Širvintų „Atžalyno” progimnazija  vykdo sveikatinimo programą „Saugios pertraukos“. Programos pagrindinis tikslas – padėti  mokyklos mokiniams jaustis saugesniems ir fizine, ir emocine prasme.
Vienas iš programos etapų – socialinė akcija „Tu man gražus kitoks“, kurios koordinatorė – progimnazijos socialinė pedagogė Renata Gasparavičienė. Kad jaustumės saugūs ir laimingi savo mokykloje, turime pirmiausia patys suprasti, kas vyksta aplinkui,- kalbėjo pedagogė.  Jei išmoksime gerbti šalia esantį savo bendraamžį, tai ir visa kita gyvenime suvoksime lengviau. Dėl to buvo nuspręsta į mokyklą pasikviesti ilgamečius draugus iš Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos. Joje ugdomi vaikai, kurių likimas neapdovanojo puikia fizine ir dvasine sveikata. Visi kartu atliko namų darbus: perskaitė Vytauto Račicko apsakymų knygą „Geriausias draugas“, iliustravo labiausiai patikusius apsakymus ir susitikę iliustracijas pademonstravo, aptarė. Ši veikla „Atžalyno“ mokykloje buvo integruota į dailės pamokas, Ukmergėje – į lietuvių kalbos. Socialinėje akcijoje  dalyvavo 6A klasė ir jos vadovas Tomas Labanauskas bei dailės mokytoja Jolita Jurkevičiūtė, Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos socialinė pedagogė Regina Krikštaponienė, atlydėjusi savo ugdytinių komandą bei lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Silevičienė.
Bendradarbiaujant  su Širvintų Igno Šeiniaus viešąja biblioteka, piešinių paroda gruodžio mėn. eksponuojama Vaikų literatūros skyriuje.

                                                                           Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Širvintų Igno Šeiniaus bibliotekoje lapkričio 23 d. vyko Širvintų pradinės mokyklos 1 a (mokytoja Nijolė Miliauskaitė) ir 1 d ( Danguolė Skirmantienė) klasių mokinių simbolinė įrašymo į skaitytojus šventė. Vaikus sutikusi vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė teiravosi, ar jų namuose gyvena knygelės, kuo kvepia dar neskaitytos naujos knygos  ir kaip knygos atrodo, kai jas perskaito bent 10 vaikų. Tos raidės, kurios jaučiasi nereikalingos, gali sugrįžti į kitas planetas. Todėl rašant laiškus, sveikinimus, žinutes, reikia rašyti visas raideles netrumpinant žodžių. Bibliotekoje yra miegančių knygų, kurių herojai labai nuobodžiauja ir liūdi. Iš vienos tokios tarsi iš niekur atsiradusi prieš vaikus išsklendė knygų Fėja (Ugnė Trumpickaitė). Ji pasakojo apie ryškų žvaigždyną su daugybe planetų, kuriose gyveno raidės. Todėl kartais jis buvo vadinamas Raidynu. O planetų pavadinimai buvo neįprasti: Pilvelinių, Lazdelinių, Skritulinių ir dar visokiausi. Kodėl jos taip buvo vadinamos? Nes jose gyveno įvairiausios raidės. Iš savo stebuklingos dėžutės traukdama raideles, Fėja dovanojo jas vaikams. O Pelytė Patricija (Alina Griškevičienė)  iš Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Draugystė ant straublio galo“ sakė, kaip raidės atsidūrusios žemėje, įsikūrė gražiame namelyje. Raidžių buvo daug, todėl buvo svarbu palaikyti tvarką. Tvarkdarėmis buvo išrinktos A, B ir C, todėl ir namelis gavo Abėcėlės vardą. Pirmokai labai sėkmingai ir greitai įveikė Fėjos sugalvotas užduotis: sudaryti kuo daugiau žodžių ir užrašyti juos, išbraukti žodyje vieną raidę ir parašyti naują žodį,  iš duotų raidžių sudaryti nurodytą žodį, palenktyniauti šokinėjant pėdutėmis. Sunku buvo išskirti geriausius. Knygų Fėja visus vaikus apdovanojo žvaigždėmis su šilčiausiais palinkėjimais, mokytojos įteikė  užrašų knygeles, biblioteka abiems  klasėms už užduočių atlikimą padovanojo knygelių (bus papildytos klasių bibliotekėlės) ir knygų skirtukų. Lolita Pliukštienė kvietė pirmokus tapti bibliotekos skaitytojais ir linkėjo, kad netektų sakyti „Aš nemėgstu skaityti“. Jei skaitymas nebūtų malonumas, bibliotekos nebūtų gyvavusios tūkstančius metų.

Tikimės, kad pirmokėliai mylės knygas ir lankysis bibliotekoje.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje lapkričio 22 d. įvyko trijų Laimos Petronienės poezijos knygų sutiktuvės bei vilnos vėlimo meistrės Oksanos Graužinienės darbų  parodos „Šiltos eilės“ pristatymas.  Šią meniškų darbų kolekciją O.Graužinienė sukūrė įkvėpta L.Petronienės poezijos.  Oksana   yra  ir poetės knygų viršelių dizainerė.

Pagal profesiją psichologė, pagal kilmę – tikra dzūkė, Laima Petronienė eiles pradėjo kurti dar paauglystėje. Savo kūrybą ji užrašinėjo į knygeles, kurių per dešimtmetį susikaupė tikrai  nemažai. Tose knygelėse buvusios eilės ir sugulė į tris poetės knygas  – „Tai – kaip sodų žydėjimas“, „Tu – tai viskas“, „Tik prisimink – juk Tu esi Šviesa“.

Pasak poetės, „jos viduje visada kirbėjo klausimai: kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė?  Kas yra laimė ir kur ją rasti?“  Susivokimo, sąmonėjimo  kelias buvo gana ilgas. Išgyvenusi daugybę nusivylimų, vidinių kančių  ir neįgyvendintų lūkesčių,  knygų autorė pagaliau suvokė, jog „ laimė niekur kitur negyvena, tik mūsų pačių viduje. Ji teka iš mūsų vidaus į gyvenimą, ir tuomet pats paprasčiausias buvimas tampa nuostabus.“  Šis atradimas poetei buvo netikėtas, bet jam įvykus, eilės pradėjo plaukte plaukti iš vidaus. Eilėraščiai tapo kūrėjos įkvėpimo šaltiniu, paguoda, malda ir dėkingumu gyvenimui.

Šiandien poetė gali drąsiai pasakyti, „jog eilės yra jos sielos kalba“. Besidalindama savo kūryba,  poetė stengiasi prisibelsti į žmonių širdis,  priminti, kad kiekvienas iš mūsų esame sukurti iš meilės ir šviesos. Ta šviesa ir ramybė renginio metu sklido ir iš pačios poetės.  Šiuos jausmus dar sustiprino neįprastais instrumentais – kalimba ir tibetietišku dubenimi – atliekama muzika. Vilnos dirbinių švelnumas, poezija, muzika tarsi užbūrė renginio svečius, pripildė širdis gerumo ir šilumos.

Renginys praėjo, tačiau Oksanos Graužinienės darbų paroda bus eksponuojama iki lapkričio 30 dienos.  Vilnos vėlimo meistrės kūrybos gerbėjus kviečiame apsilankyti.

Almutė Kanapienienė