,,Brėkštant Aušrai pažadintas, atgimimo Varpui skambinant iš anapus Nemuno, jis prakalbo savo galingu balsu tyrai lietuvio sąmonei. Jį išgirdo… Ir suprato…“. Nes poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad.
160 metų, jeigu žmogaus gyvybė žemėje būtų amžina. Šitiek metų, o Maironis gyvas ir šiandien. Gyvas maldose, dainose, gyvas mūsų lūpose. Pagal naująjį kalendorių, lapkričio antroji – Jono Mačiulio-Maironio gimimo diena. Tačiau Poetas savo gimimo datą visada rašė senuoju stiliumi – gimęs 1862 metų spalių 21 d. Tuo laiku švęsti gimtadienį buvo nemadinga, nebent jubiliejinį. Tačiau Maironis kiekvieną rudenį pripažindavo: ,,pasenęs dar vieneriais metais“. Prabėgo daug laiko, bet tautos dainius nepamirštamas.
Lapkričio 19 d. vėlyvą popietę Šešuolėlių bibliotekoje vyko jubiliejinis Maironio vakaras ,,Čia tiek atminimų atranda širdis“. Tokia tiesa – Maironis dabar yra mūsų visų ir jį galime prisitaikyti savo laikui. Kuo labiau tolsta jo gyvenimo metai, tuo labiau trupa granitas – ir gyvenime, ir kūryboje galima įžvelgti kitus klodus – netikėtus ir slaptingus. Paveiksluose tautos dainius į mus žvelgia rimtu, kiek piktoku žvilgsniu. Kitaip ir būti negali – juk kunigas. O jeigu nebūtų paklusęs tėvų valiai tapti dvasininku, Maironis galėjo būti puikus matematikas, istorikas, sodininkas arba statybininkas. Jis buvo įsimylėjęs jaunuolis, kaip pats rašė: ,,…ar aš kaltas, kad mano širdis nenukalta iš šalto akmens“, pasaulietiškų pažiūrų kunigas ir Poetas. Poetas, kurį iš miego prikėlė, pažadino jausmus ir davė įkvėpimą Ta, viena vienintelė – gal moteris?.. o gal tėvynė? Lietuva?
,,O koks bus šis jubiliejinis vakaras, priklausys nuo Jūsų. Jeigu mintimis, svajomis ir prabėgusių dienų prisiminimais sugrįšite į praeitį, prisiminsite brangiausią tėviškės kampelį, Lietuvą su savo kryžiais, kloniais ir šlaitais, žaliomis giriomis ir upėmis, mergeles rūtų darželyje, bernelius žirgeliais jojančius, savo tėvelius, seseles ar brolelius… O gal ir pirmąsias meiles?.. Būsime laimingi abu: ir Poetas, ir aš, “- sakė renginio sumanytoja ir vedėja, Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė. O ir būti kitaip negalėjo, nes susirinkusiųjų į Maironio vakarą jausmus, sielos virpesius ir jautriausias širdies stygas žadino Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos ,,Noragas“, vadovė Gintarė Jakštienė, atliekami romansai. Vakaras, prasidėjęs Maironio eilėraščiais virtusiais dainomis, sugrąžino į praeitį ir vertė prisiminti tai, kas taip sava, ir taip artima, ir taip miela.
Renginio pabaigoje bibliotekininkė V. Dilienė susirinkusiesiems perdavė šilčiausius linkėjimus nuo Širvintų rajono tarybos nario Vytauto Kalesniko ir Zibalų seniūnijos seniūno Ramūno Jasevičiaus.
Nuoširdus AČIŪ visiems buvusiems kartu. Už užsitęsusi vakarą, AČIŪ Širvintų kultūros centro tradicinės kapelos muzikantams, kad jie tokie tradiciniai, tokie lietuviški dainininkai ir muzikantai – lietuviškų dainų garsintojai ir saugotojai.
Iš laiko, jau nunešto tolyn , sugrįžo poetas, kad vėl pasakytų:
,,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės
Kaip tavo nuliūdęs poeta!
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės
Tiktai dėl tavęs numylėta?..“
(,,Taip niekas tavęs nemylės, 1927 m.)
Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė