Spalio 5 dieną Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko popietė ,,Keliaujanti literatūrinė vaistinė – psichologas jūsų bibliotekoje“. Svečiavosi psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė. Kalbėjomės apie knygų klubus, skaitymą, biblioterapiją, savipagalbos knygas. Psichologės pasidalijo asmeninėmis patirtimis, įžvalgomis, rekomendacijomis renkantis, kokią knygą reikia perskaityti.

„Grožinės literatūros skaitymas yra mūsų pomėgis, bet yra profesinė dalis – psichologinės, savipagalbos knygos, kurias skaitome. Labai dažnai sulaukiame gausybės klausimų, kokias savipagalbos knygas reikia perskaityti. Kuo toliau, tuo labiau tai yra populiaru. Jų išleidžiama labai daug“, – pasakojo psichologė Agnė Jurgutytė – Avižinienė.

„M. Scott Peck knyga „Nepramintuoju taku“. Savipagalbos knyga, kuri jau yra tapusi klasika, tapusi bestseleriu. Ją parašė psichologas. Daugybę kartų perleista. Knyga, kuri turi išliekamąją vertę. Tai tradicinių vertybių ir dvasinio tobulėjimo psichologija“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Kalbant apie savipagalbos knygas, tai yra geras būdas gauti daug geros informacijos apie įvairius pereinamuosius laikotarpius, kaip gyventi po skyrybų, artimo žmogaus netekties. Apie šias knygas reikėtų žinoti tai, kad jeigu knygoje rašoma apie stebuklus, tai jau yra netinkama knyga. Lengvai pasiekiamų dalykų šiame gyvenime nėra. Dažniausiai, kad savaime pagalba ateitų, mums reikia ir patiems pasistengti. Nėra visiškai universalių knygų, kurios tiktų kiekvienam. Kas vienam gali tikti ir patikti – kitam gali būti visiškai neįdomu“, – aiškino Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Aš pati esu dirbusi nemažai metų su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Apie tai gerų knygų nėra daug. Labai geros knygos yra Jorgen F. Nissen „Nematomas dramblys“, Kęstučio Dvarecko „Sveikas, gyvenime“. Kęstučio Dvarecko knyga yra apie jo paties istoriją. Knyga „Sveikas, gyvenime“ yra unikali tuo, kad autorius labai atvirai apie viską joje pasakoja. Kęstutis Dvareckas prisipažįsta apie savo priklausomybę ir ne bet kokią, o nuo heroino. Kovoti su šia priklausomybe yra labai sunku, kadangi tai yra liga su atkryčiais. Tikrai neverta tikėtis, kad perskaitęs knygą kažkas pasveiks. Bet ji tikrai yra gera ir žmonėms, kenčiantiems nuo tokios priklausomybės, verta ją perskaityti, – pasakojo psichologė Ivona Staškevičienė.

„Janet Geringer Woititz knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“, labai gera knyga, kurią verta ne tik perskaityti, bet ir sau įsigyti. Joje aprašoma, kas būdinga priklausomų žmonių artimiesiems, kaip su tuo gyventi, kaip tapti šiek tiek laimingesniu gyvenant tokioje aplinkoje. Labai gerai ir suprantamai viskas išdėstyta ir parašyta“, – viena kitą papildydamos kalbėjo psichologės – psichoterapeutės  Ivona Staškevičienė ir Agnė Jurgaitytė – Avižinienė.

„Knyga „Be pavadinimo“ (sudarė Elvyra Kučinskaitė), nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi. Ji yra be galo naudinga ir terapiška būtent tiems žmonėms, kurie yra tai patyrę. Labai sunki knyga ir jeigu ne mano profesija, kažin ar būčiau galėjusi ją perskaityti. Visa bėda yra tame, kad mes tylime, visi kenčia, bet vis tiek tyli, nors žinome, kad ši bėda yra pati didžiausia. Toje knygoje labai daug skausmo. Gedėti po netekties yra labai sunku ir sudėtinga. Palaidoti savo artimą žmogų yra labai skaudu, o kai žmogus pasitraukia iš gyvenimo savo noru, yra dar skaudžiau“, – renginiui baigiantis mintimis dalijosi psichologės – psichoterapeutės.

Popietė buvo įdomi, perpildyta naudingos informacijos. Buvo ne tik įdomu pasiklausyti, bet ir padiskutuoti tikrai aktualiomis ir opiomis temomis.

Visą spalio mėnesį bibliotekoje veiks paroda „Skaitiniai Jūsų sielai“, tikrai atrasite sau tinkančias savipagalbos knygas.

Ugnė Trumpickaitė

    Spalio 6 d. Širvintų viešojoje bibliotekoje lankėsi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kurių pagrindinė tema: „Kaip pateikti informaciją spaudąi ir interneto svetainei“.

    Šis seminaras organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Medijos keičia mūsų pasaulį – suprask jas“.

    Seminaro metu buvo sužinojome daug įdomios ir naudingos  informacijos apie tai, kas svarbu talpinant žinutes interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose bei teikiant informaciją spaudai.

    Buvo suteikta aktualių žinių  apie nuotraukų talpinimo ypatumus, jų vaizdo kokybę.

    Lektorius Dainius Radzevičius  įtaigiai ir vaizdžiai kalbėjo  ne tik apie žurnalistiką, šiuolaikinę žiniasklaidą, bet ir apie knygas, žmones, atsakė į užduotus klausimus, todėl seminarui skirtas laikas  prabėgo greitai.

    „Svarbu valdyti įeinančią ir išeinančią informaciją ir skubiai bei kuo plačiau paskleisti mums palankias žinias“, –  sakė Dainius Radzevičius.

    Pabaigoje norėčiau pacituoti mintį, išgirstą mokymuose: „Socialinėje tikrovėje, žmonės dažnai neturi galimybės sužinoti tikrovės. Jie apie įvykius ir reiškinius sužino per visuomenės informavimo priemones. Reikia išmokti pateikti informaciją taip, kad ji pateisintų jų lūkesčius“.

Dalia Taparauskienė

Popietėje, skirtoje Tautinio kostiumo metams, kuri vyko spalio 4 d., dalyvavo „Atžalyno“ progimnazijos 6a klasės mokiniai su mokytoja Jolita Jurkevičiūte. Jų piešinių paroda „Gyvybės medis“ rugsėjo – spalio mėnesiais eksponuojama Širvintų viešosios  bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Vaikai piešė gyvybės medžius, puoštus tautinių motyvų ornamentais.

Renginio viešnia, Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė Laimutė Bikulčienė  pasakojo vaikams apie Lietuvos regionų tautinių kostiumų skirtumus, ypatumus. Tautiniai kostiumai  yra siuvami iš austų audinių.  Prie jų priderinami tik tam regionui būdingi priedai: karūnos, juostos, riešinės, skraistės, skarelės, papuošalai, nuometai, nuometėliai ir kt.  Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Lamutė Bikulčienė  vaikams vizualiai parodė, koks yra aukštaičių tautinis kostiumas, kuo jis ypatingas, lyginant su kitais regionais. Įdomiai ir išraiškingai buvo pristatytas kiekvienas rūbas: galvos apdangalas, karoliai, palaidinė, liemenė, sijonas, kojinės, juostos. Dabar žinosime, kad aukštaičių kostiume vyrauja raudona spalva, bet negali būti mėlynos. Kiekvienam savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

 Renginys baigėsi ratelių „Aš pasėjau žalią rūtą“ ir „Augo sode serbenta“ šokimu. Laimutė sakė, kad netiesa, esą lietuvių šokiai liūdni. Reikia tik geros nuotaikos juos šokant. Jos, beje,  netrūko renginio metu. Nuoširdžiai dėkojame viešniai už informatyvią ir nuotaikingą popietę. Galbūt ši popietė paskatins vaikus  labiau domėtis tautiniais rūbais, lietuviškomis tradicijomis, paveldu.

 Lolita Pliukštienė

    Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos ,,Seimo portretai“ pristatymas. Svečiavosi knygos autorius Jonas Kazimieras Burdulis ir leidyklos ,,Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė.

    Jonas Kazimieras Burdulis papasakojo, kaip gimė knyga, kodėl pasirinko tokią temą, kokie jausmai jį lydėjo rašant šią satyrinę knygą. Autorius pripažino, kad šiai knygai reikia atrasti ir savo skaitytoją. Ir prieš pateikiant savo kūrinį skaitytojui, kiekvienas autorius privalo susimąstyti, ko jis siekia. Knygoje autorius dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, įžvalgomis. Pasakodamas nevengia pašmaikštauti, autoriaus veide vis šmėsteli šypsena.

     Knyga „Seimo portretai“ sudaryta iš keturių skyrių: seimo portretai, seimo kronikos, iš pragaro virtuvės, pastabos paraštėse. Paskutiniame skyriuje autorius aprašo demagogikos mokslą, kuris nagrinėja efektyvių, tačiau visuotinės moralės normų atmestų metodų taikymą kelių asmenų ar asmenų grupių kovoje, siekiant iškovoti dominuojančios padėties ar kitokios naudos. Knygoje gausu „iškalbingų“ iliustracijų, kurias lydi ir šmaikštūs pavadinimai.

    Autorių papildė ir mintimis apie knygą pasidalijo leidyklos „Saulelė“ direktorė Eglė Mirončikienė. Leidyklos direktorė atsakė į klausimą, kodėl verta perskaityti šią satyrinę knygą. Rėmėsi savo, kaip psichologės patirtimi, įžvalgomis ar mokslininkų įrodytais tyrimais, faktais.

    Klausimų – atsakymų gausa įsuko į diskusijos verpetą. Nuomonių buvo įvairių, svečiai noriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Diskusijos metu autorius nestokojo humoro jausmo, nevengė pajuokauti.

    Knygos pristatymui pasibaigus, autorius pasirašė bibliotekos svečių knygoje. Na, o visus, kurie norėtų perskaityti šią satyrinę knygą, kviečiame apsilankyti bibliotekoje.

    Autoriui linkime sėkmės gvildenant tokias ne visai kasdieniškas temas, kurios aprašomos knygoje.

Ugnė Trumpickaitė