Ugnė Trumpickaitė

ŠEŠUOLĖLIŲ BIBLIOTEKA SURENGĖ ISTORINĘ KELIONĘ LAIKU

Šesuolėliai

Dažnai praeitis mums ramybės neduoda,
Jinai kribžda kažkur tai giliai širdyje.
Pavartom albumus ir širdžiai paguoda…
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.
Išnyra veidai tarsi saulei nutviskus…
Tik laikas keliaudamas nutrina viską.
Širdy statom paminklus, kiti– obeliskus,
Su laiku jie nugrimzta nakties tamsoje.
Tik laikas keliaudamas nutrina viską,
Padengdamas atspindžius dulkių mase.
(Autorius nežinomas)

Rugsėjo 30 d. vakare Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Šešuolėlių filialas surengė „Istorinę kelionę laiku“. Renginys skirtas Šešuolėlių kaimo istorinėms asmenybėms ir jų istoriniams pėdsakams, paliktiems šiame bei ankstesniuose šimtmečiuose, prisiminti. Kartu su kitais renginio svečiais į kelionę Šešuolėlių, Šašuolkų ar Šešuolkų praeities pėdsakais keliavo Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys V.Kalesnikas bei Zibalų seniūnijos seniūnas R.Jasevičius. Kad pasivaikščiojimas istoriniais takais nebūtų nuobodus, prie kelionės laiku prisijungė Bagaslaviškio namų muzikuojanti grupė (vad. Janina Chatkevičienė).

Virtuali kelionė prasidėjo nuo seniausio Širvintų apylinkių istorinio paminklo – Laužiškio piliakalnio, kurio apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I-II a. Istorinės kelionės dalyviai apsilankė Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės bažnyčioje, Šešuolių dvare (dabar Šešuolėlių II), sužinojo Gaidelių dvaro istoriją.
Galutinis kelionės tikslas – Šešuolėlių I dvaras, kuriame mėgo lankytis istorinės XIX – XX a. pr. asmenybės, pakeitusios dvarų ir jų apylinkių gyventojų gyvenimus. Istoriniai prisiminimai, kuriais dalijosi Šešuolėlių kaimo gyventojai, nukėlė į 1938 m., kuomet Šešuolėlių I kaimo dvarininku tapo Jonas Variakojis. ,,Pulkininko J. Variakojo nueitas garbingas gyvenimo kelias buvo galimas tik todėl, kad <…> buvo neeilinė asmenybė. Jis buvo gabus organizatorius, narsus ir sumanus karys, geras administratorius, didelis patriotas ir malonaus būdo žmogus.“ (Iš: Kūrėjui – savanoriui plk. Jonui Variakojui mirus / R. Liormanas.)

Kiekvieną aplankytą dvarą gaubė sava aura, kurioje – ten gyvenusių žmonių kelių kartų likimai, jų geri ir … blogi darbai, džiaugsmai ir dramos. Vieni objektai nenumaldomai grimzta į užmarštį, kiti atgimsta, prisikelia naujam gyvenimui.

Kelionėje laiku renginio sumanytoja ir vedėja Vaida Dilienė pateikė tik istoriniais faktais pagrįstus duomenis, kurie sudaro labai mažą ir trumpą istorijos dalį. Reikia tikėtis, kad šių dienų dvarų šeimininkams pavyks atrasti dar neatrastus ir paslaptingus Šešuolėlių krašto istorijos lobius.

O renginio dalyvių naujausiu atrastu lobiu tapo Bagaslaviškio namų muzikavimo grupė bei jų atliekamos dainos, virpinusios širdis, žadinusios prisiminimus ir nostalgiją praeičiai. Muzikantų dėka trys valandos istorinės kelionės praeitimi prabėgo lyg akimirka, kiekvienam dovanojusi bent mažą dalelę džiaugsmo.

Negailestingai metus skaičiuojančiam laikui Šešuolėlių žmonės neleis savo krašto istorijos puslapių ,,padengti dulkių mase“, nes, pasak daina virtusio E. Baltakio eilėraščio žodžių:

„… kol dar matau medžius, tos girios man priklauso.
Kol dar girdžiu paukščius, jų giesmės man priklauso.
Kol dar brendu žole, tos pievos man priklauso.
Kol tu esi šalia, ta meilė man priklauso.
Kol dar tvirta ranka, ir duona man priklauso,
Kol žiburys lange, man tie namai priklauso.
O kai ateis žiema, su paukščiais iškeliausiu.
Bet kol einu žeme, ta žemė man priklauso.“

Už pagalbą ruošiantis istorinei kelionei nuoširdus AČIŪ skirtas Zibalų seniūnijos seniūnui R. Jasevičiui ir darbuotojui Č. Kanapieniui. O už tai, kad kelionė laiku neprailgo, pati didžiausia padėka skiriama Bagaslaviškio namų muzikuojančiai grupei, Viešosios bibliotekos kolektyvui ir visiems visiems buvusiems kartu bibliotekoje – namuose, kur dar rusena židinys.

Šešuolėlių vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė

Gimnazistė Gabija Griškevičiūtė: ,,Per meną atradau save“

Širvintos

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje vyko Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus III klasės gimnazistės Gabijos Griškevičiūtės tapybos darbų parodos ,,Ilgi vakarai“ uždarymas.

Gabija nuo pat vaikystės domisi menu ir skiria tam daug laiko. Piešti pradėjo nuo šešerių. Paaugusi pradėjo domėtis menininkų darbais, įvairiomis tapybos technikomis, lavino įgūdžius ir jai puikiai sekėsi.

Tai yra jau antroji Gabijos Griškevičiūtės  surengta tapybos darbų paroda. Pirmąją savo kūrybinių darbų parodą ji eksponavo Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje.

„Tapymas – tarsi meditacija,  išreiškiu save ir aplinką. Per meną aš galiu patirti save. Kai gali save realizuoti, atrodo, visas pasaulis nusispalvina įvairiausiomis spalvomis.“, –  sako Gabija.

Jaunąją menininkę įkvėpimas „užklumpa“ netikėtai. „Iš pradžių būsimą darbą regiu mintyse, o vėliau perteikiu kūrinį ant drobės. Pats brangiausias širdžiai paveikslas yra „Erelis“. Šiam darbui skyriau ypatingą dėmesį ir labai kruopščiai jį tapiau. Erelis labai didingas paukštis. Mane tai stipriai įkvėpė ir troškau tą didybę perteikti ant drobės“, – atvirauja jaunoji menininkė.

Gimnazistė ketina savo ateitį sieti su menu. Labiausiai ją žavi dizainas arba šiuolaikinis menas. Tapydama ji atsipalaiduoja, išlaisvina visas emocijas, jaučia malonumą, pakylėjimą.

Gabijos Giškevičiūtės darbai tikrai įspūdingi, juose ji sudėjusi visus savo giliausius jausmus. Džiaugiamės, kad mūsų rajone yra tokių kūrybiškų kraštiečių. Jaunąją menininkę sveikino artimiausia draugė Eimantė Kavaliauskaitė ir mama Alina.

Linkime, kad Gabijai niekuomet neišsektų kūrybinė versmė ir toliau džiugintų visus savo nuostabiais kūrybos darbais.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

PAMOKA KITAIP ,,Širvintų rajono kultūros paveldo objektai“

Širvintos

Rugsėjo mėnesį minime Europos kultūros paveldo dienas. Europos paveldo dienas organizuoja Europos Sąjunga ir Europos Taryba, kurios pradėjo šią veiklą 1985 m. Šios dienos yra vienos labiausiai minimų kultūros renginių Europoje.

Europos paveldo dienų metu tūkstančiai paminklinių vietovių atveria duris – kai kurios iš jų paprastai nepriima lankytojų visus likusius metus. Tad žmonės turi galimybę nemokamai apsilankyti, sužinoti apie savo bendrą kultūros paveldą ir prisidėti prie Europos paveldo išsaugojimo dabartinei ir ateities kartoms. Šių metų Europos kultūros paveldo dienų tema – Tvarus kultūros paveldas.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje vyko PAMOKA KITAIP „Širvintų rajono kultūros paveldo objektai“. Į susitikimą atkeliavo Širvintų pradinės mokyklos 4C klasės mokiniai su mokytoja Gita Bakasėniene. Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė supažindino mokinius su žymiausiais Širvintų rajono kultūros paveldo objektais. Mokiniai atidžiai su susidomėjimu klausėsi, atsakė į užduotus klausimus, vartė knygą „Širvintų rajonas“ ir atlasą „Lietuvos piliakalniai“.

Antroje PAMOKOS KITAIP dalyje ketvirtokai porose kūrė kūrybinius darbus „Mano miesto bažnyčia“. Kurdami mokiniai pademonstravo savo kūrybiškumą, išlaisvino vaizduotę.

Viešosios bibliotekos bičiuliai išsiskirstė praturtinę savo turimas žinias ir sukaupę naujos, naudingos informacijos apie Širvintų rajono kultūros paveldo objektus. Mylėkime, tausokime, saugokime savo krašto kultūros paveldo objektus, kad jie išliktų dabartinei bei ateities kartoms.

Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu su Širvintų pradine mokykla, dėkojame smalsiems 4C klasės mokiniams ir mokytojai Gitai Bakasėnienei už apsilankymą. Linkime, kad mokiniai ir toliau išliktų smalsūs, žingeidūs, kūrybiški.

 

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė

 

Pasakojimo edukacija „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“

Širvintos

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje svečiavosi Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos  Molinukė  (Janina Vyšniauskienė) su pasakojimo edukacine programa „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Edukacinė programa parengta pagal to paties pavadinimo lietuvių liaudies pasaką. Edukacijoje dalyvavo Širvintų l/d „Boružėlė“ „Pelėdžiukų“ grupės ikimokyklinukai su  auklėtoja Virginija Stundyte ir auklėtojos padėjėja Rasa Viliūte.

„Senų senovėje Lietuvos pakraštyje gyveno laiminga šeima. Deja, laimė truko neilgai…“, – taip prasideda lietuvių liaudies pasaka. O kas gi buvo toliau?  „Pelėdžiukams“ buvo labai smalsu išgirsti visą sekamą pasaką. „Pavirto broliai į paukščius, pasisodino sesę ant nugaros ir nuskraidino ją į girią. Pasodino ant aukščiausios girioje augančios pušies ir išskrido…“, – toliau pasaką tęsė Molinukė. Pasakojama istorija nuo pat pirmos minutės įtraukė darželinukus į siužeto vingius.

Visi  susikaupę klausėsi Molinukės pasakojimo, noriai atlikinėjo užduotis. Vaikai ne tik įdėmiai klausėsi sekamos pasakos, bet ir patys aktyviai joje dalyvavo, padėdami pasakos herojams įveikti įvairias kliūtis. Eidami kartu su mergaite per girią sutiko debesis, vėjus ir  galybę paukščių. Jų visų paklausė: „Ar nematėte mano brolelių, juodvarniais lakstančių?“ Nei vienas nebuvo matęs, tik juodas varnas žinojo, kur broliai randasi.

Edukacijos metu labai gražiai suskambėjo bambukiniai skudučiai, medinės lazdelės ir molinės švilpynės. Buvo galima išgirsti pačius įvairiausius garsus, kurie išradingai atskleidė sekamos pasakos turinį.

Smagus ir labai įdomus užsiėmimas išsirutuliavo iki judrių žaidimų. Renginiui pasibaigus vaikai išėjo kupini pačių šilčiausių emocijų, veiduose žaidė šypsena, netilo skambus juokas.

Bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė