Knygrišybos edukacija Musninkų A. Petrulio gimnazijoje

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Šio projekto metu numatytos veiklos pasiekė ir Musninkų A. Petrulio gimnazijos moksleivius.

Spalio 9 dieną gimnazijoje apsilankė VšĮ „Vyta“ edukatorė Eglė Daubaraitė, kuri papasakojo apie šios technikos ypatumus, parodė, kaip naudoti visas priemones, supažindino su jų teikiamomis galimybėmis.

Knygrišyba kaip amatas žinomas nuo senovės, o rankų darbo knygos visuomet buvo laikomos ypatingomis, o šiais informacinių technologijų ir nuasmenintų spaudinių laikais jos vertinamos dar labiau. Knygų rišimo būdai per šimtmečius pakito labai nedaug.

Knygrišyba – fizinės knygos  formos kūrimo amatas. Pirmiausia, atskiri popieriaus  lapai yra sujungiami skyriais arba paprasčiausiai sudedami paeiliui į krūvą. Tuomet krūva naudojantis siuvimo siūlais arba klijais yra surišama išilgai vieno krašto. Apsaugoti popieriui surišta krūva uždengiama arba lankstesniu popieriniu viršeliu arba standesnėmis medžiagomis. Galiausiai, prie surištų ir uždengtų lapų krūvos yra priklijuojamas patrauklus, dekoruotas viršelis su informacija. Viršelių dailininkai išplečia šį apibūdinimą, viršelius paversdami išskirtinės vertės ir kokybės meno kūriniais.

Musninkų A. Petrulio gimnazijos septintos moksleiviai trumpam tapo knygrišiais. Kiekvienas susikūrė po asmeninę knygelę, kurioje galės parašyti savo ateities planus, mintis, o gal ji taps dienoraščiu. Kiekviena knygelė buvo išskirtinė, nes kiekvienas, tapęs dailininku, susikūrė savo viršelio dizainą.

Dėkojame Musninkų gimnazijos kolektyvui, lietuvių kalbos mokytojai Eglei Dikčienei už bendradarbiavimą.

Dalia Taparauskienė

 

 

Mažųjų skaitytojų išvyka

Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos  aktyvūs skaitytojai, renginių  dalyviai  Pradinės mokyklos 2a klasės mokiniai su mokytoja Nijole Miliauskaite dalyvavo išvykoje į Vilnių. Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vaikams darbuotoja Viktorija Bulyginaitė parodė bibliotekos erdves: skaityklas, vaikų erdves, kūrybines dirbtuves „Pasidaryk pats“, žaisloteką. Visi vaikai šioje bibliotekoje lankėsi pirmą kartą.

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje edukatorė Daiva Krutulienė edukacinio užsiėmimo metu papasakojo daug įdomybių apie teatrą. Jei teatro lėlės laikomos iš viršaus yra marionetės, jei iš apačios ar šono – lazdininės.  Jeigu lėlė valdoma iš vidaus – rankinė. Senė ragana (valdoma dviem būdais) iš pasakos apie Nykštuką Nosį sveikino vaikus ir labai norėjo su jais pabendrauti. Smalsu buvo pamatyti lėles kaukes arba lėles, kurioms valdyti reikia net dviejų aktorių. Edukatorė parodė širmą, kuri naudojama spektakliuose. Iš senoviškos skrynios, išpieštos simboliais, buvo išimtos tvoros, medis, namelis, vieversėlis, mergaitė. Pateikiant kiekvieną eksponatą, edukatorė pateikė klausimus, skatinančius galvoti, pvz. kodėl vieversėlis iš pasakos „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“ yra didesnis už visus herojus. Tokia skrynia buvo naudojama gastrolėse. Daiva Krutulienė pasekė pasaką „Jaučio trobelė“, po to paskirstė vaidmenis. Po trumpos repeticijos visi, kas norėjo, galėjo paragauti aktoriaus duonos. Antrokams vaidinti patiko, dabar jie žada savo klasėje statyti spektaklį. Dėkojame Daivai, kuri  labai įdomiai, profesionaliai, žaismingai bendravo su vaikais,  lydėjo mus po ekspozicijų sales,  pasakojo pasakas, rodė, kaip dar vis veikia įdomiausi muziejaus eksponatai.

Išvyka organizuota, vykdant projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

 

 Lolita Pliukštienė

Svečiuose – etnomuzikologė Zita Kelmickaitė

Bibliotekai vykdant projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“, Širvintose lankėsi energingoji etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

Z.Kelmickaitė sukasi kaip voverė rate – veda laidas LRT, filmuoja ir montuoja reportažus, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Visur suspėjanti, viską sugebanti muzikologė atsivežė su savimi ir tikrą energijos užtaisą. Energija tryško per kraštus. Susirinkusiems etnomuzikologė papasakojo labai įdomių ir nuotaikingų istorijų. Yra nemažai žiūrovų, kuriems sekmadienis bus ne sekmadienis, o ir visa savaitė ne ta, jei negaus energijos dozės iš laidos „Ryto suktinis“ autorės, charizmatiškosios etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės.

„Šiandiena aš ką tik grįžau iš laidotuvių. Anapilin iškeliavo garsi operos solistė Gražina Apanavičiūtė. Mes visi ją gerai pamename. Taigi, aš visą laiką buvau tokio „reketininko“ vaidmenyje, nes reikėjo suorganizuoti ir sustyguoti laidotuves. O kaip mes visi žinome ši  ceremonija skirta pagerbti mirusį žmogų ir palaidoti jo kūną. Laidotuvių tradicijos labai priklauso nuo kultūrinės, religinės aplinkos, mirusio asmens pasiekimų gyvenime. Viskas vyksta pagal tradicijas ir jų reikia laikytis. Aš pateikiau tokį nekasdienį pavyzdį. Bet visi mes šioje žemėje esame laikini. O pačios tradicijos yra istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą. O kas dabar svarbu jaunam žmogui? Man yra tekę susidurti su jaunu žmogumi, kuris niekada nėra buvęs bažnyčioje. Taigi, tas tradicijų puoselėjimas yra labai svarbus, jos pradedamos puoselėti ir saugoti dar šeimoje. Svarbi tradicijų dalis yra papročiai. Labai skirtingai tradicijos saugomos yra įvairiose šalyse. Sakykim, Norvegijoje, jos yra chronologiškai surašomos į knygas, nuo pat gimimo, ir ten sudėtos būna visos, net ir menkiausios smulkmenos. Norvegai labai kaupia nuotraukas, kurios siekia labai senus laikus. Paprastai tos nuotraukos būna sudėtos svetainėje – matomoje vietoje. Todėl aš visada visus labai kviečiu ir raginu kaupti ir saugoti nuotraukas. Nes nuotraukos gali labai daug papasakoti. Jose gali atsispindėti netgi koks svarbus istorinis įvykis. Ir aš visada sakau, kad niekada negali žinoti, kada gali kam nors tų nuotraukų prireikti. Taip pat yra ir su senais daiktais. Juos taip pat reikia saugoti. Tai mūsų senolių palikimas. Mūsų istorijos dalis.  Man labai džiugu, kai lankausi kitose šalyse, tokiose kaip: Amerika, Turkija ir kt. ir ten nuvykus, vietiniai lietuviai moko savo gimtosios kalbos vaikus, sutuoktinius. Laikosi tokios tradicijos, kad namuose būtų kalba lietuvių kalba. O tai iš tiesų labai džiugina. Ir man niekada niekas nenurodinės kaip reikia viską padaryti. Taip yra ne tik gyvenime, bet ir darbe“, – susitikime pasakojo charizmatiškoji muzikologė Zita Kelmickaitė.

Štai taip mums visiems nuotaikingai, emocionaliai visą vakarą įvairias istorijas pasakojo Zita Kelmickaitė. Buvo įdomu, smagu, o susirinkusieji gavo didelę dozę gerų emocijų, juoko.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė

Kūrybinių darbų paroda „Rudens žaismas“

Vaikų literatūros skyriuje eksponuojama Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 6 klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Rudens žaismas“. Vaikus ruošia mokytoja Jolita Jurkevičiūtė.

Kūrybiniuose darbuose skleidžiasi įvairiaspalvės gėlės, pakėlusios savo galvas  žaidžia jau rudeniškame danguje. Piešiniai –  spalvingi, o šiltos spalvos džiugina ne tik darbų autorius, bet ir aplinkinius. Ir visai nesvarbu, kad už lango jau darganotas ruduo. Maloniai kviečiame apsilankyti Vaikų literatūros skyriuje ir pasigėrėti vaikų darbais.