Stalo žaidimų vakaras šeimoms

Kovo 27 dieną Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko nuotaikingas renginys.
Stalo žaidimai – viena iš paprasčiausių ir patogiausių priemonių ugdant vaikus. Jie skatina tiek emocinį, tiek socialinį, tiek pažintinį vystymąsi ir yra puiki alternatyva judriems žaidimams, nes tinka mažose erdvėse. Taikant stalo žaidimus, nereikia galvoti taisyklių – jos jau yra.
Žinomi mūsų krašto žmonės, stalo žaidimų kūrėjai, „Vikingų kaimo“ edukatoriai Judita ir Mindaugas Korsakai dovanojo bibliotekos lankytojams įdomų, įsimintiną stalo žaidimų vakarą. Renginyje dalyvavę vaikai ir tėveliai žaidė įdomius stalo žaidimus. Vakaro metu buvo įvairiausių komandų variantų: mamų su vaikais, vaikų, mamų komandų. Mažesnieji žaidė „Tier auf Tier“, „Obst- garten“, mamos „užsikabino“ už „Dixit“, „Barabaška“. Pažaidusi vieną žaidimą, komanda skubėjo išbandyti kitą. O rinktis tikrai buvo iš ko: ,,Los Mampfos'', „Kuh – Co“, „Die Maulwurf company“, „abalone“ ir kiti. Judita pasakojo, kad jie turi didelę stalo žaidimų kolekciją. Rengdami tokius renginius, jie lavina dalyvių akademinius (skaičiavimas, raidžių, spalvų pažinimas), taip pat gyvenimiškus įgūdžius (kantrybė, vaizduotė, komunikabilumas, bendradarbiavimas).

    Bernardas Šo rašė: „Mes nenustojame žaisti senatvėje, mes tiesiog senstame, nustoję
žaisti“.

    Vakaras buvo nepaprastai įdomus, jaukus, smagus ir kupinas gerų emocijų.
Dėkojame Juditai ir Mindaugui Korsakams už ilgalaikį nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Mano Velykų margutis

    Artėja pati gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kurių pagrindinis simbolis margutis.

    Musninkų miestelio bibliotekininkė surengė popietę – edukacinę pamokėlę ,,Mano Velykų margutis”. Ją pravesti, pamokyti įvairių kiaušinių marginimo ypatumų, pasikvietė Vileikiškių kultūros namų darbuotoją Janiną Jankauskienę. Edukacinėje popietėje dalyvavo net 25 Musninkų vaikų dienos centro vaikai. Ir iš tiesų, net kurie iš pradžių buvo nusiteikę skeptiškai, po kelių bandymų su užsidegimu įsitraukė į kiaušinių marginimo procesą.

    Mokiniams Janina priminė kaip kiaušinius dažydavo seniau ir kokie yra nauji marginimo būdai, pasakojo kaip natūraliai galima nudažyti kiaušinius naudojant įvairius augalus, daržoves ar uogas. Vaikai mokėsi kiaušinius marginti net keliais būdais: vašku, nagu laku, šilku ir paprasčiausiomis popierinėmis servetėlėmis. Kelios valandos prabėgo nepastebimai. Mokiniai patyrė daug gerų emocijų ir didelį džiaugsmą, kai pamatė savo rankų darbo rezultatus.

 Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė

 

Popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui,  Kiauklių filiale

 

   vanagas Kovo 23 d. Kiauklių filiale vyko prisiminimų popietė, skirta partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Partizanų pulkininkas ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas  baigė „Žiburio“gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940 – 1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.

    Adolfas Ramanauskas-Vanagas partizaniniame fronte išbuvo beveik dvylika metų. 1945 m. spalio 7 d. Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Juos sutuokė šios bažnyčios kunigas, partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė.  Žmona Birutė kartu su vyru dalyvavo partizaninėje veikloje. Nuo 1952 m. A. Ramanauskas slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukrele Aukse. Tuo metu parašė atsiminimų knygą „Daugel krito sūnų …“

    1956 m. spalio 12 d. su žmona Birute buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į LTSR KGB kameras. A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje jam įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimo vieta nežinoma.

    Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo nuteista kalėti 8 m.. Mirė 1996 m. kovo 19 d. Kaune. Palaidota Romainių kapinėse.

    Aptarėme A. Ramanausko – Vanago knygą „Daugel krito sūnų …“. Širdies virpulį keliantys partizanų, kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę žygiai ir kovos, kančios ir išgyvenimai, netektys ir skausmas, artimųjų praradimas, begalinė meilė Tėvynei paliko neišdildomą įspūdį.

    Tokia buvo laisvės kaina. Branginkime Tėvynės istorinę atmintį ir amžinąsias vertybes.

                       Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

  Kūrybinis užsiėmimas „Eilėraštį auginti ir išlydėti“

    Minint Pasaulinę poezijos dieną, Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje kovo 21 d. vyko kūrybinis užsiėmimas „Eilėraštį auginti ir išlydėti“. Šįkart susitikti su poezija, pamaloninti širdį ir ausį, į biblioteką atvyko Širvintų pradinės mokyklos 2 b klasės mokiniai su mokytoja Rūta Tamašauskiene. Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė, sveikindama vaikus su poezijos diena, citavo vieną poezijos klasiką, kad poezija tai „geriausi žodžiai sudėti geriausia tvarka“. Žodžio jėga yra labai galinga ir prasminga. Žodžio grožis šildo mus.

Vieni vaikai deklamavo poetų: M. Vainilaičio, E. Selelionio, J. Marcinkevičiaus, A. Matučio, J. Nekrošiaus, B. Brazdžionio, D. Jovaišienės eilėraščius apie Lietuvą. Kiti pasirinko perskaityti sau patinkantį eilėraštį iš poezijos knygų, kurios yra išrinktos į sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. Su vaikais kalbėjome apie poezijos grožį, jos reikšmę. Vaikai svarstė,  ką mieliau skaitytų: poeziją ar prozą. Vėliau keturios mokinių komandos priėmė iššūkį kuo greičiau atlikti užduotį: baigti rašyti eilėraščių knygos pavadinimą. Čia reikėjo tik labai geros orientacijos, nes pačios knygos buvo pateiktos parodoje. Nugalėjusi komanda apdovanota rašikliais. Kūrybiškumo reikalaujanti antra užduotis pabandyti atspėti ar savaip interpretuoti Janinos Degutytės eilėraštį parodė antrokų potencialą kurti. Galbūt į kitų metų renginį jie sugrįš su savo išjaustais posmeliais.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

 

 

Veiksmo savaitė be patyčių

image005

Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ įsijungė į „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ sukurdama interaktyvų testą, kuris padeda atpažinti ir įveikti patyčias. Testą rasite čia: http://uzsaugialietuva.lt/testas/

Interaktyvus testas „Įveik patyčias“ sudarytas iš 10 klausimų ir 4-ių kiekvieno klausimo atsakymo pasirinkimo variantų. Atsakymus į klausimus padeda surasti visoje šalyje puikiai žinomi veidai, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai – krepšininkas Jonas Valančiūnas, laidų vedėja Beata Nicholson, atlikėjas Vidas Bareikis ir žurnalistas Richardas Jonaitis. Testas skirtas moksleiviams nuo 8 iki 13 metų, jį galima atlikti su mokytojo pagalba arba savarankiškai. Kiekvienas pabaigęs testą gauna įgytas žinias pažymintį diplomą.

Kviečiame bibliotekininkus susipažinti su šiuo testu, pabandyti jį atlikti patiems (nors skirtas vaikams, jį atlikti kviečiami ir suaugę), paraginti testą atlikti ir bibliotekos kompiuteriais besinaudojančius vaikus.

„Ką širdelėje slepi?”

Knygnešy, knygnešy,
Ką kuprinėje neši?
Ką širdelėje slepi?
Aš kuprinėje nešu
Visą krūvą knygų!
O širdelėje slepiu –
 Kaip Tėvynę myliu.
      Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje  pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant pravoslavų tikėjimą. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją  žinomą lietuvišką knygų platinimo, knygnešių organizaciją.  Knygnešiai buvo uoliai Rusijos žandarų ieškomi, sekami,o sulaikyti  buvo mušami, kankinami, o pastebėti  ir nesustoję – šaudomi vietoje.  Sugautus ir nuteistus knygnešius  dažniausiai tremdavo į Sibirą ir į kitas sritis, sodindavo į kalėjimą nuo 1 iki 5 metų. Po visą Lietuvą  kryžiavosi knygnešių takai. Vienur giliau, kitur silpniau įspaustos jų pėdos. Tačiau ypač ryškios jos Panevėžio apylinkėse, kur veikė seniausia knygų platintojų organizacija, kur be atvangos  darbavosi legendiniai knygnešiai Jurgis Bielinis,    Karolis Baužys, Kazys Ūdra  ir kiti .

       Maloniai kviečiame  susipažinti su veikiančia paroda.
Družų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Valkauskienė

Popietė Musninkų bibliotekoje

    Šiltą penktadienio dieną į Musninkų  biblioteką sugužėjo būrys mokinių iš Musninkų vaikų dienos centro ,,Aitvarai‘‘ su auklėtoja Asta. Bibliotekininkė pakvietė vaikus pasižiūrėti piešinių parodos ,,Koks gražus mažytis mūsų kraštas”, skirtos Lietuvos šimtmečiui ir, artėjant Kovo 11-ajai, surengė popietę ,,Su gimtadieniu, Lietuva‘‘.

    Jos metu mokiniai atsakinėjo į bibliotekininkės sugalvotus viktorinos klausimus, apie Lietuvą, svarbiausius Lietuvos įvykius, įsimintinas datas. Vėliau visi sprendė kryžiažodį, susijusį su Vasario 16-ąja. Pasirodo, kad mokiniai savo krašto istoriją išmokę pakankamai gerai. Renginio pabaigoje visiems buvo įdomu pasiklausyti temos ,,Faktai apie mus”. Faktus  apie Lietuvą, žmones, sportą, pasiekimus ir kita, skaitė  popietės dalyviai, ir kaip patys sakė, sužinojo daug naudingų ir įdomių dalykų.

                    Musninkų filialo vyr. bibliotekininkė Janė Rolienė