Kviečiame prisijungti prie iniciatyvos „Atverk duris vasarai“
Jeigu nori prasmingai ir turiningai praleisti laiką, ateik į Vaikų literatūros skyrių ir prisijunk prie iniciatyvos „Atverk duris vasarai“. Labai lauksime visų norinčių.
Jeigu nori prasmingai ir turiningai praleisti laiką, ateik į Vaikų literatūros skyrių ir prisijunk prie iniciatyvos „Atverk duris vasarai“. Labai lauksime visų norinčių.
Nuo liepos 1 dienos Kernavės filialo bibliotekoje eksponuojama knygų paroda „Lietuvos gamtos draustiniai“. Ji kviečia atnaujinti ir papildyti žinias apie mūsų valstybės gamtos draustinius, paskaityti apie tai, kaip mes juos saugome, kaip keičiasi saugomų teritorijų ribos, pasigrožėti nuotraukomis, sukeltomis į knygų albumus.
Paroda veiks iki liepos 23 dienos.
Kernavės filialo vyr. bibliotekininkė S. Greinienė
„O jau su kokia meile aš lipdžiau
Ir kūriau savo Lietuvą! Ak Seni!
Atidaviau jai viską: protą, širdį
Ir visą meilę, džiaugsmą, svajones,
Ir laimės ilgesį… Nėra žmogaus,
Kuris daugiau jai būtų atidavęs.“
(Justinas Marcinkevičius)
Liepos 1 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje, Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos vidiniame kiemelyje vyko literatūrinė-muzikinė kompozicija „Mindaugas“. Kompozicija sukurta pagal Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“. Skambėjo šiandieną atspindintis Mindaugo monologas, autentiški įrašai iš Sąjūdžio jubiliejaus metinių, kur tautiškumą žadino Justinas Marcinkevičius, ir muzikinės improvizacijos.
Puikią valstybės kūrimo istorijos akimirkų kompoziciją atliko aktoriai Vaiva Mainelytė, Ramutis Rimeikis, Algimantas Butvilas.
Vaiva Mainelytė – Lietuvos teatro ir kino aktorė, įkūnijusi daugelį personažų teatre ir kine. Ji baigė Širvintų vidurinę mokyklą. 2012 m. aktorei įteiktas „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.
Vaiva Mainelytė su nostalgija prisimena Širvintas, žavisi šiandienos pokyčiais.
Algimantas Butvilas – aktorius, įgarsintojas.
Ramutis Rimeikis – režisierius, aktorius, Lietuvos teatro sąjungos vadovas.
„Justino Marcinkevičiaus kūryba lydėjo mus nuo jaunystės. Su ja mes brendome, daug kartų ją vaidinome teatre, ji mus įkvėpdavo. Šiandien J. Marcinkevičiaus kūrybą tarsi stengiamasi nustumti į praeitį, o ji aktuali ir taip reikalinga. Šiurpas eina skaitant „Mindaugo“ monologus, kurie puikiai atspindi ir šiandieną. Savo pasirodyme būtent tai ir stengsimės atskleisti“, – sakė pasirodymo sumanytojas Ramutis Rimeikis.
Justinas Marcinkevičius į Lietuvos dramaturgijos ir teatro istoriją įėjo savo trilogija: „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kurioje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo etapas, architekto kūrėjo ir tarnavimo bažnyčiai santykis bei gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Šie kūriniai sovietmečiu stiprino tautiškumą, žadino domėjimąsi kalba ir istorija.
Renginys skirtas Valstybės dienos (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) paminėjimui.
„Šventė reikalinga einančiai Lietuvai. Dirbančiai, kuriančiai, bręstančiai – ne apsižiojusiai butelio kaklą. Europos integracija reikalauja iš mūsų būtent sąmoningumo ir aktyvaus pilietiškumo. Rizikuoju pasirodyti juokingas, bet ištarsiu žodį „lietuviškumo“. Kalba, moralė, papročiai. Nematau prasmės ištirpti, išnykti, kaip sakant – nutautėti. Kam tada tie paminklai, tiltai, Valdovų rūmai arba dainų šventės. Verta gyventi turtingiau, tačiau neverta mokėti už tai padorumu, sąžiningumu, lietuviškumu“, – viename iš interviu 2003-iaisiais Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių proga kalbėjo tautos poetas, rašytojas Justinas Marcinkevičius.
Aktorių pasirodyme žiūrovai išgirdo autentiškus įrašus iš Lietuvos Sąjūdžio jubiliejaus metinių, kur savo žodžiais tautiškumą žadino Justinas Marcinkevičius.
Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Daugėlienė padėkojo aktoriams už sukurtą nuostabią šventę žiūrovams, puikias vakaro akimirkas ir įteikė gėlės bei dovanėlės.
Renginys vyko įgyvendinant projektą „Bibliotekos erdvė kultūriniam pažinimui, saviraiškai ir kūrybai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projekto vadovė Dalia Taparauskienė
„Gyvenimas – taip geidžiamas apsigavimas!
O kaip norėčiau padaryti jį bekraštį
Ir juo keliauti kaip amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti“
(V. Mačernis)
Šiais poeto Vytauto Mačernio žodžiais prasidėjo literatūrinė popietė Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filiale, skirta Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms.
Dar 1944-aisiais, paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, jausmingai rašė jaunas lietuvių poetas Vytautas Mačernis: „Aš laimingas esu“. Tai visuotinai pripažintas jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Poetas Vytautas Mačernis, gimęs 1921 m. ir žuvęs 1944 m., lietuvių literatūroje paliko ryškų pėdsaką: kūrė poeziją, prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė.
2021-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė poeto Vytauto Mačernio metais.
Literatūrinės popietės metu skambėjo V. Mačernio eilės, biografiniai fragmentai, laiškų ištraukos, kurias skaitė G. Makauskas, A. Krapienė, V. Narkevičienė, L. Ruseckienė. Kokie prasmingi ir šį laikmetį atitinkantys poeto V. Mačernio žodžiai, parašyti laiške sužadėtinei Br. Vildžiūnaitei 1942 metais: „mokėkim gyventi nors dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa. Mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokam sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą“.
Filiale parengta literatūros paroda „ Mūsų Vytautui Mačerniui – 100“.
Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje viešėjo Sigutė Ach – dailininkė, knygų iliustratorė, rašytoja. Studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Kurį laiką piešė reprodukcijas, atvirukus ir pardavinėdavo juos mugėse. 2001 m. kartu su Arvydu Vereckiu įkūrė leidyklą „Nieko rimto“. Iš pradžių Sigutė Ach šiai leidyklai kūrė reprodukcijas, atvirukus, o vėliau pradėjo iliustruoti knygas vaikams. Sigutė Ach iliustravo nemažai vaikų literatūros klasikos kūrinių: Šarlio Pero, Sergejaus Kozlovo, Eleonoros Fardžen, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės ir kitų autorių knygas. Taip pat parašė keletą autorinių knygų, kurios verstos į ukrainiečių, rusų, italų kalbas.
Sigita Abramavičienė – Sigutė Ach apie save sako taip: „Sigutė Ach – taip pasirašau po savo paveikslais, freskomis, tekstais, iliustracijomis nuo 1998 m. Tais metais labai dažnai nejučia aikteldavau: „Ach…“
Nedidelis žodelis įsiterpdavo į mano kalbą gerokai dažniau, nei įprasta ir draugai ėmė mane pravardžiuoti. „Kaip gyveni, Sigute… Ach?“ Buvo juokinga, tad ėmiau taip ir pasirašinėti, net neįtardama, kad žengiu lemtingą žingsnį. 2001 m. mano draugo Arvydo Vereckio įkurta leidykla, mano pačios pavadinta „Nieko rimto“ (o argi rimta yra piešti, o juo labiau leisti sparnuotas karvytes ir svajojančius zuikius?), išgarsino mano vardą visoje Lietuvoje ir net plačiau.
Kas ta Sigutė Ach – kartais klausiu ir savęs pačios, mat dažnai važiuodama į susitikimus, pasakodama apie savo pakylėtą pasaulį tampu tarsi žinios apie tyrumą, banalumo nebuvimą nešėja. Savotiška vedlė į vaikystę, tam, kad kiekvienas rastų savy jėgų atsinaujinti, nusipurtyti rutiną ir nudžiugti – taip, kaip tą gali padaryti tik vaikas.
Dabar dažnai pagalvoju, kad Sigutė Ach – tai būsena, įkvėpimas džiaugtis visu gyvenimu, nedalinant jo į kasdienes ir šventines dienas, į rytus ir vakarus. Tai pasitikėjimas kiekvieno širdy glūdinčia meile ir išmintim, didžiule jėga, keičiančia, auginančia, šviesinančia žmogų ir jo pasaulį“.
Sigutė Ach Širvintų Igno Šeiniaus bibliotekoje lankėsi jau kelis kartus. Šį kartą ji vedė kūrybinę-edukacinę popietę Širvintų pradinės mokyklos 3c klasės mokiniams, kuriuos moko mokytoja Dalia Vinslauskienė. Šios popietės tikslas: sukurti žodžių tiltą, iš kurių vėliau gimsta knyga su iliustracijomis. Dailininkė sakė, kad svarbiausia išlaisvinti vaizduotę, kuri leidžia pažinti ir suprasti pasaulį kitaip, o tai įmanoma liejant paveikslus akvarele. Vaikai su malonumu liejo akvareles, vėliau rašė ant jų žodžių tiltus, kuriuos vėliau Sigutė Ach pakomentavo.
Ji pristatė savo kūrybą. Tai ne tik kitų autorių iliustruotos knygelės, bet ir jos pačios sukurtos ir iliustruotos. Plačiau sustojo ties knygomis „Ambrozijus, Purkius ir angelas“ (Sigutė Ach), „ Pelytė Zita ir aš“ (Vytautas V. Landsbergis), „ Motulės Žąsies pasakojimai“ (Šarlis Pero), „Aukštyn kojomis“ (Donald Bisset) „Ežiukas rūke“ (Sergej Kozlov). Vaikus užbūrė malonus, ramus dailininkės balsas. Jie įdėmiai klausėsi, uždavė daug klausimų.
Dailininkė atsisveikindama sakė, kad buvo sužavėta edukacijos dalyviais, kuriems neprailgo beveik dvi valandos ir padėkojo jiems įteikdama savo kūrybos reprodukciją su autografu atsiminimui.
Ši kūrybinė edukacija buvo organizuota vykdant Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Kūrybinės patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“ vaikams Širvintų rajono bibliotekose“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Projekto vadovė Dalia Taparauskienė
Šią edukaciją dailininkė skyrė Gedulo ir Vilties dienos paminėjimui.
Sigute Chlebinskaitė yra žymi Lietuvos knygų dailininkė, grafikė, iliustruotoja, daugelio knygos menui skirtų renginių sumanytoja ir organizatorė. Mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, vėliau Prahos taikomojo meno, architektūros ir dailės akademijoje, Zalcburgo vasaros akademijoje. 2001-aisiais įkūrė kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, supažindinančią vaikus su įvairiais knygų istorijos etapais. Stažavosi Tarptautinėje vaikų ir jaunimo bibliotekoje Miunchene. Yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė.
Renginio metu vaikai išklausė dailininkės pasakojimą apie Knygų šalį, gavo Knygų šalies piliečių pasus. Sigutė Chlebinskaitė pristatė XIX a. knygų iliustravimo technologijas ir šiuolaikines knygas: Frederique Bertrand ,,Editions du Rouergue“, Takamiro Kurashima poezijos knygą, Dobroslav Foll ,,Ceci ou Cela“ knygą ir kt. Tai yra neįprastos konstrukcijos „stebuklingos“ knygos, kuriose nepakanka vien vartyti puslapius. Jas reikia tam tikru būdu valdyti, kad vaizdai judėtų ar keistųsi.
Šiais metais „Knygų šalis“ mini 20-ies metų jubiliejų. Tai labai įspūdinga data – ilgas ir sunkus kelias link tikslo ir svajonės.
Šios edukacijos metu nebuvo nuobodžiaujančių: visi nuščiuvę žiūrėjo, kai dailininkė pristatė ypatingąsias savo kolekcijos knygas. Vėliau visi susikūrė po Judančių iliustracijų knygą, sukurtą Ombro-cinema dar kitaip vadinama Moire technika. Tai yra senovinis animacijos būdas, piešinį popieriuje paverčiantis judančiu: tokiu būdu nupieštas ratas ima suktis, o mirgantys paveikslėliai gali sukelti net galvos svaigulį. Lėtai per pabaigą iliustraciją braukiant specialia vertikaliomis linijomis sugraduota plastikine plokštele, sukuriama judančių objektų iliuzija. Šias knygas dailininkė pažymėjo specialiu antspaudu, kad jis primintų knygos svarbą ir reikalingumą po šimto metų.
Džiaugiamės bendradarbiavimu su Širvintų pradine mokykla, dėkojame mokytojai Svetlanai Paliukėnienei ir mokiniams, kurie, pasak dailininkės, buvo labai kūrybingi ir smalsūs. Ji buvo sužavėta jaunųjų dailininkų kūrybiškumu ir išmone.
Kūrybinis Knygų šalies užsiėmimas „Iliustravimas Moire technika” vyko vykdant projektą „Kūrybinės pajautos patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“. Šį projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Birželio 15 dieną, antradienį, 11 valandą kviečiame į susitikimą su dailininke, iliustratore, knygų vaikams kūrėja Sigute Ach. Smagiose dirbtuvėse drauge sukursite minčių debesėlį.
Renginys vyks Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje.
Renginys organizuojamas vykdant projektą „Kūrybinės pajautos patyriminės dirbtuvės su knygų kūrėjais“.
Birželio 14 dieną, pirmadienį, 11 valandą kviečiame į susitikimą su dailininke, iliustratore, „Knygų šalies“ įkūrėja Sigute Chlebinskaite. Smagiose dirbtuvėse drauge sukursite judančių paveikslėlių knygą.
Renginys vyks Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje.
Renginys organizuojamas vykdant projektą „Kūrybinės pajautos patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“.
„Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta?
Galbūt – niekas. Galbūt – viskas.
Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju…
Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo.
Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.“
(Renata Šerelytė)
Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje birželio 10 d. vyko susitikimas su rašytoja Renata Šerelyte ir knygos „Pro rūdijančią naktį“ pristatymas.
Anot rašytojos, ši knyga „pagrįsta paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio gyvenimo faktais“. R. Šerelytės knyga šių dienų skaitytojams, ypač jaunimui, turi atverti akis į dar vieną skausmingą žaizdą, pokario Lietuvos žemėje įsigalėjus sovietiniam barbarizmui. Tame laikotarpyje, tiek patriotizmo, kad galėtų būti parašytas tautinis epas, tačiau patriotinė tematika labai retai rašytojų pasirenkama.
Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.
Knyga buvo parašyta 2018 m. ir, kaip teigia autorė, tarsi knygos tąsa, paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu.
Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.
Ir turbūt labiausiai apie šią knygą norisi kalbėti šiomis dienomis, prieš Gedulo ir ir Vilties dieną, nes Antanas Kraujelis kovojo ir žuvo kovoje už Lietuvos laisvę.
Kaip teigė rašytoja Renata Šerelytė, jai be galo sunku buvo sunku rašyti šią knygą. Juk reikėjo įsijausti į knygos veikėjų būsenas, išgyvenimus, likimus. Ji lankėsi jo slapstymosi ir žūties vietoje, perskaitė be galo daug archyvinių dokumentų, kurie buvo saugomi KGB archyvuose.
Kai rašytoja perskaitė ištrauką iš knygos, daugelio susirinkusių akyse sužibėjo ašaros. Juk buvo kalbama apie tai, kaip neįgalią moterį trėmė į Sibirą. Už ką, ji nė pati nežinojo, gal, anot rašytojos, „kokį saugumietį apspjovė“. Graži aukštaitiška šneka liejosi iš rašytojos lūpų, rodos, klausytum ir klausytum.
Rašytoja mielai atsakė į susirinkusių klausimus: ar sunku buvo pavaizduoti saugumiečio portretą, kuriame yra ir rusiškų keiksmažodžių, ar nebuvo kontraversiškų knygos vertinimų, kokius lietuvių rašytojus ji vertina ir labiausiai mėgsta. Pasirodo, kad viena iš mėgstamiausių knygų „Žiedų valdovas“.
Į klausimą, ar nebuvo sunku surasti šiai knygai jumoristinių gaidelių, ji atsakė, kad jai nesvetimas humoro jausmas ir knygos tekstą ji pagyvino, suteikdama jai šiek tiek lengvumo.
Kuri gi mieliausia jai knyga, rašytoja atsakė, kad tikriausiai ta, kurią rašo, nes ji gyvena jos mintyse, todėl lydi kieme, gatvėje, namuose ir svečiuose. O kai pasirodo išleista nauja knyga, rašytoja išgyvena savotišką tuštumos jausmą.
Renginys vyko Širvintų kultūros centro ir viešosios bibliotekos terasoje. Puikus oras lydėjo viso renginio metu.
Renginys skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Jis buvo organizuojamas vykdant projektą „Kūrybinės patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“. Šį projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.