų Širvintų rajonui sekėsi įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, kaip ES lėšos įtakojo  ūkininkų  bei kaimo bendruomenių gyvenimą.

Gegužės 9-oji – Europos diena – daugeliui per miesto centrą į darbus ar mokyklas skubančių gyventojų prasidėjo „Europos gimtadienio kava“. ES vėliavomis bei kita simbolika išpuoštoje  Igno Šeiniaus alėjoje Viešosios bibliotekos kolektyvas sveikino gyventojus, vaišino kava, dalino informaciją apie Europos Sąjungą.  

Vėlyvą popietę Širvintų atviroje jaunimo erdvėje vyko diskusija „Ką mūsų labui daro Europa?“. Pirmasis prie diskusijos prisijungė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega. Nuo pat Europos Sąjungos susikūrimo iki šių dienų Europos istorijos vingiais atkeliavęs pranešėjas palietė tokius aktualius klausimus kaip BREXIT, pabėgėlių krizė, emigracija. Buvo aptarta, ką Lietuva pasiekė per 15 narystės ES metų, kokias galimybes savo piliečiams atveria Europos Sąjunga.

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Lukošūnienė pasidalino savo įžvalgomis apie suaugusiųjų mokymosi galimybes Europos Sąjungoje. Plačiau buvo apsistota ties internetine suaugusiųjų švietimo platforma EPALE.

Labai aktyviai prie diskusijos prisijungė Širvintų jaunimas. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai – Augustė Baravykaitė, Viktorija Aliukonytė, Justinas Blažys – kartu su anglų kalbos mokytoja, Erasmus + projekto koordinatore Gimnazijoje Valda Maslinskiene dalinosi dalyvavimo projekto veiklose patirtimi. O patirtis buvo išties neįkainojama: jie pabuvojo užsienio šalyse, patobulino anglų kalbos žinias, tapo laisvesni, pradėjo labiau pasitikėti savimi, susirado naujų draugų.

Diskusijos metu surengta rinkimų į Europos Parlamentą repeticija. Renginio dalyviams buvo išdalinti rinkimų biuleteniai, kuriuose – ne kandidatų vardai ir pavardės, o ES piliečių teisės ir laisvės, apibrėžtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad širvintiškiams aktualiausios yra šios teisės ir laisvės: teisė į socialinę apsaugą ir socialinę paramą, teisė į sveikatos apsaugą, neįgalių žmonių integraciją, teisė į mokslą, judėjimo ir gyvenamosios vietos laisvė, pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui. Mažiausiai aktuali pasirodė teisė teikti peticijas.

Renginio dalyvių nuotaiką kėlė jaunų, gabių muzikantų grupės „Name Goes Here“ pasirodymas.

Artėjantiems rinkimams į tiesiogiai renkamą Europos Sąjungos teisėkūros instituciją – Europos Parlamentą –  buvo skirta Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vykusi diskusija „Renkuosi atsakingai“. Joje dalyvavo šie kandidatai rinkimuose: Jonas Pinskus, kandidatuojantis  Lietuvos  socialdemokratų darbo partijos sąraše, ir Irena Vasiliauskienė, kandidatuojanti visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!” gretose. Diskusijos dalyviai pristatė savo partijų rinkimines programas, atsakė į klausimus, kodėl jie kandidatuoja į Europos Parlamentą, ką galvoja apie BREXIT ir kitas grėsmes Europos Sąjungai, išsakė savo nuomonę apie šiandienines Lietuvos aktualijas  – Prezidento rinkimus, referendumus dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Neabejotinai, šis susitikimas su kandidatais prisidės prie širvintiškių apsisprendimo balsuojant Europos Parlamento rinkimuose.

Europos dienos šventės renginius vainikavo puikus Edgaro Lubio solinis koncertas.

Šventinius renginius organizavo Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, partneriai Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, Širvintų meno mokykla, Širvintų atvira jaunimo erdvė.

Almutė Kanapienienė

Keramikos darbų paroda „Paukščiai“

Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų pradinės mokyklos keramikos būrelio mokinių kūrybinių darbų paroda „Paukščiai“.

Kaip sako pati mokytoja Ramunė Šimienė, lipdymas lavina vaikų smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, vaizduotę. Ši pasirinkta kryptis padeda vaikams suprasti, kad visi jie be išimties yra laisvi kurti, gali išlaisvinti savo vaizduotę, užtenka turėti tik reikiamas priemones. Vaikų rankos nulipdo nuostabius kūrinius ir suteikia džiaugsmo ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams.

Akcija „Lietuva skaito!” skaito Širvintose

Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka prisijungė prie akcijos „Lietuva skaito!”, kurios šių metų šūkis: Nudžiugink nors vieną knygą!
Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama ,,Atžalyno” progimnazijos 5 d klasės mokinių piešinių paroda ,,Interpretacijos M.K. Čiurlionio kūrinių tema” (mokytoja Jolita Jurkevičiūtė).
Vaikai žiūrėdami išsirinko jiems labiausiai patikusį piešinį, vartė poezijos knygas, suradę piešinio dvasią atitikusį eilėraštį, perskaitė jį garsiai. Taip nuostabaus mūsų kompozitoriaus ir menininko M.K. Čiurlionio kūryba palietė vaikų širdis.

Piešinių paroda „Interpretacijos M. K. Čiurlionio kūrinių tema“

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 5d klasės mokinių piešinių paroda „Interpretacijos M.K.Čiurlionio kūrinių tema“.  Mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė.

Vieno žinomiausių lietuvių dailininko darbuose daug simbolių. Vienuose darbuose autorius pakyla  arba nusileidžia labai toli už žmogaus realios būties ribų, kituose grįžta į gėrio pasaulį, kurio pasakiški miestai, fantastiški aukurai, saulės  ir kiti gamtos šviesuliai tėra personifikuoti gimtojo krašto elementai. Vaikai rinkosi improvizuoti paveikslus „Pilis, pasaka“, „Karaliai, pasaka“, „Zodiako“ , „Pavasario“, „Laidotuvių simfonijos“ ciklus ir kitus. M. K. Čiurlionio meno universalumas, jo pasaulio supratimas, filosofinėmis kategorijomis apmąstytas meninis vaizdas yra aktualus  bandantiems tapyti  ir išreikšti aplink supantį pasaulį vaikams.

Paroda bus eksponuojama iki gegužės 30 dienos.

Igno Šeiniaus viešoji biblioteka dalyvavo akcijoje „Lietuva skaito!”, kurios šių metų šūkis buvo: Nudžiugink nors vieną knygą!
Jos metu, vaikai  išsirinko jiems labiausiai patikusį piešinį, vartė poezijos knygas, suradę piešinio dvasią atitikusį eilėraštį, perskaitė jį garsiai. Taip nuostabaus mūsų kompozitoriaus ir menininko M.K. Čiurlionio kūryba palietė vaikų širdis.

Vyresnioji bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

 

                                                                           

 

 

Jono Endrijaičio knygos „Viešnagė Vorynėje“ pristatymas

Igno Šeiniaus viešoji biblioteka prisijungė prie akcijos „Lietuva skaito!”, kurios šių metų šūkis: Nudžiugink nors vieną knygą! Rašytojas, poetas, žurnalistas, Jono Aisčio literatūros premijos laureatas Jonas Endrijaitis pristatė naujausią savo poezijos ir pasakaičių knygą vaikams „Viešnagė Vorynėje“. Knygos autorius kartu su vaikais skaitė savo eilėraščius apie vabalų, gyvūnų, paukščių ir žuvų gyvenimus. Knygos personažai gyvena šiuolaikinio berniuko Vyčiuko vaizduotės sukurtoje pasakų šalyje Vorynėje. Pritariant gitaros akordams, visi smagiai dainavo autoriaus dainas „Karaliaus pilis“ ir „Šamo ūsas“.

„Man labai gera dar kartą pas jus atvykti ir pristatyti naujausią savo poezijos ir pasakaičių vaikams knygą „Viešnagėje Vorynėje“. Šioje knygoje yra pasakaitė prieš miegą „Vilko batai“, kurią aš parašiau šeštoje klasėje. Šią pasakaitę aš paruošiau ir pertvarkiau pritaikydamas šiai knygai. Esu parašęs iš viso 12 knygų. Vaikų poezija man yra labai artima tuo, kad aš nuo vaikystės skaitau poeziją ir pats ją kuriu.“, – pasakojo knygos autorius.

Jonas Endrijaitis su savo kūryba yra populiarus ir žinomas bei pripažintas mažųjų skaitytojų ir jų tėvelių. Ši jo poezijos knyga yra be galo nuoširdi, sklidina skaidraus ilgesio, betarpiško vaiko ryšio su gamta ir jį supančiu pasauliu. Knyga veda vaikus į gėrio ir grožio pasaulį, užaugina fantazijos ir atradimų sparnus. Apgaubdamas eilėmis ir linksmomis dainomis, knygos autorius visus visus mažus ir didelius užkrėtė puikia nuotaika.

 Jau daug metų Vaikų literatūros skyriuje gyvuoja tradicija skelbti Metų skaitytojus: ikimokyklinukus, pradinukus ir 5-8 klasių mokinius. Renginio metu buvo apdovanoti daugiausiai 2018 metais knygų perskaitę vaikai. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė ir vyresnioji bibliotekininkė Lolita Pliukštienė jiems įteikė padėkos raštus, atminimo dovanėles ir knygas.

Buvo linksma, smagu ir gera poezijos ir dainos apsuptyje.

Ugnė Trumpickaitė

Pažink savo krašto vardus

2019-ieji  metai paskelbti Vietovardžių metais. Šiems metams paminėti Lapelių bibliotekoje veikia paroda „Pažink savo krašto vardus“.

Parodoje eksponuojama knyga „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ Joje surašyti Lapelių, aplinkinių kaimų, vietovių vietovardžiai. Knygoje fiksuoti to meto gyventojų  žodiniai vietovių pavadinimai. Skaitant vietovardžių  vardus, jie yra reikšmingi atminties požiūriu. Taip susipažįstama artimiau su savo krašto istorija. Eksponuojama kraštiečio A. Balsevičiaus eilėraščių knyga, kurioje yra nuostabūs eilėraščiai apie gimtą kaimą. Taip pat parodoje eksponuojama surinkta kraštotyrinė medžiaga apie Liuliškių, Pigonių, Lapelių kaimus.

Kviečiame aplankyti parodą.

Janė Stravinskienė, Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė