EKSLIBRISŲ KONKURSO „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ PARODA

Širvintos

Birželio mėnesį Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama iš Trakų istorijos muziejaus atkeliavusi  ekslibrisų konkurso „TRAKAMS – 700. TAPATYBĖS BEIEŠKANT: TRAKIEČIO DNR“ paroda.

Pasak iškalbingosios statistikos, XXI a. pradžioje miestuose gyveno beveik pusė visų mūsų planetos gyventojų. Kokia tų miestiečių tapatybė? Kas per amžius, epochas, kartas atsineštas patirtis į galingą, tvirtą, unikalią, išskirtinai tik vienam miestui būdingą simbolinę DNR grandinę supynė suformuotas vertybes? Kokie tie išskirtiniai trakiečio tapatybės formavimo segmentai? Trakų istorijos muziejaus organizuojami kasmetiniai ekslibrisų kūrėjų konkursai jau tapo gražia tradicija. Dalis menininkų dalyvauja juose nuolat – seka muziejaus naujienas, o naujai paskelbto konkurso temą priima kaip rimtą meninį, kūrybinį iššūkį. Menininkų – ekslibrisų kūrėjų 2021 m. konkurso tema buvo klausiama – kaip jie mano, kas jaučiasi esantys trakiečiai, su kuo jie tapatinasi (pvz., su miestu, jo objektu, praeities žmogumi, kokia nors tautine grupe, su Europa ar pasauliu).

Trakai, dviejų pilių miestas, visais istoriniais tarpsniais buvo nepaprastai įdomaus ir dramatiško likimo. Akumuliavę išskirtinę energiją, įkvėpę dailininkus ir rašytojus, Trakai visada buvo ypatingos demokratijos erdvė, atvira tautinei ir religinei įvairovei. Reikia pripažinti, kad tam tikrais istoriniais momentais nebuvo labai didelė miesto politinė, ekonominė įtaka, tačiau ryški kultūrinė, ir pagaliau simbolinė jo reikšmė Lietuvos valstybei visada buvo išskirtinė. Miestas, gyvenęs ir gyvenąs apipintas mistiniais pasakojimais ir legendomis. Konkurso temos pagrindą sudarė miesto istorinis kontekstas, žmogiškasis ir architektūrinis dėmuo – ne tik urbanistinis „veidas“, bet ir jau nebeegzistuojantys pastatai, statiniai ir paminklai, nušluoti nuo miesto paviršiaus vykusių geopolitinių, istorinių, ekonominių įvykių. Šie įvykiai, formavę dabartinį miesto portretą, ne visada pozityvius prisiminimus palikę dar gyvų miesto gyventojų atmintyje ar miesto istorinio dienoraščio puslapiuose. Miesto biografija, kaip ir žmogaus, – joje apstu su jaukia šiluma išgyvenamų prisiminimų ir epizodų, kurie, įsispaudę kaip gėdos ženklai, stumiami į tamsiausią kolektyvinės atminties kertelę… Mums buvo svarbu konkurso tema išprovokuoti kūrėjus, ieškančius meninio, „ekslibrisinės“ raiškos priemonėmis bandomo pateikti atsakymo, kokia gi yra Trakų miesto gyventojo hipotetinės DNR grandinės seka, kas darė įtaką ir formavo esamojo laiko trakiečio tapatybę.

Trakų istorijos muziejaus rengtame konkurse dalyvavo 96 dalyviai, atstovaujantys 29 pasaulio šalims: Argentinai, Australijai, Austrijai, Baltarusijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Indijai, Italijai, JAV, Japonijai, Kanadai, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Meksikai, Norvegijai, Prancūzijai, Rumunijai, Rusijai, Serbijai, Slovėnijai, Šiaurės Makedonijai, Švedijai, Turkijai, Ukrainai, Vengrijai ir Vokietijai. Vertinimo komisija 2021 m. liepos 29–30 d. iš 96 konkursantų pateikto181 ekslibriso atrinko 144 geriausius darbus. Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. 144 ekslibrisai bus eksponuojami parodoje Trakų Salos pilyje.

Vertinimo komisijos sprendimu trys geriausi profesionalūs menininkai buvo apdovanoti I–III premijomis. Kiti trys geriausi, kūrę tradicinėmis grafikos technikomis, ir trys autoriai, kurie sukūrė darbus, taikydami naujas technologijas, autorines technikas, kompiuterinę grafiką, įvertinti 1–3 vietos diplomais, 15 autorių apdovanoti laureato diplomais.

Atrenkant geriausius darbus, ypatingas dėmesys skirtas tradicinių grafikos technikų taikymui, profesionaliam darbų atlikimui, naujų technologijų, kompiuterinės grafikos pritaikymui, kūrybiškumui, kūrinio originalumui, Trakų istorijos ir kultūros studijoms.

Būk sveika, vasarėle!

Zibalai

Birželio 1-ąja, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filialas, bendradarbiaudamas kartu su Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų skyriaus ugdytiniais, darbuotojais, Širvintų kultūros centro Anciūnų filialu, surengė šventę vaikams „Būk sveika, vasarėle!“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Raiboji vištelė ir kviečio grūdelis“.

Šventė vyko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos Zibalų skyriaus kiemelyje. Šioje pasakoje pasakojama apie gražią vištų šeimyną- Viščiukus (darželio ugdytiniai), Vištą (Laima Čigienė), Gaidelį (Rita Makauskienė), kurie rado kviečio grūdelį. Pasiūlė Katinui (Edita Palinauskaitė), Antytei (Inesa Zarubaitė), Paršeliui (Aida Kisielienė) padėti pasodinti grūdą, tačiau jie apsimetė turintys kitų reikalų. Kai kviečio grūdelį reikėdavo palaistyti ar išrankioti piktžoles, nei katinas, nei paršelis, nei antytė to nedarė. Esą turėjo svarbesnių reikalų. Taip viskas ir vyko iki to momento, kai graži, darbšti vištų šeimyna iš užauginto grūdo iškepė pyragą, tada ir katinas, ir paršelis, ir antytė norėjo jo paragauti. Tačiau vištų šeimyna jiems to daryti neleido, nes prie kviečio išauginimo jie visiškai neprisidėjo. – Baltarankiai, tinginiai tegu laižosi skaniai. Baltarankių, tinginių – niekada nevaišinu, – taip šventės pabaigoje skandavo vištų šeimyna.

Šioje pamokančioje pasakoje, kuri yra iliustruota lietuvių – anglų kalbomis, atskleidžiamos išminties, darbštumo, pagarbos kitiems vertybės.

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Zibalų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė

Festivalio „Poezijos pavasaris“ skaitymai Gelvonuose

Gelvonai

Poezijos pavasaris – tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 120 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos bei užsienio. O virtualūs tiltai suteikia galimybę susitikti su poetais, kurie gyvena JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Danijoje. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Kasmet vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas. Šių metų „Poezijos pavasario“ 58-asis laureatas – poetas Liudvikas Jakimavičius už eilėraščių rinkinį „Paliktos paletės“.

Labai džiugu, kad po pertraukos festivalis „Poezijos pavasaris“ iš vasaros vėl persikėlė į pavasarį. Širvintose ir rajone „Poezijos pavasario“ renginiai vyksta nuo 1994 m., taigi, jau 29-ąjį kartą. Skrisdama per visą Lietuvą Poezijos pavasario paukštė nutūpė Gelvonuose.

Poezijos paukštė, suskleidusi sparnus Gelvonų kultūros centre, kvietė poezijos mylėtojus susiburti ir pasiklausyti gražiausių eilių. Svečiavosi lenkų poetas iš Krokuvos Dawid Mateusz, vertėjas Rimvydas Strielkūnas, poetas, žurnalistas Alvydas Valenta, aktorė, režisierė, dainų atlikėja Donata Kielaitė ir poetas, literatūrologas, kritikas Vainius Bakas. Festivalio skaitymus kuravo vertėjas Rimvydas Strielkūnas.

Susitikimą pradėjo aktorė, režisierė Donata Kielaitė, kuri atliko dainą  pagal lietuvių poetės Salomėjos Nėries eilėraštį „Pabučiavimas“. Labai gilius, jautrius eilėraščius gimtąją kalba skaitė svečias iš Krokuvos Dawid Mateusz. Jo eilėraščių vertimus perskaitė vertėjas Rimvydas Strielkūnas. Visus sujaudino žurnalisto ir poeto Alvydo Valentos kūryba, kurią jis skaitė Brailio raštu. Naujausia savo kūryba pasidalijo poetas, literatūrologas Vainius Bakas. Visą renginį skambėjo gražiausia kūryba ir dainos, kurie prisilietė prie kiekvieno klausiusio. Buvo nepaprastai gera klausytis ir skęsti poezijos ir dainų jūroje… Žiūrovai negailėjo svečiams plačių šypsenų ir gausių plojimų.

Renginiui baigiantis šilčiausius sveikinimo žodžius tarė Igno Šeiniaus vardo viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė ir įteikė visiems festivalio dalyviams Širvintų rajono savivaldybės atminimo dovanas.

Festivalio dalyviai džiaugėsi šiltu ir svetingu priėmimu. Dėkojo visiems susirinkusiems ir organizatoriams. Su nekantrumu lauksime kitų metų, kai vėl susitiksime. Poetams linkime, kad niekuomet neišsektų kūrybinė versmė ir vėl mus pradžiugintų savo kūryba.

Iš tiesų Poezijos pavasaris sužydėjo visomis pavasario spalvomis, prasiskleidė įvairiaspalvėmis gėlėmis, kvepėjo žydinčiomis alyvomis. Na, o bibliotekai buvo padovanoti Poezijos pavasario leidiniai.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

Sensorinių skaitymų užsiėmimas

Širvintos

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų erdvėje vyko užsiėmimas su „Boružėlės“ l/d  „Pelėdžiukų“ grupės vaikais (auklėtoja Virginija Stundytė, auklėtojos padėjėjos Rasa Viliūtė ir Jūratė Motiejūnienė). Skaitėme  Julia Donaldson knygą „Grufo vaikelis“.

Grufui uždraudus įkelti koją į tamsųjį mišką, vaikelis, kaip jau gyvenime būna, pasielgė priešingai. Darželio vaikai kartu su vaikeliu keliavę per snieguotą, tamsų, nepažįstamą mišką, klausėsi pūgos šėlsmo, bandė mąstyti rimtai ir krapštyti ausis. Ieškant pelės, jie surado ilgą ir spalvotą gyvatę. Sunkiau buvo atrasti pelėdos namus, kurios akys žibėjo prie žurnalų lentynos. Kad kitas gyvūnas bus ne pelė, o  laputė, žinojo Jorė. Pasekę pėdsakais ir juos paskaičiavę, vaikai surado lapės olą tarp knygų.  Prisėdę ant įsivaizduojamų kelmelių, galvojo, kur ieškoti pelytės. Ji slėpėsi krepšyje. Didelis šešėlis buvo baisus tik Grufo vaikeliui, kuris parskubėjo namo.

Sensoriniai skaitymai gerina vaiko emocinę būklę, skatina bendrauti su bendraamžiais, taip pat lavina vaizduotę ir sensorinį (regimąjį, girdimąjį, lytėjimo ir kt.) suvokimą.

Buvo išbandyti  įvairiausi žaidimai, garsinės ir žaislinės knygos. Vaikai draugiškai dalinosi ir atrado, kas jiems buvo įdomiausia.

Biblioteką prisiminti ir vėl į ją nuolat grįžti, paskatins drugeliai, sukurti bibliotekos darbuotojų ir padovanoti mūsų mažiesiems draugams.

 

Vyresn.bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Arklio Dominyko svajos

Lapelės

Gegužės 23 d. Lapelių bibliotekoje vyko popietė „Arklio Dominyko svajos“, skirta Vytauto V. Landsbergio 60-ečiui paminėti. Minint rašytojo jubiliejų, visą gegužės mėnesį Lapelių bibliotekoje yra eksponuojama knygų paroda „Vytautui V. Landsbergiui 60“.

Renginio „Arklio Dominyko svajos“ metu buvo pristatyta rašytojo Vytatuto V. Landsbergio kūryba.

Vytautas V. Landsbergis gimė 1962 m. gegužės 25 d. Vilniuje. Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius bei vaikų rašytojas mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universiteto filologijos fakultete ir baigė lietuvių filologijos studijas. Studijavo kino režisūrą Tbilisio teatro institute, Jono Meko antologinių filmų archyve Niujorke. 1996 metais Vytautas V. Landsbergis studijavo teatro režisūrą Anglijoje, Lidse surengtuose jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.

2002 metais žiūrovų širdis užkariavo ir pirmas autoriaus vaidybinis filmas, skirtas vaikams – „Jonukas ir Grytutė“. Rašytojas Vytautas V. Landsbergis daugiausia žinomas dėl daugybės mažiesiems skaitytojams parašytų pasakojimų. Jo parašytos knygos „Rudnosiuko istorijos“, „Arklio Dominyko meilė“ buvo išrinktos geriausiomis knygomis, skirtomis vaikams.

Rašytojas yra mylimas ir už tokius kūrinius kaip „Obuolių pasakos“, „Angelų pasakos“, „Pelytė Zita“, „Tinginių pasakos“, „Kiaušinių pasakos“, „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, „Obuolių pasakos ir kriaušių“, „Varlė Bunkeryje“ ir daugelį kitų šmaikščių, pamokančių, įdomių istorijų vaikams.

Popietės metu buvo skaitomos tekstų ištraukos iš Vytauto V. Landsbergio knygos „Dominyko kelionė į žvaigždes“. Erika Svirskienė įspūdingai paskaitė tekstą „Venera pasakoja Dominykui apie memy“. Laura Bareckaitė ir Vaiva Dabužinskienė paskaitė teksto ištrauką „Dominykas kalbasi su rugiagėle“. Jaunosios skaitytojos Audinga Dieninytė, Liepa Gumbrevičiūtė, Vilija Padeigytė, Sandra Pušinskaitė, Elena Kuzminskaitė ir Erika Svirskienė paskaitė tekstą „Arklys Dominykas ir rugiagėlių pieva“. Šiam gražiam rašytojo Vytauto V. Landsbergio jubiliejui Širvintų kultūros centro Bagaslaviškio moterų šokių grupė „Liepsna“ pašoko „Sparnuotą šokį“. Taip pat vaikų ir jaunimo šokių kolektyvo „Šypsnis“ 4 grupė skyrė šokį „Vosilinka“. Už skaitymą ir šokius vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė popietės dalyviams įteikė atminimo dovanėlės ir pakvietė dažniau užsukti į knygų pasaulį bei džiaugtis jo teikiamais stebuklais. Širvintų kultūros centro Bagaslaviškio filialo vadovei Erikai Svirskienei atminimui padovanotas paveikslas „Rugiagėlės“, kad ilgai primintų arklio Dominyko svajas ir meilę rugiagėlei. Visiems linkiu daugiau svajoti, mylėti, ieškoti, atrasti savo stebuklų pasaulį knygoje.

Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė

Bagaslaviškyje paminėti Gyvūnų gerovės metai

Be kategorijos

Gyvūnų gerovės metus Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atsižvelgęs į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai. Išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai namų ūkiuose, privačiuose zoologijos soduose.

Aplinkos ministerija pristato originalų Gyvūnų gerovės metų logotipą, kuris vaizduoja iš Lietuvoje gyvenančių laukinių ir naminių gyvūnų sukomponuotą gyvybės medį. Logotipas sukomponuotas iš 15 rūšių gyvūnų, tiek naminių, tiek laukinių: tai kalakutas, arklys, višta, žąsis, čiurlys, bitė, varlė, gyvatė, katė, šuo, ežys, vilkas, kiškis, meška ir lašiša. Nors gerovės nusipelno visi gyvūnai be išimties, bet į logotipą visi netilptų. Būtent dėl šios priežasties buvo  pasirinkta keletas „atstovų“, kurie garsiausiai komunikuoja gyvūnų problemas Lietuvos žiniasklaidoje.

Kiekvienas gyvūnas privalo būti auginamas ir prižiūrimas atsakingai. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Turėtume būti jiems amžinai dėkingi už jų gyvenimą šalia mūsų. Jų buvimas yra neįkainojamas, suteikiantis žmonėms daug džiaugsmo ir prasmės bei duodantis mums naujos patirties.

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo bibliotekininkė organizavo Gyvūnų gerovės metų paminėjimą savo sodyboje kartu su „Tėkmės“ mokyklos pradinių klasių mokiniais. Sodyboje laikomi bei atsakingai ir profesionaliai prižiūrimi sportiniai balandžiai, banguotosios papūgėlės, raudonosios rozelos, kanarėlės, mėlynkaktė amazonė Azo, vištos, putpelės, bitės, belgų aviganė Vega. Sodybos šeimininkas Gediminas (biologijos mokytojas) supažindino mokinius su naminiais ir egzotiniais gyvūnais, papasakojo apie gyvūnų ypatumus, atsakomybę pasirenkant augintinį, gyvūnų priežiūrą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę paimti į rankas ir paleisti po vieną balandį, paruošti papūgoms ir kanarėlėms „skanėstus“ iš ūkyje užaugintų daržovių, atpažinti vištų, putpelių, balandžių, papūgų ir kanarėlių kiaušinius. Šurmulys, susižavėjimo šūksniai, klausimai ir komentarai, daug šypsenų – tai malonūs įspūdžiai po edukacinės dienos.

Minint Gyvūnų gerovės metus buvo akcentuojama, jog svarbu ne tik mylėti gyvūnus, bet ir atsakingai jais rūpintis.

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Švietimo pamokėlė „Geriausias draugas“

Širvintos

Kiekvienas iš Jūsų turbūt girdėjote frazę „Geriausias žmogaus draugas“. Nuo neatmenamų laikų šuo yra laikomas geriausiu žmogaus draugu. Bet įsigydami šunį, katę ar kitą augintinį turime prisiimti ir atsakomybę už jį. Turėti augintinį –reiškia turėti daug pareigų. Norėdamas pasakyti žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis gyvūnais ir juos saugoti, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Gegužės 10 d. Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinukai (mokytojos Rasa Gudeikienė ir Rasa Kemešė) dalyvavo švietimo pamokėlėje „Geriausi draugai“, kurią vedė Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė. Vaikai sužinojo, kurie gyvūnai yra naminiai, o kurie ne, kad jie irgi turi jausmus ir moka verkti, kad gyvūnas nėra žaisliukas ir pažaidus jo negalima išmesti.„Klajūno“ vadovė paragino vaikus ne pirkti šuniuką ar kačiuką, o atvykti į prieglaudą ir čia išsirinkti sau augintinį, kuris labai džiaugsis turėdamas naujus namus ir mylinčius šeimininkus.
Dėkojame vaikams, jų tėveliams, mokytojoms už atneštas dovanas beglobiams gyvūnams.

Vyresnioji bibliotekininė Alina Griškevičienė