Paminėta poetės, rašytojos Marijos Meilės Kudarauskaitės jubiliejinė sukaktis

Gruodžio 1 dienos popietę Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale buvo paminėtas šiais metais švenčiamas M.M. Kudarauskaitės 90-ies metų jubiliejus.

Poetė gimė 1932 metais rugpjūčio 15 d. Klausgalvių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos rajone. 1950 m. baigė Dusetų vidurinę mokyklą. 1953 m. baigė Dramos studiją prie Valstybinio dramos teatro, 1955 m. lituanistiką Vilniaus universitete. 1975 m. Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatro, muzikos ir kinematografijos institute baigė scenos kalbos aspirantūrą. 1953–1960 m. vaidino Vilniaus ir Kauno dramos teatruose. 1960–1963 m. dirbo Liaudies Meno rūmuose repertuarinio skyriaus vedėja. 1963–1970 m. dėstė žodžio meną Vilniaus pedagogniame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Vėliau net kelis dešimtmečius dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedroje, dėstė scenos kalbą. Garso įrašams kompaktiniuose diskuose įskaičiusi įvairių autorių eilėraščių, pagal jos tekstus sukurta dainų.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1985 m. 2000 m. apdovanota Motiejaus Valančiaus literatūrine premija. 2005 metais už nuopelnus kultūrai ir menui, gimtojo krašto garsinimą,  suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas.

Kūryba M.M. Kudarauskaitei – švytėjimo laikas, minutės, skirtos tik sau. Būtent tokiu ypatingu metu ir gimė gražiausios eilės apie gimtinę, gimtąją kalbą, žodį, kuriam poetė tarnavo visą gyvenimą. Tekstai – universalūs ir aktualūs šiandien, nes poetė kalba apie Lietuvą, jos praeitį.

Nuoširdžiai dėkoju popietės dalyviams, kurie aktyviai dalyvavo viktorinoje ir įdėmiai klausėsi poetės skaitomų eilių.  Taip pat buvusiam muzikos mokytojui Kaziui Petreikiui, kuris sušildė mažą mūsų bibliotekėlę dainomis  pagal poetės Marijos Meilės Kudarauskaitės sukurtus tekstus.

 

 

Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė

Poezijos ir džiazo ekspresas Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lankėsi romantiškas ir užburiantis „Poezijos ir džiazo ekspresas“. „Gyvenimo keliu su poezija ir muzika“ – taip vadinosi literatūrinė-muzikinė programa, kurioje interpretavo ir improvizavo aktorė Virginija Kochanskytė bei saksofonistas Laimonas Urbikas. Pasak programos kūrėjų, „tai buvo nežaboto emocijų ir minčių šėlsmo kupinos poezijos improvizacijos ir džiazo skaitymai, kitaip tariant – džiazo sesija“. Jos metu charizmatiškoji aktorė Virginija Kochanskytė skaitė A. Mickevičiaus, S. Gedos, J. Vaičiūnaitės, J. Kaplinskio, H. Radausko, Č. Milošo, H. Nagio, Ž. Prevero, A. E. Puišytės ir kt. poetų eiles, saksofono virtuozas Laimonas Urbikas  improvizavo ir grojo žinomų pasaulio džiazo kompozitorių kūrinius, atliepiančius skaitomai poezijai. Į poezijos ir muzikos dialogą buvo pakviesti įsitraukti ir žiūrovai – poezijos skaitymu, klausimais, pageidavimais.  Žaismingos, dialogiškos programos žiūrovai skirstėsi prisipildę geismo gyventi gražiau, įdomiau, prasmingiau. Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Menas – tobuliausia žmonių bendravimo kalba“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informacinis rėmėjas – laikraštis „Širvintų kraštas“.

Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros vedėja

Almutė Kanapienienė

Jauniūnų filiale vyko adventinio vainiko pynimo edukacinė popietė

Lapkričio 29-ąją į Jauniūnų filialo biblioteką rinkosi skaitytojos, nešinos eglių ir pušų šakelėmis, žolynais, kankorėžiais bei įvairiausiomis dekoracijomis, skirtomis adventinio vainiko gamybai. Bibliotekininkė Danutė Jaglinska pakvietė skaitytojas į edukacinę popietę, kurioje jos susipažino su adventinio vainiko atsiradimo istorija ir papročiais bei pačios savo rankomis gamino adventinius vainikus.

Edukacinėje popietėje svečiavosi Maišiagalos tradicinių amatų centro renginių organizatorė Janina Voleišo, kuri ir vedė adventinio vainiko pynimo dirbtuves. Janina pasakojo, jog adventinis vainikas tai – neatsiejama kalėdinio laikotarpio puošmena. Pirmą kartą jis buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uostamiestyje. Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas. Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti įprastomis džiovintų gėlių kompozicijomis. Vainikas yra ir karaliavimo bei pergalės ženklas. Vainike naudojamos keturios žvakės simbolizuoja keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą.

Papasakojusi apie Advento vainiko reikšmę bei papročius, Janina kartu su bibliotekos skaitytojomis ėmėsi vainiko pynimo. Kadangi paskutiniaisiais metais žmonija vis labiau stengiasi atsigręžti į natūralumą, ekologiją, tvarų vartojimą, sveiką gyvenseną bei aplinkos saugojimą, vainiko pynimui siekta panaudoti kuo daugiau natūralių, gamtoje rastų medžiagų: pušies, kadagio, tujos, eglės, kėnio šakeles, eglių ir pušų kankorėžius, įvairias uogytes, medžių žievę ir pagaliukus, giles, kaštonus ir pan.

Edukacinė popietė susirinkusioms skaitytojoms atnešė pačias geriausias emocijas, ore pakvipo artėjančių švenčių kvapas bei nuotaika, jauki aplinka nuteikė ramybei ir draugiškumui, o savo rankomis pagaminti vainikai džiugino akis bei širdis. Šiuo Advento laikotarpiu jie papuoš namus, suburs namiškius prie stalo ir primins pagrindines vertybes.

Dėkojame Vilniaus r. sav. Maišiagalos tradicinių amatų centro Houvalto dvare  renginių organizatorei Janinai Voleišo už adventinio vainiko pynimo vedimą ir visoms bibliotekos skaitytojoms už dalyvavimą.

    

                                                      Jauniūnų filialo vyr bibliotekininkė Danutė Jaglinska

Pagerbti geriausi regiono bibliotekininkai

Baigiantis 2022-iesiems metams paaiškėjo  Vilniaus regiono bibliotekininko konkurso „Riešutas“ laimėtojai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos organizuojamame konkurse kasmet dalyvauja bibliotekininkai iš  Alytaus ir Vilniaus apskričių viešųjų bibliotekų.

Septintą kartą rengiamo konkurso finalas šiemet vyko lapkričio 29 dieną Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje.  Į Širvintas sugužėjusius kitų viešųjų bibliotekų kolegas pasveikino bibliotekos vadovė Vaiva Daugėlienė, pasidžiaugusi, jog biblioteka šiemet mini 85-ąsias įkūrimo metines.

Prieš apdovanojimų ceremoniją vyko Regiono bibliotekų tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos skyriaus vadovė, Regiono bibliotekų tarybos pirmininkė Žydrūnė Tichanavičienė, o pranešimus skaitė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.

Geriausio regiono bibliotekininko konkursas yra puiki proga bibliotekoms apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus, pasidžiaugti įgyvendintais projektais ir pasiektais rezultatais. Pasibaigus pandemijos iššūkiams, šiemet bibliotekos operatyviai reagavo į karą Ukrainoje, pakvietė Lietuvoje prieglobstį radusius karo pabėgėlius naudotis bibliotekų paslaugomis, kvietė į edukacijas, garsinius skaitymus ir kitas veiklas.

Geriausius Vilniaus regiono bibliotekų darbuotojus renka Vilniaus regiono bibliotekų taryba, numatytos trys nominacijos – geriausio metų bibliotekininko, bibliotekos vadovo ir bibliotekos komandos.

Šiemet geriausia Vilniaus regiono bibliotekininke pripažinta Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja Irena Senulienė. Apdovanojimas skirtas už puikiai organizuojamą Elektrėnų SVB filialo Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos darbą, aktyvią visuomeninę veiklą, aukštą darbuotojo kultūros lygį bei erudiciją, iniciatyvą Vievio miesto bibliotekai suteikti Lazdynų Pelėdos vardą.

Geriausias Vilniaus regiono bibliotekos vadovas 2022 metais – Alytaus rajono viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas. Įvertinimas skirtas už nuolat plečiamą bibliotekos veiklos sričių spektrą ir sudėtingus strateginius bibliotekų vadybos sprendimus, kūrybinę, tiriamąją, mokslinę veiklą bei sėkmingą bibliotekos atstovavimą.

Geriausia Vilniaus regiono bibliotekininkų komanda tapo Trakų viešosios bibliotekos suaugusių vartotojų skyrius. Apdovanojimas skirtas už įvairiapusišką kultūrinės veiklos inicijavimą ir įgyvendinimą, inovatyvių technologijų plėtojimą ir pristatymą bendruomenei, turiningo laisvalaikio organizavimą, atmintinų, reikšmingų Lietuvai datų minėjimą, lietuviškumo ir daugiatautiškumo puoselėjimą.

Laimėtojams įteiktos statulėlės, diplomai ir dovanėlės, kurias įsteigė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Šventinę muzikinę nuotaiką apdovanojimų ceremonijoje kūrė Širvintų meno mokyklos auklėtinių pasirodymai.

Vilniaus regiono bibliotekų tarybos padėka skirta Vilniaus miesto savivaldybės centrinei bibliotekai, kuri išskirtiniais renginiais bei iniciatyvomis aktyviai prisideda prie karo pabėgėlių iš Ukrainos kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo paįvairinimo Vilniaus mieste.

Dar viena Vilniaus regiono bibliotekų tarybos padėka skirta Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai už atnaujintos tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslaugos proveržį 2022 metais.

Pasibaigus šventinei daliai bibliotekininkai apsilankė Kernavėje, kur apžiūrėjo tautodailininko Ipolito Užkurnio muziejų ir dalyvavo ekskursijoje Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos informacija

Ugnės Trumpickaitės nuotraukos

„Kiškučių“ grupė Vaikų erdvėje

Šiandien atsiimti apdovanojimų į biblioteką balto sniegučio takučiu atitrepsėjo „Boružėlės“ lopšelio – darželio „Kiškučių“ grupės vaikučiai su mokytoja Aiste Šilgaliene. Konkurse „Astridos Lindgren kūrinių herojai“ Tėja ir Ilarija laimėjo dvi pirmąsias vietas. Vertinimo komisija taip nusprendė vieningai.

Taip pat apdovanojimą už pirmą vietą Šeimų grupėje atsiėmė Gytis Ošenis, darbą kūręs kartu su močiute.

Vaikams apžiūrint darbelių parodą, buvo pasiūlyta pabalsuoti už labiausiai patikusį kūrybinį darbą. Nežinome ar galima stebėtis, bet daugumoje komisijos ir vaikų nuomonės sutapo.

Vaikai apžiūrėjo įvairias žaislines knygas, klausėsi garsinių, žaidė stalo žaidimus. Jie sužinoję, kaip tapti bibliotekos skaitytojais, žadėjo atsivesti į biblioteką tėvelius.

Laukiant gražiausių metų švenčių, visi kartu kūrėme mielus, spalvingus šventinius atvirukus.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Neužmirštamas Astridos Lindgren personažų pasaulis

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrida Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu. Nuostabi vaikystė, sunkus paauglystės tarpsnis ir nesibaigiantis maištas – ne viską griaunantis, tačiau kviečiantis į pasaulį pažvelgti kitomis akimis. O jos kūrinių personažai sužavėjo visą pasaulį.

Širvintų r. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka inicijavo kūrybinių darbų konkursą „Astridos Lindgren kūrinių herojai“. Minint žymiosios švedų rašytojos 115 – ąsias gimimo metines, skatinome vaikus  meninėmis priemonėmis atskleisti Astridos Lindgren kūrinių herojų įvairiapusiškumą, domėtis rašytojos kūryba, ugdyti vaikų kūrybiškumą. Konkurse buvo kviečiami dalyvauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, 1 – 6 klasių mokiniai, šeimos.

   Konkursui buvo pateikti 104 vaikų darbai. Vaikus ruošė 11 mokytojų. Darbus vertino: Širvintų meno mokyklos neformaliojo švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė (komisijos pirmininkė); Širvintų r. savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistė Gabrielė Morozovaitė; Širvintų l/d „Boružėlė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Rinkevičienė, Širvintų r. Igno Šeiniaus bibliotekos dailininkė Dalė Karolaitienė. Komisijai, bandžiusiai išrinkti gražiausius, originaliausius darbus buvo nelengva. Darbelių atlikimo techniką dalyviai rinkosi savarankiškai, bet svarbi sąlyga buvo, kad pateiktas darbas nebūtų tik piešinys. Vertinimo komisija labai sąžiningai laikėsi šios nuostatos. Darbai  džiugina spalvomis, atgiję net tų pačių knygų herojai yra skirtingi ir unikalūs. Tai pačių įvairiausių Pepių Ilgakojinių sambūris. Darželinukų grupėje už labai meniškus darbus skirtos dvi pirmosios vietos:  Tėjai Čiapaitei ir Ilarijai Savchenko („Boružėlės“ l/d; mokytoja Aistė Šilgalienė), 2 – oji vieta atiteko Rokui Eidukaičiui, 3 – ioji Timui Staniuliui  („Boružėlės“ l/d; mokytoja Virginija Stundytė). Paskatinamieji prizai už originalumą, kūrybiškumą, kruopštumą, įdomios technikos panaudojimą kuriant darbus buvo skirti Emilei Stankevičiūtei, Pranui Žvirbliui  („Boružėlės“ l/d; mokytoja Ramunė Pečiulienė); Liepai Aleksandravičiūtei („Boružėlės“ l/d; mokytoja Danguolė Šeipūnienė); Taurui Meško („Boružėlės“ l/d; mokytoja Virginija Stundytė); Aronui Asteikai (Širvintų pradinė mokykla; mokytoja Rasa Kemešė); Gabijai Kajotaitei ir Sofijai Sirnickaitei (Širvintų pradinė mokykla; mokytoja Rasa Gudeikienė).

   Pradinių klasių grupėje I vietą užėmė Patricija Opovič, II – ąją –Rugilė Mulevičiūtė, III – ąją –Saulius Tumėnas (Musninkų A. Petrulio gimnazija; mokytoja Danguolė Blusevičienė). Paskatinamasis prizas skirtas Markui Martinkui (Musninkų A. Petrulio gimnazija; mokytoja Asta Jurkevičienė); Palinai Fedotovai (Širvintų meno mokykla; mokytoja Jelena Labanauskienė).

   5 – 6 kl. grupėje I vieta skirta Gajai Dambrauskaitei (Musninkų A. Petrulio gimnazija; mokytoja Valentina Brazaitienė).

   Šeimų grupėje I – oji vieta skirta Gyčiui Ošeniui, 2- oji – Majai Šapinskaitei, 3 – oji – Izabelei Blusevičiūtei. Paskatinamaisiais prizais apdovanoti Ugnė Vilkelytė, Dovydas Vilkelis ir Felicija Valeiša.

   Šiuo metu darbai eksponuojami Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje. Visi konkurso dalyviai bus apdovanoti padėkos raštais, nominuotieji – atminimo dovanėlėmis. Kviečiame apsilankyti bibliotekoje ir pasigrožėti vaikų darbais, į kuriuos įdėta daug darbo, meilės, kantrybės. Darbai pagal pageidavimus gali būti eksponuojami ikimokylinio, pradinio ugdymo ir kitose švietimo įstaigose.

 

                                                             Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Jubiliejinis Maironio vakaras Šešuolėlių bibliotekoje

,,Brėkštant Aušrai pažadintas, atgimimo Varpui skambinant iš anapus Nemuno, jis prakalbo savo galingu balsu tyrai lietuvio sąmonei. Jį išgirdo… Ir suprato…“. Nes poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad.

 160 metų, jeigu žmogaus gyvybė žemėje būtų amžina. Šitiek metų, o Maironis gyvas ir šiandien. Gyvas maldose, dainose, gyvas mūsų lūpose. Pagal naująjį kalendorių, lapkričio antroji – Jono Mačiulio-Maironio gimimo diena. Tačiau Poetas savo gimimo datą visada rašė senuoju stiliumi – gimęs 1862 metų spalių 21 d.  Tuo laiku švęsti gimtadienį buvo nemadinga, nebent jubiliejinį. Tačiau Maironis kiekvieną rudenį pripažindavo: ,,pasenęs dar vieneriais metais“. Prabėgo daug laiko, bet tautos dainius nepamirštamas.

Lapkričio 19 d. vėlyvą popietę Šešuolėlių bibliotekoje vyko jubiliejinis Maironio vakaras ,,Čia tiek atminimų atranda širdis“. Tokia tiesa – Maironis dabar yra mūsų visų ir jį galime prisitaikyti savo laikui. Kuo labiau tolsta jo gyvenimo metai, tuo labiau trupa granitas – ir gyvenime, ir kūryboje galima įžvelgti kitus klodus – netikėtus ir slaptingus. Paveiksluose tautos dainius į mus žvelgia rimtu, kiek piktoku žvilgsniu. Kitaip ir būti negali – juk kunigas. O jeigu nebūtų paklusęs tėvų valiai tapti dvasininku, Maironis galėjo būti puikus matematikas, istorikas, sodininkas arba statybininkas. Jis buvo įsimylėjęs jaunuolis, kaip pats rašė: ,,…ar aš kaltas, kad mano širdis nenukalta iš šalto akmens“, pasaulietiškų pažiūrų kunigas ir Poetas. Poetas, kurį  iš miego prikėlė, pažadino jausmus ir davė įkvėpimą Ta, viena vienintelė – gal moteris?.. o gal tėvynė? Lietuva?

,,O koks bus šis jubiliejinis vakaras, priklausys nuo Jūsų. Jeigu mintimis, svajomis ir prabėgusių dienų prisiminimais sugrįšite į praeitį, prisiminsite brangiausią tėviškės kampelį, Lietuvą su savo kryžiais, kloniais ir šlaitais, žaliomis giriomis ir upėmis, mergeles rūtų darželyje, bernelius žirgeliais jojančius, savo tėvelius, seseles ar brolelius… O gal ir pirmąsias meiles?.. Būsime laimingi abu: ir Poetas, ir aš, “- sakė renginio sumanytoja ir vedėja, Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė. O ir būti kitaip negalėjo, nes susirinkusiųjų į Maironio vakarą  jausmus, sielos virpesius ir jautriausias širdies stygas žadino Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos ,,Noragas“, vadovė Gintarė Jakštienė, atliekami romansai. Vakaras, prasidėjęs Maironio eilėraščiais virtusiais dainomis, sugrąžino į praeitį ir vertė prisiminti tai, kas taip sava, ir taip artima, ir taip miela.

Renginio pabaigoje bibliotekininkė V. Dilienė susirinkusiesiems  perdavė šilčiausius linkėjimus nuo Širvintų rajono tarybos nario Vytauto Kalesniko ir Zibalų seniūnijos seniūno Ramūno Jasevičiaus.

Nuoširdus AČIŪ visiems buvusiems kartu. Už užsitęsusi vakarą, AČIŪ Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos muzikantams, kad jie tokie tradiciniai, tokie lietuviški dainininkai ir muzikantai – lietuviškų dainų garsintojai ir saugotojai.

Iš laiko, jau nunešto tolyn , sugrįžo poetas, kad vėl pasakytų:

,,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės

Kaip tavo nuliūdęs poeta!

Ar kas ir kančių tiek pakelti galės

Tiktai dėl tavęs numylėta?..“

(,,Taip niekas tavęs nemylės, 1927 m.)

 

Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė