Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais paskelbti Seimo nutarimu.  Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko šiems metams paminėti skirtas renginys. Svečiavosi Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 6 a  klasės mokiniai su mokytoja Jolita Jurkevičiūte.

„Vietovardis yra tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas arba tiesiog tikrinis vietos pavadinimas. Vietovardžiai yra svarbus tautos, kalbos paveldo elementas, dažnai išliekantis dar ilgai po to, kai išnyksta kalba ir tauta, iš kurios jis kilęs. Pagal vietovardžius galima atsekti vietos istorinę raidą, etninę sudėtį, geografinę padėtį“, – informaciją apie vietovardžius pateikė vyresn. bibliografė, kraštotyrininkė Vyta Matukaitienė. Širvintų rajone tyvuliuoja 26 ežerai, teka 33 įvairaus dydžio ir sraunumo upeliai, kurie vinguriuoja rajono žemumomis apie 398 km. Kaip pasakojo vyresn. bibliografė Vyta Matukaitienė, pačios srauniausios ir ilgiausios upės yra Širvinta ir Musė. Didžiausi ir gražiausi ežerai yra Alys (160 ha), Spėra (80 ha), Stavarygalos (53 ha), Galvės (33 ha).

Mokytoja kartu su vaikais pasirinko aptarti Širvintų rajono vandens telkinius. Mokiniai iliustravo pasirinktus rajono vandens  telkinius, piešiniuose pateikė jų istoriją, geografinę padėtį ir kitus įdomius faktus. Renginio metu jie ne tik pasakojo apie vandens telkinius, bet ir surado žemėlapyje kur tiksli vandens telkinio vieta.

 „Vaikai labai domėjosi apie mūsų rajone esančius vandens telkinius, rinko ir kaupė informaciją jų pristatymui“, –  kalbėjo mokytoja Jolita Jurkevičiūtė.

Mokiniai įdėmiai klausėsi vieni kitų, uždavinėjo klausimus. Išgirdome apie  jų darbuose pavaizduotas upes – Širvinta, Musė, upelius – Kabarkšta, Ryna, bei ežerus – Naidų, Zubelių, Žuvintės, Gelvės. Sužinojome kokiomis vietovėmis teka, ribojasi upės ir upeliai, kur yra išsidėstę ežerai, kokie jų ilgiai, plotai, gyliai, iš kur teka ir kur nuteka mūsų krašto upės ir upeliukai. Kadangi Širvintų rajonas yra upingas kraštas, buvo įdomu išgirsti, kokiose vietovėse yra vienas ar kitas ežeras. Mokiniai turėjo galimybę labiau pažinti Širvintų rajono vandens telkinių vietovardžius, gavo naudingos ir įdomios informacijos.

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė patikrino mokinių žinias, užduodama jiems klausimus apie vietovardžius. Jie buvo puikiai pasiruošę, todėl užduotį įveikė be didesnių pastangų.

Dėkodama vaikams ir bibliotekos darbuotojoms, mokytoja Jolita Jurkevičiūtė džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu.

Ugnė Trumpickaitė

Kasmet balandžio 2-ąją, Hanso Christiano Anderseno gimimo dieną, švenčiame Tarptautinę vaikų knygos dieną. Vis kitos IBBY priklausančios šalies kūrėjai įgyja teisę kurti plakatą ir rašyti kreipimąsi, kuris verčiamas į įvairias pasaulio kalbas. Šiemet 100 pasaulio šalių vaikai, galėjo pamatyti vieno žymiausių ir talentingiausių Lietuvos knygų vaikams autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus pieštą plakatą ir perskaityti jo laišką – kreipimąsi „Knygos padeda neskubėti“.

Širvintų I.Šeiniaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko šventė „Knygos moka skaityti“. Svečiavosi Širvintų pradinės mokyklos 1 a klasės mokiniai su mokytoja Nijole Miliauskaitė. Bibliotekos laiptų aikštelėje vaikus pasitiko bibliotekos dailininkės Dalios Karolaitienės sukurta Knyga, šiuo metu sutinkanti ir palydinti kiekvieną, besilankantį bibliotekoje.
Lolita Pliukštienė pasveikinusi vaikus, kalbėjo apie gražiausias Kęstučio Kasparavičiaus laiško mintis: knygos ne tik padeda neskubėti, moko pastebėti, bet ir skaito jus. Per akis jos žvelgia į skaitančiojo širdį. Pirmokai rudenį bibliotekoje dalyvavo linksmoje į Skaitytojus įrašymo šventėje ir su Knygų fėja kalbėjo apie raideles. Dabar jie atsinešė savo mylimiausias knygeles, patys gražiai išmokę skaityti, džiugino mus įvairiausių istorijų ištraukomis. Vaikai skaitė jiems mieliausius, labiausiai įsiminusius tekstus, apie jiems patikusius herojus. Pasakojo, kol kas dažniausiai skaitantys neilgas knygeles. Ne visos  istorijos sudomina mažuosius, todėl dar kvietėme juos su tėveliais lankytis bibliotekoje ir ieškoti tų užburiančių, įdomių knygelių, kurios nepaleidžia nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Būtent šiai šventei vaikai taip pat sukūrė knygų skirtukus.
Antroje renginio dalyje turėjome idėją pabandyti sukurti savo knygelę. Užduotis nebuvo iš paprastųjų. Svarbiausia juk idėja. Vieni iš karto sugalvojo ką ir kaip darys, kitiems kūrybos procese daug padėjo trintukas. Mažos rankelės puošė knygelių viršelius aplikacijomis, akelėmis, šemilo vielos strypeliais, lankstinukais. Kiti netgi spėjo parašyti istorijų pradžią. Treti sakė rašysiantys apie savo gyvenimą. Bus nepaprastai įdomu pamatyti knygeles, kai visos idėjos bus įgyvendintos.
Vaikams prisiminimui buvo įteikti IBBY Lietuvos skyriaus šiai dienai sukurti kalendoriai, plakatas. 
Nuo balandžio 8 d. Vaikų literatūros skyriuje bus eksponuojama šių knygelių paroda. Būtinai užsukite. 

Vyresn. bibliotekininkė Lolita Pliukštienė

Minint kraštiečio rašytojo, diplomato, žurnalisto Igno Šeiniaus 130-ąsias gimimo metines, Širvintų kultūros centro parodų  salėje atidaryta fotomeno festivalyje „Kaunas Photo“ 2018 pristatyta paties rašytojo bei jo proanūkės Linos Scheynius fotografijų paroda „Šeinius + Scheynius“.

Renginyje dalyvavo Igno Šeiniaus anūkas Ignas Scheynius, „Kaunas Photo“ festivalio vadovas bei parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė dr. Sigutė Radzevičienė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

Fotografijų parodos atidaryme koncertavo  Lietuvos nacionalinės filharmonijos Valstybinis Vilniaus kvartetas. Renginį vedė mokytoja lituanistė Roma Vareikienė.

„Laba diena, man  labai didelė garbė dalyvauti čia, kaip reprezentantui Igno Šeiniaus šeimos, kuri gyvena Švedijoje. Jūs visi pažįstate mano senelį Igną Šeinių, kaip rašytoją, diplomatą, žurnalistą, bet jis iš tiesų buvo žmogus su daugybe jausmų, daugybe talentų  ir vienas iš didžiausių jo mėgiamų dalykų buvo fotografija. Savo šeimoje mes žinome, kad mano senelis savo pirmąjį fotoaparatą nusipirko trečiame dešimtmetyje ir su šiuo fotoaparatu jis pradėjo fotografuoti šeimos narius, gimines ir draugus bei įvairiausius asmeninius vaizdus. Ir pačioje Švedijoje archyve yra didelė sankaupa tų fotografijų, o čia jūs matote mažą  dalį, tik išrinktąsias nuotraukas. Ir tikriausiai esate girdėję, kad šeima be galo domisi menu, kultūra. Iš mūsų šeimos mano brolio dukra Lina Scheynius yra jau gerai žinoma, kaip moderni fotografė, kuri ne vienose pasaulinio garso fotografijų parodose eksponuojanti savo darbus. Ir čia jūs galite matyti jos asmeninį santykį su fotografijos menu. Man didelė garbė ir malonumas matyti šią parodą čia, Širvintose, tokią ypatingą dieną, balandžio 3, mano senelio Igno Šeiniaus gimimo dieną.“, – savo gimtąja švedų kalba pasakojo svečias iš Švedijos, rašytojo Igno Šeiniaus anūkas Ignas Scheynius. Iš švedų kalbos vertė profesorė dr. Sigutė Radzevičienė.

„Lietuvos diplomatas, rašytojas Ignas Šeinius vis dar atrandamas. Išsilaisvinęs, mėgstantis kiną, jis apie 1922 m. įsigijo fotoaparatą, kuriuo tarpukariu fiksuodavo šeimos ir draugų atostogų akimirkas Lietuvoje ir Švedijoje. Rašytojo proanūkė Lina Scheynius priklauso ketvirtai šeimos kartai, draugaujančiai su fotoaparatu, bet tik ji vienintelė fotografiją pasirinko kaip pagrindinį gyvenimo užsiėmimą. Linos Scheynius kūryboje nėra nei pradžios nei pabaigos, nei pavadinimų ar serijų. Lina tiesiog nori, kad žmonės į juos žiūrėtų. Fotoaparatą naudojančių skirtingų šeimos kartų atstovus jungia visa eilė motyvų. Siužeto prasme pagrindinis motyvas – rašytojo Igno Šeiniaus sūnus ir Linos Scheynius senelis Irvis Scheynius.“, – atidaryme pasakojo Mindaugas Kavaliauskas.

Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos iniciatyva iš Kauno atkeliavusioje parodoje „Šeinius + Scheynius“ galime pamatyti ne tik skirtingų kartų tarpusavyje susijungusį duetą, bet ir nepaprastą meninę išraišką. Paroda veiks iki gegužės 10 dienos.

Parodą organizavo VšĮ Šviesos raštas, Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, Širvintų Kultūros centras.  Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Ugnė Trumpickaitė