Susitikimas su rašytoja Renata Šerelyte

    „Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta?
    Galbūt – niekas. Galbūt – viskas.
    Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju…
    Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo.
    Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.“

      (Renata Šerelytė)

    Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje birželio 10 d. vyko susitikimas su   rašytoja Renata Šerelyte ir  knygos „Pro rūdijančią naktį“ pristatymas.

   Anot rašytojos, ši knyga „pagrįsta paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio gyvenimo faktais“.  R. Šerelytės knyga šių dienų skaitytojams, ypač jaunimui, turi atverti akis į dar vieną skausmingą žaizdą, pokario Lietuvos žemėje įsigalėjus sovietiniam barbarizmui.  Tame laikotarpyje, tiek patriotizmo,  kad galėtų būti parašytas  tautinis epas, tačiau patriotinė tematika labai retai rašytojų pasirenkama.

   Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.

   Knyga buvo parašyta 2018 m. ir, kaip teigia autorė, tarsi knygos tąsa, paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

   Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu.

   Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

   Ir turbūt labiausiai apie šią knygą norisi kalbėti šiomis dienomis, prieš Gedulo ir ir Vilties dieną, nes  Antanas Kraujelis kovojo ir žuvo kovoje už Lietuvos laisvę.

   Kaip teigė rašytoja Renata Šerelytė, jai be galo sunku buvo sunku rašyti šią knygą. Juk reikėjo įsijausti į knygos veikėjų būsenas, išgyvenimus, likimus. Ji lankėsi jo slapstymosi ir žūties vietoje, perskaitė be galo daug archyvinių dokumentų, kurie buvo saugomi KGB archyvuose. 

   Kai rašytoja perskaitė ištrauką iš knygos, daugelio susirinkusių akyse sužibėjo ašaros. Juk buvo kalbama apie tai, kaip neįgalią moterį trėmė į Sibirą. Už ką, ji  nė pati nežinojo, gal, anot rašytojos, „kokį saugumietį apspjovė“. Graži aukštaitiška šneka liejosi iš rašytojos lūpų, rodos, klausytum ir klausytum.

   Rašytoja mielai atsakė į susirinkusių klausimus: ar sunku buvo pavaizduoti saugumiečio portretą, kuriame yra ir rusiškų keiksmažodžių, ar nebuvo kontraversiškų knygos vertinimų, kokius lietuvių rašytojus ji vertina ir labiausiai mėgsta. Pasirodo, kad viena iš mėgstamiausių knygų „Žiedų valdovas“.

   Į klausimą, ar nebuvo sunku surasti šiai knygai jumoristinių gaidelių, ji atsakė, kad jai nesvetimas humoro jausmas ir knygos tekstą ji pagyvino, suteikdama jai šiek tiek lengvumo.

   Kuri gi mieliausia jai knyga, rašytoja atsakė, kad tikriausiai ta, kurią rašo, nes ji gyvena jos mintyse, todėl lydi  kieme, gatvėje, namuose ir svečiuose. O kai pasirodo išleista nauja knyga, rašytoja išgyvena savotišką tuštumos jausmą.

   Renginys vyko Širvintų kultūros centro ir viešosios bibliotekos terasoje.  Puikus oras lydėjo viso renginio metu. 

   Renginys skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Jis  buvo organizuojamas  vykdant projektą „Kūrybinės patyriminės dirbtuvės su vaikų knygų kūrėjais“. Šį projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įrašas paskelbtas temoje Be kategorijos, Širvintos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.