Piešinių paroda „ŠVIESA“

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos foje eksponuojama Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus 3 klasės mokinių piešinių paroda „Šviesa”.

Apie ką mes pagalvojame išgirdę žodį „ŠVIESA“? Kaip ją įsivaizduoja, nupiešė Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus 3 klasės mokiniai. Kiekvienas kitaip – kiekvienas skirtingai. Įdomu, netikėta ir taip intriguoja… Na, mes juk visi žinome, kad vaikų vaizduotė – neišsenkantis atradimų ir netikėtumų šaltinis… Kviečiame sustoti, pasigėrėti, pasinerti į kitus pasaulius, pamatyti ŠVIESĄ vaikų akimis.

Mokiniams pasiruošti padėjo mokytoja metodininkė Sigita Kaminskienė.

Piešinių paroda „Tai mano Mamytė“

Kernavės darželio vaikučiai nuo gegužės 3 dienos  suteikė galimybę pasikabinti bibliotekoje  savo nupieštus piešinėlius. Juose jie sudėjo visą savo meilę mamoms. Piešinėliai  spinduliuoja šilumą ir vaikišką gerumą. Pamatyti mamų portretus galima iki gegužės 17 dienos.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

Paroda, skirta Pasaulio lietuvių metams paminėti

Gegužės 3 -31 dienomis Kernavės bibliotekoje galima pasigrožėti I. Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų paroda, skirta Pasaulio lietuvių metams paminėti. Dailininkė mielai paskolino savo drobes bibliotekai, kad vasarą atvykstantys turistai aplankytų ne tik piliakalnius ir muziejų, bet užsukę į biblioteką sužinotų, kad 2019-ieji metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais ir pamatytų tai progai skirtas drobes. Menininkės paveikslai  man skleidžia šilumą, ramybę ir sūrų jūros skonį. O ką Jūs apsilankę Kernavės bibliotekoje pajusite žiūrėdami į drobes? Maloniai laukiame.

Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė

Rankdarbių paroda „Kraičio skrynią pravėrus“

 

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus bibliotekoje gegužės 3 d. vyko parodos  „Kraičio skrynią pravėrus…” atidarymas.  Paroda skirta Motinos dienai, kuri švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį.  Tai pirmoji paroda, kurioje eksponuojami  ne tik tautodailininkų, bet ir jų mamų, močiučių darbai, kurie išlaikė išbandymą laiku ir buitimi. Šią parodą  surengė Širvintų rajono liaudies meno draugija.

Parodos atidarymą pradėjo Širvintų meno mokyklos ankstyvojo ugdymo  vokalinis ansamblis, vadovaujamas Julijos Jadzevičienės, kuris atliko dainą „Kas pasaulyje brangiausia?“. 

„Aš staltiese mamytės,

Jaunystės jos laikų,

Gėlėm išsiuvinėta,

Žaviuos lig šių dienų.“

Šiais poetės Irenos Kerulienės eilėraščio „Mamos staltiesė“  žodžiais iš poezijos knygos „Kur mūsų šaknys slypi“ į susirinkusius prakalbo parodos kuratorė Aldona Ragelskienė, Širvintų rajono liaudies meno draugijos pirmininkė. Pristatydama šią parodą kalbėjo, jog lietuvės moterys nieko nedarė šiaip sau. Jų rankdarbiai buvo skirti dėvėti, buičiai ir pritaikyti šeimos reikmėms, todėl daugelis jų neišliko. Tie, kurie išliko, kalba mums apie mamų, močiučių kruopštumą, darbštumą ir grožio pajautą.  Šios parodos idėja kilo liaudies meno draugijos nariams dar vasario mėnesį. 

Aldona Ragelskienė pakvietė parodos autorius  pristatyti  savo ir savo mamų, močiučių darbus. Su kokia meile buvo pasakojama  apie pirmuosius savo bandymus austi, siuvinėti, megzti…  Tai prisiminimai apie motinos meilę  rankdarbiams, tai atminties išsaugoti blyksniai, nušviesti motinos meilės ir šilumos.  Ypatinga technika sukurti Kęstučio Norušio mamos Eugenijos Norušienės darbai.

 Meno mokyklos sesučių  trio daina  „Apie mamą“  buvo skirta visiems atidarymo dalyviams ir mamoms, dalyvavusioms renginyje.

Aldona Ragelskienė, po Irenos Kerulienės eilėraščio „Močiutės ratelis“ posmų,  įteikė padėkos raštus visiems autoriams, dėkodama už kiekvieno indėlį į šią parodą.

Parodos dalyviai: 

Virginija Ališauskienė, mama Birutė Garlienė, močiutė Elena Vilčinskienė.

Laima Baronienė, mama Eleonora Žiedelienė.

Agnė Gatelytė-Grybauskienė, mama Irena Gatelienė.

Agnė Gatelytė-Grybauskienė, Oksana Graužinienė ir Širvintų parapijos globos namų gyventojai.

Ana Geigalienė.

Oksana Graužinienė, mama Galina Koiro.

Zofija Jablonksienė, mama Elena Slavinskaitė-Vaitkevičienė, vyro sesuo Elena Jablonskaitė.

Sigita Jankovskienė.

Monika Karalienė, mama Aldona Dambrauskienė.

Neringa Lesienė.

Kęstutis Norušis, mama Eugenija Norušienė.

Aldona Petkevičiūtė, mama Janė Petkevičienė.

Aldona Ragelskienė, mama Veronika Juršėnienė, anyta Juzefa Ragelskienė.

Stasė Rulevičienė, dukra Rasa Rulevičiūtė-Icen.

Dalia Taparauskienė.

Aldona Vasiukevičienė, mama Antanina Ulbinienė.

Joana Zinkevičienė.

 

Laima Bikulčienė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro etnokultūros specialistė, išreiškė viltį, kad ši paroda, nors ir pirmutinė, bus  organizuojama ir ateityje, kad joje bus eksponuojama vis daugiau ir įvairesnių darbų. 

Gražiu renginio pabaigos akordu nuskambėjo Širvintų meno mokyklos mergaičių vokalinio ansamblio daina „Jei širdelėje mamytė“ (mokytoja Julija Jadzevičienė).

Širvintų rajono liaudies meno draugijos  vardu nuoširdžiai dėkojame Aldonai Ragelskienei. Už šios parodos organizavimą esame dėkingi Oksanai Graužinienei , Agnei Gatelytei-Grybauskienei, Laimai Bikulčienei, Daliai Taparauskienei, Dalei Karolaitienei, Širvintų viešajai bibliotekai.

Paroda „Kraičio skrynią pravėrus…” skirta Motinos dienai paminėti,  ji bus eksponuojama iki birželio 3 dienos, tad kviečiame apsilankyti Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje ir apžiūrėti eksponuojamus rankdarbius.

Širvintų rajono liaudies meno draugijos informacija

 

Širvintose lankėsi žmogus, saugantis Europą

Balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo Europos Komisijos komunikacijos kampanijos „ES drauge saugiau“ renginį – diskusiją „Vartokime atsakingiau, pratęskime daiktų istorijas“.

Kampanijos „ES drauge saugiau“ tikslas – plačiau informuoti visuomenę apie tai, kaip ES saugo savo piliečius nuo įvairių pavojų ir grėsmių. Kampanijos metu norima atkreipti dėmesį į paprastus žmones, kurie savo darbais prisideda prie visų mūsų gerovės. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje išleido knygą „Žmonės, kurie saugo Europą“, kurioje pristatytos istorijos penkiolikos žmonių, dirbančių kasdienį, rodos, visai nepastebimą darbą, tačiau ženkliai prisidedančių prie  mūsų šalies saugumo.  Šį laisvalaikiui ir pažinčiai su žmonėmis skirtą leidinį visi diskusijos dalyviai gavo dovanų.

Viena iš knygos „Žmonės, kurie saugo Europą“ herojų – aplinkosaugininkė, VšĮ TEXTALE įkūrėja Viktorija Nausėdienė – dalyvavo renginyje. Kartu su ja atvyko ir kostiumo dailininkė,  stilistė Greta Subatavičiūtė bei antrinio dizaino entuziastė Ingrida Juozulynaitė.

Savo pranešime „Tvari ateitis: kuo galiu prisidėti?“ V.Nausėdienė  papasakojo, kiek išteklių  – medžiaginių ir žmogiškųjų – sunaudojama drabužiams pagaminti, kiek teršalų išmetama į gamtą su gamybos atliekomis. Mes perkame pigius drabužius nesusimąstydami, kad besaikis vartojimas veda prie pražūtingų pasekmių:  žmonių vergiškų  darbo sąlygų tekstilės pramonės gigantuose, didžiulio į vandenį ir orą išmetamų  teršalų kiekio.  Jeigu nesusimąstysime, nepradėsime vartoti atsakingiau, mūsų planeta gali paskęsti atliekose ir ateities gali nebebūti.

Tačiau žmonių sąmonėje pokyčiai jau vyksta, pradedama vartoti atsakingiau, fokusuojantis ne į drabužių kiekybę, o  į kokybę.  Prie atsakingo vartojimo prisideda ir dalinimasis drabužiais, mainų vakarėliai, blusturgiai, drabužių prikėlimas antram gyvenimui. Pasak V.Nausėdienės, lietuviai yra gana atsakingi vartotojai. Jeigu britai kasmet išmeta apie 40 kg drabužių, tai lietuviai – tik 6 – 8 kg. Tačiau vis tiek verta prisiminti mūsų močiučių įpročius nusibodusius ar išaugtus drabužius persiūti ar pataisyti. Tokiu būdu ir piniginė netuštės ir aplinką tekstilinėmis atliekomis mažiau užteršime.

Kostiumo dailininkė, stilistė Greta Subatavičiūtė aiškino, kaip kurti tvarų stilių, neapsikrauti nereikalingais drabužiais. Su atsivežtais drabužiais ji praktiškai pademonstravo, ką su kuo geriau derinti, o ko geriau atsisakyti.  Pasak pašnekovės, renkantis ir perkant atsakingai, vienam žmogui visiems sezonams turėtų pakakti dvidešimties viršutinių drabužių. Deja, šį principą pritaikyti gyvenime pavyksta toli gražu ne visiems.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos asistentė Aušrinė Diržinskaitė padarė puikų įvadinį diskusijos pranešimą apie žiedinės ekonomikos naudą ir galimybes.

Renginio viešnios atsivežė konkrečių pavyzdžių, kaip drabužius galima prikelti antram gyvenimui, juos persiuvant ar iš tekstilės kuriant įvairius aksesuarus.  Diskusijos dalyvės paaukojo  nebedėvimų drabužių, kurie vėliau bus išdalinti jų stokojantiems.

Renginį finansavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, renginio partneriai: Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Globalūs projektai“.

 Almutė Kanapienienė

Susitikimas su žurnaliste Rūta Janutiene ir naujausios jos knygos „Ir saugok mus nuo piktojo…“ pristatymas

Balandžio 24 d. svečiavosi Rūta Janutienė – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų kūrėja ir vedėja. Knygų „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“ (už ją apdovanota prestižine Vinco Kudirkos premija „Už tiriamąją žurnalistiką“), neautorizuotos Dalios Grybauskaitės biografijos „Raudonoji Dalia“ bei „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“ autorė.

Lietuvos žurnalistė Rūta Janutienė susirinkusiems pristatė naujausią savo knygą „Ir saugok mus nuo piktojo…“.

Naujausioje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame“ detektyve – netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom.

„Lietuvoje gerai žinoma žurnalistė, publicistė, televizijos laidų vedėja, redaktorė. Visuomet, kai atvykstame į knygos pristatymus, apie autorę norisi pasakyti tai, ko jūs nematote televizijos eteryje. Tai tikrai be galo drąsus žmogus, tai žurnalistė, kurios drąsa stebina ne vieną jos pašnekovą. Ji imasi tokių temų, kurių kiti šios profesijos atstovai dažniausiai stengiasi nepastebėti, ar tiesiog „apeiti“ jas. Rūta Janutienė – drąsiai ima ir tai daro. Tai žurnalistė, į kurios laidas niekada neateina dalyviai su suderintais klausimais. Tai žmogus, kuriam iš tiesų rūpi paprastų žmonių gyvenimas. Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienintelė žurnalistė, kuriai rūpi kaip tie paprasti žmonės gyvena. Kuri jeigu tiktai gali – būtinai jiems padės. Be žurnalistinio talento Rūta yra puiki knygų rašytoja, nors rašytoja ji savęs nevadina ir kitiems to daryti neleidžia. Šiandien ši knyga „Ir saugok mus nuo piktojo…“, tai knyga, kurioje susipina du skirtingi pasauliai: „banditizmo“ ir „turtingojo elito“, o jos liudininkai iki gyvos galvos nuteistieji Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas atrodo lyg ir pasakojo savo gyvenimo istoriją, kuo jie gyveno, ką jie matė, su kuo bendravo, bet pakeliui atskleidžia tokių pikantiškų detalių, kurias autorė surašė į knygą“, – taip žurnalistę pristatė jos kolegė Aurelija Aleškevičienė.

„Šiek tiek papasakosiu apie pačią knygą. Pradėjau aš ją rašyti po to, kai parašiau trečiąją savo knygą „Dinastija. Landsbergių išgyvenimo istorija“. Niekas iki tol nebuvo nuėjęs į Lukiškes ir nebuvo pasikalbėjęs su Henriku Daktaru ir Vladu Belecku apie tai, ką jie nuveikė per savo tokius „netradicinius“ gyvenimus. Rašė apie juos visi žurnalistai, bet diktavo policija, prokurorai, o jų versijos – niekada nebuvo papasakotos. Abu nuteistieji mane užvedė ant visiškai skirtingų istorijų, pasakojo apie to laikmečio įvykius, žmones ir aš pradėjau aiškintis, gilintis, tirti. Visos tos nuteistųjų istorijos, papasakotos taip, kaip jie iš tiesų gyveno ir papasakotos taip, kaip jie patys papasakojo ir pakeliui papasakojo ir Lietuvos istoriją.

Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins. Jiedu taip pat pateikė ir „daiktinių įrodymų“: knyga gausiai iliustruota  nuteistųjų H.Daktaro ir V.Belecko asmeninių albumų nuotraukomis. Iš tiesų tai aš šioje knygoje parašiau apie šį laikmetį ir apie elitą, kuris niekada nevaikščiojo su antrankiais.“, – susitikime pasakojo žurnalistė Rūta Janutienė.

Žurnalistė atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, kurie buvo susiję ne tik su naujai išleista knyga, tačiau ir kitomis aktualijomis. Susirinkusieji turėjo galimybę įsigyti knygą ir gauti autorės autografą.

Renginys vyko Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu.

Ugnė Trumpickaitė