Vaikų gynimo dienos šventė Anciūnuose ,,Vaikyste, tu esi gražiausia pasaka‘‘
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
Nesvarstydami-kodėl ir kam,
Jeigu šita žemė kam priklauso,
Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
Laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
O vieni mes irgi kaip vaikai.
( Justinas Marcinkevičius ,,Vaikų žemė“ )
Vaikystė – nepakartojamas žmogaus gyvenimo etapas. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga, jog šiame gyvenimo tarpsnyje vaikai galėtų žaisti, mokytis, kad įgyvendintų savo svajones, kad juos lydėtų tik šviesūs vaikystės prisiminimai.
Į šiltą, gražią ir spalvingą teatralizuotą vaikų šventę, kuri vyko Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo kiemelyje atplaukė piratų laivas su piratais ir mėgstamiausiais vaikų pasakų personažais. Šventėje vaikai išbandė save, visi kartu ieškojo piratų paslėpto lobio, žaidė žaidimus, minė minkles, mokėsi iš laikraščių lankstyti kepures, piešė kreidelėmis savo svajones, klausėsi muzikos, šoko, kepė ir valgė piratišką košę. Susirinkusius vaikus pradžiugino į šventę atskubėjęs Mikė Pūkuotukas. Visi vaikai ant nupiešto stendo ,,Biblioteka 2016 metai“ padėjo rankų antspaudas, ant jų rašė savo vardus. Visi, kaip Baltijos kelyje susikabinę rankomis vaikai ir suaugę apjuosė savo kaimo biblioteką, išsakydami savo svajones ir viltį. Šventės pabaigoje kieme pasirodė Tirpukas, kuris vaikams suteikė daug džiaugsmo išdalindamas ledus. Linksmi ir laimingi vaikai grįžo iš vaikų gynimo dienos šventės ,,Vaikystė, tu esi gražiausia pasaka‘‘. Šventę rėmė Anciūnų bendruomenė.
Širvintų viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr.bibliotekininkė Rita Makauskienė
Svečias iš paslaptingos knygų šalies
Saulėtą birželio pirmosios popietę, pro atvirą langą, į Šešuolėlių biblioteką, netikėtai įskrido svečias iš paslaptingos knygų šalies. Nedidelė, stora, išdidi ir ne visai paprasta būtybė – Karlsonas (Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė V. Dilienė), kuris gyvena ant stogo. ,,Lėktuvais ir malūnsparniais skraidyti visi gudrūs, o Karlsonas pats skrenda. Vos tik paspaudžia mygtuką ant savo pilvo, ant nugaros tuoj pradeda suktis mažas motoriukas. Kol propeleris gerai neįsisukęs, Karlsonas ramiai stovi, bet kai motoras įsibėgėja, Karlsonas šauna aukštyn ir lekia truputį svirduliuodamas, toks pasipūtęs ir orus. Kadangi bibliotekoje nerado nė vieno, nė menkiausio saldumyno, tai geriausias skraiduolis pasaulyje nutūpė bibliotekos kieme. Susipažinęs ir atradęs naujų draugų, paslaptingos knygų šalies gyventojas, sugalvojo, kad ne pro šalį būtų truputį pasilinksminti ir kitus pralinksminti. Jam kilo mintis ,,pasivaikščioti stogais“, žaisti vaiduoklius, svaidyti balionus, piešti ant asfalto, rungtyniauti, išdykauti, krėsti įvairias išdaigas ir neleisti nuobodžiauti vaikams, kurie šventė Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Popietė bibliotekos kieme neprailgo, norėjosi dar žaisti su geriausiu pasaulyje žaidimų draugu, uogienių degustatorium, pokštininku, bet kažkas paspaudė mygtuką, esantį ant Karlsono pilvo, ir motoras ėmė burgzti. Atsisveikinęs su draugais Karlsonas pasiruošė skristi, bet pažadėjo dar sugrįžti. „Nemalonumai-vieni niekai, gyvenime visaip atsitinka, ir liūdėti nėra ko“, juk tikri draugai vieni kitų nepamiršta…
Šešuolėlių filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Dilienė
Susitikimas su aktoriumi Vladislovu Radvilavičiumi
Atsipūsti nuo pavasarinių lauko darbų, į Bagaslaviškio biblioteką rinkosi knygų mylėtojai pabendrauti su meniškos sielos žmogumi. Džiugu, kad mūsų seniūnijoje šiltuoju sezono metu gyvena aktorius Vladislovas Radvilavičius. Tai puikus, šiltas žmogus, aktyviai dalyvaujantis Gelvonų seniūnijos kultūriniame gyvenime. Aktorius su žmona Maryte jau džiaugiasi užtarnautu poilsiu savo vasaros sodyboje Zubelių kaime. Maloniai bendraujantis ponas Vladas papasakojo mums apie savo buvusį darbą teatre. 1973-1984 m. ir 1992-1993 m. dirbo Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (šiuo metu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre) ir atliko 29 vaidmenis. 1975 m. Ivanas – J. Avyžius „Sodybų tuštėjimo metas“, rež. I. Bučienė; 1977 m Kajus – V. Šekspyras „Vindzoro šmaikštuolės“, rež. H. Vancevičius; 1978 m. Topylis – Žemaitė „Marti“, rež. K. Kymantaitė; 1980 m. Kuprius Tavadorius – K. Saja „Ubagų sala“, rež. I. Bučienė; 1993 m. Franas B. – J. Erlickas „Pakeleivingi“, rež. R. Rimeikis ir t.t. Nemažai vaidmenų atliko ir vaidybiniuose filmuose. Kaip pats aktorius teigė, jam labiau prie širdies jumoristinio žanro vaidmenys, tad ir susitikimas neprailgo, buvo daug juoko. Turėjome progą pažiūrėti p. Vlado nuotraukų albumą, paklausyti eiles skirtas savo ir visoms mamoms.
Per pertraukėlę vaišinomės medaus gira, ragavome naminį obuolių pyragą ir džiaugėmės gražiu pasibuvimu savo bibliotekoje.
Susitikimas su aktoriumi vyko gegužės 13 d., kuri yra minima kaip meilės diena, deivės Mildos šventė.
Naminis balandis – meilės, ištikimybės ir taikos simbolis. Visą savaitę bibliotekoje buvo eksponuojama biologijos mokytojo Gedimino Ž. Sukaupta įvairi medžiaga apie naminius balandžius. Į susitikimą mokytojas atsivežė 8 sportinius balandžius ir trumpai papasakojo apie balandininkystę. Svečių garbei po renginio naminiai balandžiai buvo išleisti ir visi laimingai grįžo namo.
Bibliotekininkė padėkojo visiems už dalyvavimą, o ilgametėms bibliotekos skaitytojoms, p. Viktorijai Šalkauskienei ir p. Virginijai Labunskienei už ištikimybę knygai ir bibliotekai, įteikė padėkos raštus ir kuklias dovanėles.
Širvintų viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filialo vyr. bibliotekininkė Rima Žilinskienė
Popietė Gelvonų bibliotekoje, skirta Bibliotekų metams paminėti
„Biblioteka – amžinai žaliuojantis šėtoniškojo pažinimo medis.“
(R. B. Sheridan)
Gegužės 12 d. Gelvonų bibliotekoje vyko popietė „Klausykim pasakos gražios“. Joje buvo skaitomos pasakos, eilėraščiai, menamos mįslės.
Susirinko gausus būrys skaitytojų. Visi kartu minėme mįsles, minkles. Vyresnieji moksleiviai skaitė pasakas, patarles, eilėraščius.
Gelvonų bibliotekos skaitytojai turėjo puikią popietę susitikimui su knygomis, kurios, kaip yra pasakęs Richard de Bury, „yra mokytojai , kurie moko be lazdų ir rykščių, be riksmo ir pykčio, be dovanų ir pinigų. Kada tik ateitum – nemiega, ko tik paklaustum – neslepia, jei suklysti – nemurma, jei nežinai – nesišaipo. O knygos, jūs vienintelės esate dosnios ir laisvos, jūs duodate visiems prašantiems ir išlaisvinate visus ištikimai jums tarnaujančius!“
Popietė skirta Bibliotekų metams paminėti.
Gelvonų filialo vyr. bibliotekininkė Jolita Baguckaitė
Skaitymas, likęs piešiniuose
Lapelių bibliotekoje vyksta neformaliojo vaikų švietimo programa „Skaitome kitaip“. Valandėlių metu su dalyviais aptarėme skaitymo naudą, apžvelgėme išleistas naujas knygas vaikams, pasidalijome kokias knygas rekomenduotume perskaityti draugams, skaitome ištraukas iš knygų, dalinamės perskaitytų knygų įspūdžiais.
Lukas A. perskaitė T. Dirgėlos knygą „Apie raganą šiokią tokią“ ir papasakojo draugams. Ši knygą jam paliko neišdildomų įspūdžių. Jo pasakojime jautėsi, kiek nuotykių teko išgyventi kartu su veikėjais, o svarbiausia, kad ta knygos istorija dar gyvuoja ir gyvuoja Luko atmintyje. Odeta K. ir Kristina D. noriai skaito ir eilėraščių knygas. Jos net išbandė, kas ilgiau skaitys eilėraščius. Šios mergaitės skaitė ilgai, ilgai… ir tai buvo laikas skirtas skaitymui. Susirinkę kartu klausome ir pasakojimų. Kristina D. visiems papasakojo pasaką „Raudonoji gėlelė“.
Knygas rašo skirtingi autoriai ir turinys knygos būna skirtingas. Tad net nenoromis knygas mes jau skaitome kitaip. Su skaitymu ateina ir žinios, perskaitome naujų nežinomų žodžių ir netgi skaitome skirtingomis intonacijomis.
Skaitymo „pašalinis“ poveikis yra ir kur kas geresnė rišlioji rašytinė kalba. Skaitymas naudingas ne tik tada, kai teikia malonumą, bet ir kai skatina jauną žmogų augti, o tai padeda sutvirtinti jau turimus prisiminimus bei sumažina nuotaikų kaitą. Argi ne smagu?
Užsiėmimų metu vaikai ne tik skaito, bet piešia perskaitytų knygų personažus. Perskaitę pasaką „Skaistutis ateina“ dalyviai piešė Skaistučio žvalgą vieversėlį. Iš pasakos „Bjaurusis ančiukas“ visi kartu piešė gražuolę gulbę. Varna Žilė, kuri nugvelbusi skanų kąsnelį skrenda į jovarą, liko piešiniuose amžinai skrendanti, o „Raudonoji gėlelė“ pražydo vaikų piešiniuose. Piešimo metu vaikai išbando įvairią piešimo techniką, tai piešimas spalvotais ir grafito pieštukais, akvareliniais dažais, piešimas ant senos, žinoma, ne mokyklinės lentos.
Lapelių filialo vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė