Balandžio 26 d. Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka organizavo Europos Komisijos komunikacijos kampanijos „ES drauge saugiau“ renginį – diskusiją „Vartokime atsakingiau, pratęskime daiktų istorijas“.
Kampanijos „ES drauge saugiau“ tikslas – plačiau informuoti visuomenę apie tai, kaip ES saugo savo piliečius nuo įvairių pavojų ir grėsmių. Kampanijos metu norima atkreipti dėmesį į paprastus žmones, kurie savo darbais prisideda prie visų mūsų gerovės. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje išleido knygą „Žmonės, kurie saugo Europą“, kurioje pristatytos istorijos penkiolikos žmonių, dirbančių kasdienį, rodos, visai nepastebimą darbą, tačiau ženkliai prisidedančių prie mūsų šalies saugumo. Šį laisvalaikiui ir pažinčiai su žmonėmis skirtą leidinį visi diskusijos dalyviai gavo dovanų.
Viena iš knygos „Žmonės, kurie saugo Europą“ herojų – aplinkosaugininkė, VšĮ TEXTALE įkūrėja Viktorija Nausėdienė – dalyvavo renginyje. Kartu su ja atvyko ir kostiumo dailininkė, stilistė Greta Subatavičiūtė bei antrinio dizaino entuziastė Ingrida Juozulynaitė.
Savo pranešime „Tvari ateitis: kuo galiu prisidėti?“ V.Nausėdienė papasakojo, kiek išteklių – medžiaginių ir žmogiškųjų – sunaudojama drabužiams pagaminti, kiek teršalų išmetama į gamtą su gamybos atliekomis. Mes perkame pigius drabužius nesusimąstydami, kad besaikis vartojimas veda prie pražūtingų pasekmių: žmonių vergiškų darbo sąlygų tekstilės pramonės gigantuose, didžiulio į vandenį ir orą išmetamų teršalų kiekio. Jeigu nesusimąstysime, nepradėsime vartoti atsakingiau, mūsų planeta gali paskęsti atliekose ir ateities gali nebebūti.
Tačiau žmonių sąmonėje pokyčiai jau vyksta, pradedama vartoti atsakingiau, fokusuojantis ne į drabužių kiekybę, o į kokybę. Prie atsakingo vartojimo prisideda ir dalinimasis drabužiais, mainų vakarėliai, blusturgiai, drabužių prikėlimas antram gyvenimui. Pasak V.Nausėdienės, lietuviai yra gana atsakingi vartotojai. Jeigu britai kasmet išmeta apie 40 kg drabužių, tai lietuviai – tik 6 – 8 kg. Tačiau vis tiek verta prisiminti mūsų močiučių įpročius nusibodusius ar išaugtus drabužius persiūti ar pataisyti. Tokiu būdu ir piniginė netuštės ir aplinką tekstilinėmis atliekomis mažiau užteršime.
Kostiumo dailininkė, stilistė Greta Subatavičiūtė aiškino, kaip kurti tvarų stilių, neapsikrauti nereikalingais drabužiais. Su atsivežtais drabužiais ji praktiškai pademonstravo, ką su kuo geriau derinti, o ko geriau atsisakyti. Pasak pašnekovės, renkantis ir perkant atsakingai, vienam žmogui visiems sezonams turėtų pakakti dvidešimties viršutinių drabužių. Deja, šį principą pritaikyti gyvenime pavyksta toli gražu ne visiems.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos asistentė Aušrinė Diržinskaitė padarė puikų įvadinį diskusijos pranešimą apie žiedinės ekonomikos naudą ir galimybes.
Renginio viešnios atsivežė konkrečių pavyzdžių, kaip drabužius galima prikelti antram gyvenimui, juos persiuvant ar iš tekstilės kuriant įvairius aksesuarus. Diskusijos dalyvės paaukojo nebedėvimų drabužių, kurie vėliau bus išdalinti jų stokojantiems.
Renginį finansavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, renginio partneriai: Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Globalūs projektai“.
Almutė Kanapienienė