Lankėsi žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis

Be kategorijos

 Spalio  25 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje lankėsi žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis. Vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kurių pagrindinė tema: „Informacijos pateikimo ypatybės žiniasklaidos priemonėms. Ar visada ji  būna teisinga?“.

    Šis seminaras organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Medijos keičia mūsų pasaulį – suprask jas“.

    Seminaro metu buvo sužinojome daug įdomios ir naudingos  informacijos apie tai, kaip  keičiasi naujienų skaitytojų įpročiai. Šiandien 40 procentų lietuvių pagrindinis informacijos šaltinis yra socialiniai tinklai. Sužinojome, kodėl 7 iš 10 antraščių yra neigiamos.

    Lektorius Aurimas Perednis nuoširdžiai ir išsamiai atsakė į užduotus klausimus, todėl seminarui skirtas laikas  prabėgo greitai.

    „Svarbu suprasti, kad labai sunku tapti patikimu šaltiniu, tai ilgas procesas“, – sakė  Aurimas Perednis.

    Pabaigoje norėčiau pacituoti mintį, išgirstą mokymuose: „Garbingas įvykių ir naujienų  pateikimas yra tada, kai remiamasi faktais ir šaltiniais, neperšama žurnalisto nuomonė“.

Dalia Taparauskienė

Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas

Lapelės

   Spalio 20 dieną Lapelių bibliotekoje vyko Jono Lučiūno knygos „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ pristatymas ir fotografijų parodos atidarymas.

  Renginio dalyviams, kaip pasveikinimas, nuskambėjo Nedos Černiauskaitės atliekamas kūrinys kanklėmis L.David  „Romansas“.

    Į knygos pristatymą atvyko gausus būrys lapeliečių, kaimynai iš Musninkų, Čiobiškio, Širvintų. Šis knygos pristatymas neeilinis, juk knygos autorius Jonas Lučiūnas yra kilęs iš Lapelių kaimo. Tai jau 14-oji autoriaus knyga. Knyga „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ išties įspūdinga. Autorius Jonas Lučiūnas paaukojo daug laiko, kol surinko medžiagą ir sudėjo į knygą. Galime pasidžiaugti, kad apie Lapelių kaimą yra išleista knyga. Autorių visada matome su objektyvu fiksuojantį  gimtinės grožį, įamžinantį šio krašto žmones, šventes.            Pristatymo metu vyko ir autoriaus  fotografijų paroda.  Į susirinkusius  žvelgė aname laike likę žmonės. Tad  autorius Jonas Lučiūnas gerai  supratęs, jog laikas greitai bėga, o nieks atgal negrįžta, ima rinkti, kaupti įamžintus vaizdus, rašyti ir rinkti iš gyventojų prisiminimus. Ir visa tai sudeda į knygą, vieną, antrą, trečią…. kol galiausiai gimsta knyga, paremta archyviniais dokumentais, laiko nublukintomis nuotraukomis, žmonių išsaugotais dokumentais, prisiminimais. Juk jau praeitimi, istorija tapo valakų reforma, pirma kaimo mokykla, pirmi mokytojai, mokiniai,  pirma kaimo elektros lemputė, asfaltuotas kelias. Juk ne vienas  atradome save ir kaimyną jo išleistose knygose.

    Pristatydamas knygą, Jonas Lučiūnas išskyrė geografinį Lapelių unikalumą. Ledynmetis suformavo ypatingą reljefą, raguvas ir griovius. Kartu ir išskirtinumą lemia Neries ir Musės upių slėniai, terasos. Autorius matė daug gražių pasaulio  vietovių, tačiau pats gražiausias ir mieliausias jam  yra Tėviškės grožis. Kaip pasakojo autorius, pirmieji šios vietovės gyventojai neatsitiktinai čia įsikūrė, tai buvo unikali vieta gintis nuo priešų. Atstumas į Neries ir Musės puses per strėlės šūvį. Kaimas išsidėstęs 4×5 kilometrų teritorijoje.

    Autorius Jonas Lučiūnas rinko tai, kas buvo  susiję su tėviške – Lapelių kaimu. Nuo pirmo paminėjimo istoriniuose dokumentuose, iki legendų apie kaimą ir žmones, pavardžių kaitą šimtmečiais, kaimiečių gyvenimus ir jų likimus, prisiminimus.  Rengiant knygą teko peržiūrėti apie 5000 fotografijų iš mano ir mano kraštiečių albumų, apie 10 000 archyvinių dokumentų foto-kopijų.  Jonas Lučiūnas  pabrėžė, kad ne jis čia svarbiausias. Pasak autoriaus, jis tik sudėjo visą medžiagą į vieną vietą, o svarbiausi knygoje – Lapelių žmonės.

Jonas Lučiūnas dėkojo Lapelių kaimo gyventojams, pasidalijusiais sukaupta archyvine medžiaga apie Lapelių kaimo praeitį. Jiems įteikė didelio formato originaliai įrėmintas autoriaus fotografijas. Jose užfiksuoti  nuostabaus grožio šio krašto gamtos vaizdai.

    Apie autoriaus išleistas knygas ir pasilikusius nuostabius įspūdžius pasakojo Helena Vaicekauskienė.

   O apie vaikystės prisiminimus, susijusius su Jono Lučiūno tėveliais dalijosi Vida Blažienė. Tai pat ji paskaitė savo kūrybos eilėraštį apie gimtą kraštą.

    Lapelių kaimo moterų ansamblis, kuris susibūrė šiam įspūdingam renginiui kartu su kraštiečiu Jonu Borusevičiumi, skyrė savo dainas Jonui Lučiūnui. Tekstus ir melodijas dainoms parašė kraštietis Viktoras Baumila.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė autoriui įteikė padėkos raštą.

Lapelių kaimo gyventojai įteikė dovaną, kuri primintų šiltus gimtus namus. Autoriaus Jono Lučiūno knygos pristatymas sutapo su jo gražaus, garbaus jubiliejaus sukaktimi. Visi susirinkę sudainavo „Ilgiausių metų“.

Autorių sveikino kraštietis, pirmos knygos „Čiobiškio kraštas“ rėmėjas Romas Pavasaris.

Sveikinimo žodžius tarė rėmėja Nijolė Didžiokienė, kuri renginio metu padovanojo 11 knygų „Į Lapeles pargrįžta paukščiai“ senyvo amžiaus šio krašto žmonėms. Tai įstabi dovana. Močiutės braukė džiaugsmo ašaras, laikydamos rankose šią nuostabią knygą.

Susirinkę dalyviai ilgai bendravo, dalijosi knygos pristatymo įspūdžiais, apžiūrėjo fotografijų parodą, kuri nupūtė laiko dulkes nuo jų atsiminimų. Visi savo sielas šildė brangiais prisiminimais.

Knygos kelias per gyvenimą yra kaip ir žmogaus. Ji gimsta, autorių surašyta. Su metais auga, nešdama laiko sustabdytas, surinktas, surašytas akimirkas. Ir pasiekusi brandą, pasakos mūsų ainiams apie šio krašto žmones, jų darbus, meilę Tėviškei, nuostabią gamtą.

 Janė Stravinskienė

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė

 

 

 

Lankėsi labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“

Širvintos

Spalio 24 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ l.e.p. direktorė Vaida Rukuižienė.  Širvintų viešajai bibliotekai,  kaimo filialams bei rajono ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigoms ji padovanojo  knygų. Šį kartą knygų krepšeliuose buvo devynių pavadinimų lietuvių autorių kūriniai. Renginio akimirkos nuotraukose.

Ramūno Karbauskio ir Andriaus Mamontovo  įkurtas  labdaros ir paramos fondas gyvuoja  nuo 2013 m. Siekdamas  atrinkti knygas leidybai, fondas kasmet skelbia  Nacionalinį vaikų literatūros konkursą. Konkurso pirmininkas – vaikų literatūros tyrinėtojas doc. dr. Kęstutis Urba.

Fondas „Švieskime vaikus“ jau yra išleidęs per 30 pavadinimų vaikiškų knygų.  Kai kurios iš jų yra sulaukusios atgarsio ar įvertintos kitose knygų akcijose: metų knygų rinkimuose, sėkmingiausio vaikų literatūros debiuto nominacijoje, patekusios į skaitomiausių knygų sąrašą.

Aplikacijų paroda

Širvintos

Iki lapkričio 11 d. Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno” progimnazijos 7 klasių mokinių (mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė) įvairiaspalvių  aplikacijų paroda. Maloniai kviečiame visus ateiti pas mus ir kiekvienu darbeliu pasigrožėti. Patikėkit, tikrai nenusivilsite!

1 2 3 4

Socialinių paslaugų centre lankėsi aktorė Virginija Kochanskytė

Širvintos

Spalio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko aktorės Virginijos Kochanskytės monospektaklis  „Gyvenimas kaip graži kelionė“ . Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka,  vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

Į Širvintas aktorė atvyko iš Klaipėdos, kurioje šiuo metu gyvena ir dirba –  Klaipėdos universitete,  Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių kalbą bei režisūrą pasirinkusiems studentams dėsto sceninę kalbą.  Virginija Kochanskytė  garsėja kaip puiki skaitovė, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja.

Monospektaklyje „Gyvenimas kaip graži kelionė“ aktorė skaitė žymių Lietuvos ir užsienio poetų –  Č.Milošo, A.Mickevičiaus,  V.Mačernio, H.Nagio, J.Aisčio, B.Baltrušaitytės, H.Radausko, J.Vaičiūnaitės, K.Bradūno –  lyriką,  M.K.Čiurlionio, G.Markeso laiškų fragmentus.

Žymių rašytojų žodžiai teatralizuotame renginyje persipynė su  romantiškomis ir ironiškomis, šmaikščiomis ir lyriškomis, ilgesingomis ir svajingomis aktorės autorinėmis interpretacijomis gyvenimo kelionės tema.  Pasitelkdama kūrėjų tekstus, ji keliavo per visus žmogaus gyvenimo tarpsnius: nerūpestingą vaikystę, paaugliškas šėliones, pirmosios meilės paženklintą jaunystę, santuokos rūpesčius, romantiškų svajonių kupiną viduramžio brandą bei išmintimi ir prisiminimais turtingą senatvę.

Betarpiško aktorės bendravimo su publika dėka susidarė įspūdis, kad žiūrovai patys dalyvauja gyvenimiškoje kelionėje, išgyvena spektaklio herojės jausmus. Pati Virginija Kochanskytė yra pasakiusi: „Siekiu, kad atėję į susitikimą su manimi žmonės, visų pirma, apsvaigtų nuo emocijų srauto, o jam pasibaigus, norėtų gyventi gražiau…“ .

Viešosios bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė  visų renginio dalyvių vardu padėkojo charizmatiškajai aktorei  už gyvenimo geismo kupiną vakarą ir įteikė Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas. Projekto partnerei – Socialinių paslaugų centro bendruomenei –  padovanojo knygų.  Tegul jos praskaidrina gyventojų kasdienybę, padeda rasti kelią į vidinę ramybę ir laimę.

    image4 image10 image9 image6 image5

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ pagal H. K. Anderseno pasaką

Širvintos

Spalio 12 d., vykdant skaitymo skatinimo projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“ (projekto autorė vyres. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė), Kultūros centro didžiojoje salėje vyko  teatro „Avilys“ spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“. Pasaką sekė du klajojantys gatvės artistai, persikūnydami vis į kitą personažą – Princesę, Kunigaikštį, Karalių, Rūmų damą… ir net kiaules  (vaidina – Rita Kiškūnaitė ir Arūnas Pakulevičius). Scenarijaus autorius ir režisierius – Arūnas Pakulevičius. Spektaklio pažiūrėti susirinko gausus būrys vaikučių.

Visas pasaulis žino H. K. Anderseną, garsiausią danų rašytoją. Puikiai atsimename jo sukurtas pasakas apie Bjaurųjį ančiuką, Princesę ir žirnį, Mažąją undinėlę, Kiauliaganį ir daugybę  kitų.

 H.K. Andersenas kadaise sukūrė labai šiuolaikišką pasaką – mūsų laikais, kai tikrovę dažnai pakeičia virtuali realybė – labai svarbu atsirinkti, kas tikra, o kas – ne.

Kaip vaikai įsivaizduoja Princesę? Mielaširdišką, malonią, gražią… Bet didysis pasakininkas parašė pasaką apie kitokią Princesę. Ši buvo pasipūtusi, išpaikinta, surūgusi – tokia, kuriai nepatiko viskas, kas tikra. Tačiau meilė, deja, akla – net ir šią princesę įsimylėjo Kunigaikštis. Taip pamilo, kad net sutiko kiaules ganyti… Kas buvo toliau? Žinoma, kaip ir visos pasakos, taip ir ši baigėsi laimingai. Kunigaikštis ir Princesė pamilo vienas kitą ir gyveno ilgai ir gražiai.

Teatro „Avilys“ aktoriai Arūnas Pakulevičius ir Rita Kiškūnaitė puikiai, žaismingai perteikė žymaus rašytojo H.K Anderseno pasaką.

Spektaklio metu aktoriai įtraukė vaikučius kartu dūkti, uždavinėjo klausimus, kalbėjo apie skaitymą ir pasakojo apie garsaus pasakoriaus pasakas. Aktorius ir režisierius Arūnas Pakulevičius kvietė vaikus skaityti vienas įdomiausių, visame pasaulyje žinomiausio, rašytojo H.K Anderseno pasakas.

Priešmokyklinukams ir pradinukams (iš Širvintų lopšelio-darželio ,,Boružėlė“, Širvintų pradinės, ,,Tėkmės“, Musninkų, Gelvonų, Čiobiškio, Bartkuškio, Barskūnų mokyklų), spektaklis taip patiko, kad vaikai kartu ir šoko, ir dainavo, o spektakliui pasibaigus apdovanojo aktorius garsiais plojimais ir šypsenomis.

Spektaklis buvo nuotaikingas, salėje aidėjo vaikų juokas, veiduose žaidė šypsenos.

Dėkojame teatro ,,Avilys“ aktoriams už puikų reginį, vaikučiams ir juos atlydėjusioms pedagogėms už puikią nuotaiką.

Šį projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA

Ugnė Trumpickaitė

Viešojoje bibliotekoje lankėsi garsus biblioterapeutas

Širvintos

Spalio 12 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi psichiatras, psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas. Jis vedė seminarą „Skaitymas, kuris gydo ir padeda gyventi“. Renginys susilaukė didelio lankytojų dėmesio – paklausyti garsaus Gydytojo žmonės atvyko net iš Vilniaus.

Apibūdinant gydytoją  A. Alekseičiką, nuolat tenka vartoti žodį „pirmasis“. Tai pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, jo autoriniai seminarai kiekvienų metų balandžio mėnesį vyksta jau 41 metus. Be pertrūkių. Kadaise jie privertė Vilnių pavadinti Sovietų Sąjungos psichoterapijos sostine.

A. Alekseičikas – pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, ir kol kas vienintelis Lietuvos psichoterapeutas, kurio knyga išleista vokiečių kalba. Dar reikėtų pridėti, kad Gydytojas pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija.

A. Alekseičikas yra ir gydymo skaitymu – biblioterapijos – pradininkas Lietuvoje. Šį metodą dvasinių ligų gydymui jis naudoja jau apie 50 metų. Seminaro metu Gydytojas paaiškino metodo esmę, taikymo galimybes bei būdus. Pasak A. Alekseičiko, „biblioterapijos metodas yra  naudingas tuo, kad paprastai pacientui psichoterapeutas tegali skirti ribotą laiką. O namuose ar palatoje ligonis gali skaityti ir gilintis i knygą. Pacientui išgydyti kartais pakanka kelių knygų, kelių eilučių ar net kelių žodžių. Tačiau tai turi būti sukrečiantys žodžiai, jie turi ne suteikti žmogui informacijos, bet grąžinti jo gyvenimui tikslingumą, atskleisti iki tol nepastebėtus vidinius turtus. Biblioterapeuto užduotis – padėti pacientui atrasti tokių eilučių, žodžių, nuo kurių galėtų prasidėti gijimas, pilnatvė, vientisumas, persmelkiantis visą žmogų. Juk dvasios liga ir yra nukrypimas nuo harmonijos ir pilnatvės.“

Seminaro dalyviai turėjo galimybę patys išbandyti biblioterapijos metodą. Keletas savanorių seminaro dalyvių išvardino juos kankinančias problemas ir skaitydami tekstus bandė rasti kelią joms spręsti. Užduotis pasirodė nelengva, juo labiau, kad Gydytojas „nelaikė už rankos“, keliaujant jausmų labirintais. Skaitomi dvasingi, prasmingi tekstai, jo požiūriu, patys siūlė kelią į problemų sprendimą, bet savanoriai „pacientai“ jo taip ir nerado. Tačiau ieškojimo procesas pradėtas, jo rezultatas priklausys nuo ieškančiųjų dvasinių pastangų.

Renginį organizavo Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, vykdydama Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Gydanti knygos galia“.

 Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Susitikimas su aktoriumi, bardu Gediminu Storpirščiu

Lapelės

    Aktorius Gediminas Storpirštis Lapelių bibliotekoje spalio 10 dieną pristatė literatūrinę –muzikinę kompoziciją „Tėvynė Lietuva – mielesnė už sveikatą”, skirtą Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės kūrybai. Renginio metu skambėjo poeto sonetai, ištraukos iš „Pono Tado” bei „Vėlinių”.  O kad dalyviai geriau suprastų poetų sukurtas eiles, jų esmę, aktorius, bardas  atliko  intarpuose   savo autorines dainas, sukurtas pagal V. Šekspyro ir lietuvių poetų eiles. Gediminas Storpirštis renginio metu atkreipė dėmesį ir į renginį atvykusius mažuosius dalyvius. Kad vaikai geriau suprastų dainuojamąją poeziją jiems skyrė dainas, kurias  kartu su jais ir atliko. Jaunieji dalyviai liko maloniai nustebinti. Vyresnių klasių mokiniai, skaitytojai taip pat liko maloniai nustebinti literatūriniu – muzikiniu vakaru. Juk Adomo Mickevičiaus kūryba nagrinėjama mokykloje, tad labiau sakėsi ją dabar galės suprasti ir ji taps mielesnė. Aktorius, bardas Gediminas Storpirštis daug kalbėjo ir apie meilę Tėvynei, iškovotą  laisvę, dar kartą primindamas, kaip tai svarbu mūsų gyvenime.

    Po renginio daugelis įsigijo jo autorinių kompaktinių  plokštelių su autoriaus autografu. Lapelių bibliotekos skaitytojams padovanojo Ainio ir Gedimino Storpirščių kompaktines plokšteles „Tarakonai iš vaikystės“, „Išgirsk“.

Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė