Skaitytojo ugdymas: vaikų literatūros patirtis ir aktualijos

Lapkričio 3 d. žymus vaikų ir paauglių literatūros tyrėjas , knygų vertėjas, vadovėlių ir mokymo priemonių autorius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas, „Rubinaičio“ žurnalo redaktorius Kęstutis Urba  Širvintų rajono švietimo centre skaitė paskaitą mokytojams ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Tai žmogus, teigiantis, kad vaikų literatūra yra jo tikėjimas ir gyvenimo būdas.

Kalbėdamas apie skaitymo pomėgių stiprinimą, jis pabrėžė, kad būtina palaikyti skaitančio vaiko autoritetą, labai svarbi šeimos parama, garsiniai skaitymai  ir mokytojo, išmanančio vaikų literatūrą, pavyzdys. Aptardamas  probleminius klausimus, sakė, kad reikia surasti gerą knygą tinkamu laiku. Knyga turi atitikti vaiko amžių ir geriau skaityti populiarias knygas (nes taip tobulėja skaitymo įgūdžiai) negu jokių. Lietuvoje kasmet išleidžiama virš 500 knygų pavadinimų, tik lietuvių autorių iki 100 leidinių. Todėl norint išsirinkti skaityti vertą knygą nėra lengva. Svečias patarė, kaip nepaskęsti tokioje knygų gausybėje. Kęstutis Urba patarė, kad norint išsirinkti  gerą knygą, galima orientuotis į jos apdovanojimus medaliais (pvz.  H.K. Anderseno, Karnegio), premijomis (IBBY),  fondo „Švieskime vaikus“ įvertintas knygas, paauglių ir jaunimo literatūros konkursų nugalėtojas. Buvo pristatytos įvairių rūšių pasakos, pateikti įžymiausi autoriai ir geriausi vertimai.  Gerbiamas lektorius pasakojo, kaip buvo sudaromas reikšmingiausių knygų vaikams sąrašas ir pristatė šio sąrašo knygas. „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, – teigė projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. Jis ragino išrinktus kūrinius  pasitelkti organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais. Šis sąrašas turėtų  tapti orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.

Taip pat buvo pristatyti reikšmingiausi nauji vertimai, populiariausi lietuvių autoriai ir  Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios vaikų ir paauglių knygos.

Širvintų pradinei mokyklai autorius padovanojo savo parašytą knygą „Auginančioji literatūra”, o visiems dalyviams – įvairios informacinės medžiagos.

Renginys organizuotas, vykdant projektą „Nuo nemokėjimo skaityti iki negalėjimo neskaityti“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“.

1 2 3 4 5 6 7 8

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Mokėmės monitoringo paslapčių

   Lapkričio 6 dieną bibliotekoje apsilankė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto asistentė dr. Džina Donauskaitė.

   Seminaro tema: „Žiniasklaidos monitoringas. Žiniasklaidos analizė“. Žiniasklaidos monitoringas vykdomas prognozės, organizacijos komunikacijos plano sukūrimo, jo taikymo efektyvumo, santykių su žiniasklaida įvertinimo tikslams.

   Lektorė išaiškino žiniasklaidos monitoringo pagrindinius žingsnius. Tai stebėsenos laikotarpio ir kanalų parinkimas, monitoringo įrankių formulavimas,  monitoringas, apibendrinamoji statistika ir ataskaita.

   Monitoringas leidžia nustatyti, kokių veiksmų  galima imtis problemos sprendimui.

 

Dalia Taparauskienė

Spektaklis „Jis ir Ji“ Viešojoje bibliotekoje

Lapkričio 3 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje  vyko aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklis „Jis ir ji“. Birutė Mar – unikali menininkė, viena žymiausių Lietuvoje monospektaklių kūrėja, kiekvienais metais dalyvaujanti įvairiuose pasaulio festivaliuose.

Spektaklyje Jono Biliūno vaidmenį atliko Jaunimo teatro aktorius Aleksas Kazanavičius, rašytojo žmonos – Birutė Mar. Dalyvavo smuikininkas Sigitas Rubis.

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, pripažintas prozos klasikas. Nors iš gyvenimo išėjo labai jaunas, sulaukęs vos 28 metų, paliko daug grožinės literatūros kūrinių, kuriuose atsispindi dažnai skausmingi vidiniai rašytojo išgyvenimai.

Režisierę ir aktorę Birutę Mar sukurti spektaklį inspiravo Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimai, jų atvirlaiškiai, siųsti vienas kitam iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakoponės – vietų, kuriose dėl ligos ar mokslų lankydavosi rašytojas ir jo mylimoji.

„Bene prieš dešimtmetį perskaičiau J.Biliūno ir jo mylimosios Julijos atvirlaiškius, kurie sujaudino savo tyrumu, nuoširdumu, taip trumpai tetrukusios meilės virpėjimu, – sakė Birutė Mar. – Išties, ši istorija – lietuviška Romeo ir Džuljetos istorija, kurią norėjosi prikelti scenoje – rekonstruoti lyg išlikusią seną fotografiją, kurioje prie stalelio rymo susimąstę Jonas ir Julija… Norėjosi sugrąžinti tuos subtilius virpesius, atsklindančius iš J.Biliūno kūrybos, Jono ir Julijos meilės laiškų“.

„Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena pasauly. Pagaliau jiedu susitiko… Abudu nustebo vienas kitą pamatę; abiejų vienu akimirksniu sudrebėjo širdys krūtinėse; jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau yra vienas kitą matę. Ir jiedu padavė vienas antram ranką…“ (J. Biliūnas. „Jis ir Ji“)
Spektaklyje atkurta beveik prieš šimtmetį vos kelis metus tetrukusi Julijos ir J.Biliūno meilės istorija sujaudino ir sugraudino žiūrovus, ne vienam išspaudė ašarą.

Renginys organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą meno terapijos projektą „Gydanti knygos galia“.

      

Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja

Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines

Spalio 28 dieną Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines. Renginio pradžioje Bagaslaviškio seniūnaitė Jurgita Bagdonavičienė perskaitė labai prasmingas mintis, kurios buvo užrašytos ant vienos senovės bibliotekos durų: „Aš esu biblioteka. Aš nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis. Aš esu pasaulio išmintis. Aš esu atviros durys. Įženk!“ Atrodytų, jog šiais informacinių technologijų laikais knyga niekam neberūpi, tačiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenime biblioteka, ypač kaime, yra labai svarbi įstaiga, kurioje žmogus gali rasti ir perskaityti įvairių knygų, žurnalų ir laikraščių. Bibliotekoje galima susirasti ne tik įdomią knygą, bet ir reikiamos informacijos internete. Čia rengiami kultūriniai renginiai.

Vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė pristatė Bagaslaviškio bibliotekos istoriją: „1947 metais Bagaslaviškio miestelyje buvo įkurta klubas-skaitykla. Joje dirbo skaityklos vedėjas Antanas Gatelis. Knygų skaitykloje buvo nedaug. Jos buvo sudėtos į spintą. Knygas atsiveždavo iš Širvintų. Į klubą-skaityklą rinkosi miestelio jaunimas. Čia jie žaidė šaškėmis, domino, klausėsi radijo, rengė vaidinimus. Klubo-skaityklos vedėjas padėdavo rodyti kino mechanikui kino filmus, vykdavo šokiai.

1950 metais klube-skaitykloje pradėjo dirbti Juozas Pociūnas. Tais metais į klubus-skaityklas miesteliuose pradėta vežti daugiau knygų, todėl klubo pavadinimas buvo pakeistas į biblioteką. Nuo 1955-1980 metų bibliotekoje dirbo šie bibliotekininkai: Anelė Čižiūnaitė, Elena Matukaitė, Aleksandra Pociūnaitė, Ona Janukaitytė, Birutė Sargelytė, Paulina Pečiulienė, Regina Purvytė, Nijolė Jasevičienė.

Nuo 1980 metų bibliotekoje dirbo Marijona Vasiliauskienė. Ji puoselėjo biblioteką 11 metų.

1991 metais bibliotekininke pradėjo dirbti Elena Matukienė. Biblioteka aptarnavo 14 kaimų, dirbo 4 dienas per savaitę, nes bibliotekininkė dar dirbo ir Neveronių bibliotekoje. Bibliotekos metraštyje Elena Matukienė rašo: „Gyvenome permainų metus. Mes, bibliotekininkai, patys mokėmės ir padėjome skaitytojams mokytis savosios tautos istorijos, literatūros istorijos, nes pajutome, kad daug ką praradome per pokario metus. Stengiamės parodyti kuo gyvena Lietuva“.

1994 metais biblioteka buvo perkelta į buvusio vaikų darželio patalpas, bet – tik į vieną kambarį. Patalpos labai mažos, todėl masinius renginius bibliotekoje rengti buvo labai sunku. Renginius biblioteka organizavo kartu su Kultūros namais. 1995 metais biblioteka įsikūrė senajame mokyklos pastate. Tai buvo pati lankomiausia vieta Bagaslaviškio miestelyje.

Bibliotekos veikla ir visuomeninis bibliotekininkių darbas Bagaslaviškyje ne kartą susilaukė deramo įvertinimo. Buvusi ilgametė Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Elena Matukienė 2007 metais už ilgametį nuoširdų darbą, aktyvų bibliotekos veiklos ir netradicinių renginių organizavimą bei dalyvavimą bendruomenės gyvenime buvo apdovanota Širvintų rajono savivaldybės padėkos raštu. Už žinių, informacijos ir kultūros sklaidą, skatinant bendruomenės skaitymą 2008 metais buvo apdovanota Lietuvos Kultūros ministerijos padėkos raštu.

2010 metais biblioteka įsikūrė Bagaslaviškio pradinės mokyklos pastate, prie Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos. Todėl biblioteka buvo labiausiai lankoma moksleivių. Bibliotekininkė Toma Daugėlaitė važinėjo į bibliotekininkams rengiamus savęs tobulinimo, bibliotekos atstovavimo ir bendravimo su žmonėmis kursus, kad kuo geriau mokėtų pristatyti biblioteką ir pritraukti skaitytojus. Bibliotekoje buvo rengiami masiniai renginiai, parodos, perskaitytų knygų aptarimai, naujų knygų pristatymai ir viktorinos. Nors visi gyventojai aptarnaujami bibliotekoje, tačiau esant reikalui bibliotekininkė pati nunešdavo knygas skaitytojams į namus. 2011 metais bibliotekoje įvesta nemokama interneto prieiga. Įrengtos keturios kompiuterizuotos darbo vietos.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais vykdydama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“ Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Biblioteka aktyviai vykdo savo veiklą, kasmet organizuojami susitikimai su žinomais žmonėmis, popietės vaikams, viktorinos, knygų pristatymai, garsiniai skaitymai. Nuolat rengiamos teminės ir įžymių datų rašytojų jubiliejams skirtos literatūros parodos. Aktyviai bendradarbiaujant su VŠĮ „Gelbėkit vaikus“ Bagaslaviškio vaikų dienos centru nuolat lavinamas ir skatinamas noras skaityti.

Jubiliejiniame renginyje savo mintimis apie knygą pasidalijo buvusi bibliotekos bibliotekininkė Toma Daugėlaitė, Bagaslaviškio bažnyčios Gyvojo Rožinio Draugijos pirmininkė Elena Pakalnienė, Bagaslaviškio vaikų dienos centro direktorė Nijolė Masiulienė, Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektų vadovė Dalia Taparauskienė. Savo oratoriniais ir muzikiniais sugebėjimais klausytojus stebino aktorius Vladislovas Radvilavičius. Pasak Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos l. e. direktorės pareigas Vaivos Daugėlienės, jeigu per 70 metų biblioteka išliko – vadinasi ji yra reikalinga ir lankoma, o tai reiškia, kad knygas dar ilgai žmonės skaitys. Direktorė įteikė savivaldybės atminimo dovanėles ir padėkas Tomai Daugėlaitei, padėkas jaunajai skaitytojai Gadasai Matvejevaitei bei Virginijai Labunskienei už išsaugotą skaitymo džiaugsmą ir pagarbą knygai.

Dabar dirbanti bibliotekininkė Rima Žilinskienė padėkas už darbštumą ir kūrybingumą bei pagalbą ruošiant bibliotekos renginius įteikė Jolantai Stankevičienei, Živilei Adomavičienei, Vladislavui Radvilavičiui, „Gelbekit vaikus“ Bagaslaviškio vaikų dienos centrui. Kazio Petreikio vadovaujama muzikantų grupė pagrojo mylimiausią Igno Šeiniaus kūrinį „Ant kalno karklai siūbavo“, o visi renginio dalyviai jiems sutartinai pritarė. Renginio pabaigoje knygos gerbėjai vaišinosi jubiliejaus proga pagamintu tortu ir aromatinga arbata.

Remigijus Bonikatas

Šaltinis: laikraštis „Širvintų kraštas”

Straipsnis iš laikraščio „Širvintų kraštas”

plačiau: http://www.sirvinta.net/projektas-%E2%80%9Ebuvome/bagaslaviskio-bibliotekai-70/#respond

Popietė Družų bibliotekoje

    Spalio 27 d., penktadienį, Družų  kaimo bibliotekoje  vyko rudeninė popietė, skirta Helovinui, pavadinimu „Helovinas ir moliūgas”, kurios metu vaikai margino moliūgus akvarele ar guašu. Rezultatas išties traukiantis akį: vaizdingi ir spalvoti oranžiniai moliūgėliai . Dėkoju tiems,  kas dalyvavo, o kas nespėjo , negalėjo, bet turi norą pabandyti, visą atostogų savaitę bibliotekoje  gali rasti moliūgą ir pabandyti jį pagražinti ir taip padidinti eksponatų skaičių  spalvingoje Helovino parodėlėje.

    Visus kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti!

Družų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Valkauskienė