2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Vietovardžių metais. Ta proga Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 6a klasės mokinių iliustracijų paroda „Širvintų krašto vandens telkinių vietovardžiai“.

Mokinių darbuose atsispindi vaizdingi Širvintų krašto telkiniai, taip  pat aprašoma jų istorija. Darbuose mes galime pamatyti mūsų krašto vietovėmis tekančias upes – Širvinta, Musė, upelius – Kabarkšta, Ryna, bei ežerus – Naidų, Zubelių, Žuvintės, Gelvės.

Kviečiame užsukti ir pasigrožėti puikiais darbais. Mokiniams pasiruošti padėjo mokytoja metodininkė Jolita Jurkevičiūtė.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko mokymai bibliotekos darbuotojams, kuriuos vedė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Širvintų poskyrio vyriausiosios specialistės Jolita Jakubickienė ir Jolanta Černiauskienė. Jos pristatė naują mokesčių inspekcijos paslaugą – i.APS projektą, kurio tikslas suteikti elektronines supaprastintos apskaitos tvarkymo paslaugas smulkiajam verslui (gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, įsigijusiems verslo liudijimą ar pagal pažymą), panaudojant VMI kaupiamus duomenis, tokiu būdu mažinant administracinę naštą mokesčių mokėtojui bei užtikrinant efektyvesnę smulkiojo verslo pajamų apskaitymo ir mokestinių prievolių vykdymo kontrolę.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje svečiavosi rašytoja Neringa Vaitkutė. Autorė yra parašiusi devynias knygas vaikams ir paaugliams. Neringa Vaitkutė yra fantasy žanro pradininkė Lietuvoje. Jos knyga „Vaivorykščių arkos“ 2013 metais pelnė „Reikšmingiausias metų debiutas“ premiją. Šiais metais rašytojos knyga ,,Klampynių kronikos“ tapo pretendente laimėti Metų knygos vaikams rinkimus.

Į susitikimą su rašytoja atvyko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 5a klasės mokiniai, Širvintų pradinės mokyklos 4a klasės pradinukai, Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro ir Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos 3-4 klasių mokiniai.

 Visi labai susidomėję klausėsi, kaip įsigyti nuosavą aitvarą, atsikratyti laumės vaiko, kaip elgtis sutikus žaltvykslę. Autorė atsakė į begalę klausimų, kaip antai –  kiek rašytoja turi vaikų, kelintame aukšte gyvena, kokius filmus ir serialus žiūri, koks jos hobi, kas įkvepia ją rašyti, kuo norėtų būti jei nedirbtų biologijos mokytoja… Vaikų klausimai skriejo per visą salę kosminiu greičiu. Nuo jų atmosfera taip įkaito, kad jei viduje būtų buvęs termometras, tai būtų pasiekęs patį aukščiausią stulpelį. Atsakant į klausimą apie tai, kuo norėtų būti jei nebūtų mokytoja ir rašytoja, Neringa Vaitkutė atsakė, kad labiausiai norėtų būti savo susikurto pasaulio valdove. Tame pasaulyje visi gyventų pagal jos sukurtas taisykles. Numeris vienas jos pasaulyje būtų vienaragiai ir vaivorykštė, ten tikrai neliktų vietos piktiems žmonėms, kurie mėgsta kenkti be jokios aiškios priežasties. Ir iš tiesų Neringa Vaitkutė visą laiką pasakojo tikrų tikriausias mistikos perpildytas klampynes, kad nė nespėjai pajusti, kaip pats įsitrauki ir būni pačių keisčiausių įvykių epicentre.

Neringai Vaitkutei labai patinka pasauliai be apribojimų, be „stop“ ženklų, kada gali išleisti savo fantaziją ganytis tiek toli, kiek ji siekia. Gali susigalvoti, ką tik nori, ir niekas nepaburbės – to nebūna! Na taip, Žemėje nebūna, o autorės knygose dar ir kaip!

Laikas, kurį praleidome klausydamiesi rašytojos, praskriejo šviesmečiais. Susitikimo metu prisipildėme ne tik gerų emocijų, bet ir praturtinome savo vaizduotę.

Ragindama draugauti su knygomis Neringa Vaitkutė akcentavo, kad skaitantys žmonės gyvena ne vieną, o tūkstančius skirtingų gyvenimų. Tad visiems mums linkiu gyventi tuos tūkstančius skirtingų gyvenimų, o ypač rekomenduoju, kad taip gyventų mūsų vaikai.

Ugnė Trumpickaitė

Vasario 19 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko lietuvių kalbos dienoms ir Vietovardžių metams skirtas renginys „Širvintų krašto vietovardžiai“. Renginyje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis specialistas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

„Šiandien noriu aptarti Širvintų kraštą, vietovardžius ir vietovardžių metus. Širvintų kraštas nesutampa su rajono ribomis ir net istorinėmis. Širvintiškių tarmė yra viena mažiausių Lietuvoje.  Širvintų krašto tarmė yra kilusi iš aukštaičių ir priklauso rytų aukštaičių grupei.

Visų kalbų seniausi vietovardžiai yra vandens  – upių ir ežerų. Pagal juos yra atstatomos ne tik etninės lietuvių, bet ir baltų ribos. Dėl to vandenvardžiai yra labai vertinami. Vandenvardžių kilmė ir istorija yra labai įdomi. Ir kaip sakoma žemė –  kalba apie savo istoriją. Didesnių vandenvardžių Širvintų krašto žemėlapyje radau per dvidešimt. Jie yra visur sudaromi. Vieni vietovardžių pavadinimai yra sudaromi pagal spalvą, pagal pobūdį, kiti – pagal tarmiškus žodžius ir netgi pavardes. Širvintų vietovardis kilo iš tarmiško žodžio širvas.

Pagrindinis tikslas dėl ko šie metai paskirti Vietovardžių metais yra tas, kad viskas yra susiję su lietuvių kalba. O Vietovardžių metai atkreipia dėmesį į tai, kad mažėjant gyventojams, dalis kaimų išnyksta, bet metai pavadinti ne išnykusių kaimų, o vietovardžių metais, nes vietovardžiai yra ne tik kaimai, bet ir vandenvardžiai – upės, ežerai, taip pat miškai ir kalnai, kas yra labai svarbu tam, kad jie neišnyktų. Vietovardžių metai kviečia išrinkti gražiausią vietovardį. Man gražiausi vietovardžių pavadinimai jūsų krašte: Žarnavagiai, Klišabalė, Lygialaukis, Kraujaleidžiai, Kaliakiemis,  Piliakiemiai. Aš rinkau gražiausius vietovardžių pavadinimus ne tik Širvintų krašto, bet ir kitų rajonų. Vietovardžių pavadinimai labai įdomūs.“ – pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva.

Renginys vyko minint Lietuvių kalbos dienas. Lietuvoje lietuvių kalbos dienų renginiai minimi jau ketvirtus metus, nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Tomis dienomis organizuojami įvairiausi renginiai.

Lietuvos vietovardžiai – tai kalbos  ir atminties lobynas. O svarbiausia – tai mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime ir saugokime savo dabartį, prakalbinkime vietovardžius naujai.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Ugnė Trumpickaitė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Širvintų meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybinių darbų parodos „Augame Lietuvai – kuriame Tėvynei“ atidarymas.

Mokiniams  pasiruošti padėjo mokytojos ekspertės Stasė Rulevičienė ir Aldona Ragelskienė, mokytojos metodininkės Jolita Jurkevičiūtė ir Sigita Kaminskienė, mokytoja Jelena Labanauskienė.

„Ši paroda jau tapo tradicija. Ją mes skiriame Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vaikai piešia Lietuvą, mūsų Tėvynės gamtos grožį. Šiuose vaikų darbuose galima pamatyti viską. Juose daug meilės savo kraštui, gimtinei, žmonėms. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės mokinių darbais. Linkime jiems ir toliau tobulėti, kurti grožį“,- kalbėjo mokytoja ekspertė Aldona Ragelskienė.

Parodą atidarė Širvintų meno mokyklos muzikos skyriaus kvartetas atliekama I.Šeduikienės  daina „Labas man ir tau“ (mokytoja metodininkė Julija Jedzevičienė). Taip pat šis mokytojos Julijos Jadzevičienės vadovaujamas kvartetas atliko ir dar vieną I.Šeduikienės dainą „Nupiešiu Lietuvą“.

Meno mokyklos dailės skyriaus mokinės Dina Virkšaitė ir Ugnė Korsakaitė dalijosi žinomų lietuvių autorių Šatrijos Raganos ir Vytės Nemunėlio kūryba apie meilę Tėvynei – apie Lietuvą.

„Žemė, kurioje gyveno mūsų protėviai, kurioje gyvename mes, kurioje gyvens mūsų ainiai – Lietuva. Vasario 16-tą ištarti žodžiai Lietuva – Nepriklausoma Valstybė ir uždegta Laisvės ugnelė bei liepsnojanti meilė Lietuvai visada jungs praeities, dabarties ir ateities kartas. Lietuva labai turtinga, nes turi patį didžiausią turtą – Žmones, nenugalimos tautos dvasią. Visada ir visur prisiminkime, kad Lietuva nedidelė, bet didelė jos TIESA: BŪTI, IŠLIKTI. Ir tą tiesą bei meilę savo Tėvynei mes – Lietuvos vaikai – neškime savo širdyse per visą gyvenimą“ , – šiuos uždegančius  visuomenės veikėjos A.Rupšytės žodžius skaitė Ugnė Korsakaitė. Ir taip dar kartą stipriai pabrėžė mums visiems ir mus visus – tautiečius  vienijančią ir svarbią mūsų šaliai datą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Po tokių uždegančių žodžių apie mūsų LIETUVĄ, TĖVYNĖS MEILĘ IR LAISVĘ muzikinį T.Šerno kūrinį „Svajonėlė“ atliko Adrija Redeckaitė kartu su mokytoja Loreta Ardzevičiūte, taip pat kartu su mokytoja Vytauto Klovos „Preliudą“  smuiku griežė Laura Pažusytė.

Renginiui baigiantis, sveikinimo žodį sakė Širvintų meno mokyklos direktorė Daiva Vinciūnienė. Ji džiaugėsi meno mokyklos dailės skyriaus mokinių kūrybiniais darbais, paroda,  tapusia tradicija, sveikino ir įteikė gėlių mokinius ruošusioms mokytojoms. Džiaugėsi ilgalaikiu Širvintų meno mokyklos ir Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos bendradarbiavimu ir direktorei Vaivai Daugėlienei įteikė molinį suvenyrą.

Po Širvintų meno mokyklos direktorės sveikinimo skambėjo dueto Modestos Bakšanskytės ir Urtės Želvytės atliekamas muzikinis Manfried Šmitz kūrinys „Pokštas“ (mokytoja metodininkė Jurga Sarpauskienė).

Parodos atidarymo pabaigoje, dainavo Širvintų meno mokyklos mokinė Austėja Šimkutė – „Dainų dainelės“ respublikinio dainų konkurso laureatė (mokytoja Jurga Sarpauskienė). Austėja Šimkutė atliko dainą „Mėlynos gatvelės“, o jai akomponavo mokytojas Gintaras Pauliukonis.

Ugnė Trumpickaitė