Aktoriaus Gedimino Storpirščio muzikinė programa „3 mūzos“

Gediminas Storpirštis – žinomas teatro ir kino aktorius, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius ir dalyvis. Gimė 1961 metų balandžio 26 d. Vilniuje. 1984 m. baigė Lietuvos konservatorijoje, (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorinio meistriškumo studijas ir nuo to laiko yra Valstybinio jaunimo teatro aktorius. Jis ne tik vaidina spektakliuose, bet ir kuria jiems muziką.

Aktorius daug dirba su jaunimu, nuo 1985 m. yra teatro studijos „Elementorius“ vadovas. Ne veltui šis aktorius, dainų autorius dažnai vadinamas bardų atgimimo tėvu. G.Storpirštis nuolat puoselėja dainuojamosios poezijos kultūrą.

Gediminas Storpirštis pristatė programą „3 mūzos“. Vakaro metu žinomas aktorius kvietė pasiklausyti dainų bei skaitė savo ir kitų žinomų poetų kurtas eiles. Dar vienas įdomus vakaro akcentas – monologai iš teatro gyvenimo, kurie ne vieną privertė nusišypsoti ir supažindino su netikėtomis istorijomis.

„Esu ištikimas trims mūzoms: TEATRUI, POEZIJAI ir MUZIKAI. Teatro monologai dažnai skamba mano spektaklių metu, bet aš manau, kad jie labai tinka ir tokiems susibūrimams, kai tiesiog yra noras drauge, gražiai skambat jausmingiems tekstams, pabūti kartu. Taigi pradėkime šį vakarą nuo to, kas yra labiausiai įprasta, pažįstama – nuo muzikos. Aš padainuosiu jums Donaldo Kajoko kūrybos dainą „Be žodžių“, kurią dainuoju kiekviename susitikime. Ir iš tiesų – šios dainos žodžiai yra jau laiko patikrinti. Bėgant metams kas kartą aš regiu tą dainą vis kitaip. Todėl tikiu, kad ji prakalbės ir jums. O Jono Strielkūno kūrybos dainos „Tikiu“ pavadinimas kalba pats už save. Tikėjimas kiekvieno žmogaus gyvenime yra labai reikalingas. Ir aš pats neįsivaizduoju savo kūrybos be tikėjimo. Ir visiems jums linkiu tikėti savo darbų prasmingumu, šeimos tvirtumu. Ir iš viso, be tikėjimo aš neįsivaizduoju jokio žmogaus gyvenimo“, – štai tokiais žodžiais ir dainomis aktorius Gediminas Storpirštis pradėjo savo vakaro kelionę.

Kadangi dainuojamosios poezijos žanro pavadinimas kalba pats už save, jungdamas dainą ir poeziją, atlikėjas ir poetas yra surišti į vieną nedalomą meninį kūrinį. Labai daug jausmo buvo sudėta į Justino Marcinkevičiaus tekstu atliktą dainą „Langai.“ Jis taip pat atliko Rimvydo Stankevičiaus, Sigito Gedos, Juozo Erlicko, Donaldo Kajoko ir kt. kūrybos dainas. Gediminas Storpirštis tik dar labiau priartina poeziją prie klausytojo, savaip „atrakindamas“ kiekvieną eilėraštį. Itin įdomu buvo klausytis teatro monologų „Akiniai“ ir „Gidas“. Monologe „Akiniai“ buvo pasakojama senmergės, kuri labai troško ištekėti, istorija. O monologe „Gidas“ aktorius Gediminas Storpirštis duoklę atidavė mylimam Vilniui. Na, o pabaigai aktorius atliko dainą „Arkangelai“, kuriai skambant priedainį drauge dainavo ir susirinkusieji.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

 

Skaitmeninio raštingumo mokymai „Bendravimas Tau. Atsakingas  turinio publikavimas internete ir saugus naršymas” Bagaslaviškio bibliotekoje

Spalio 15-16 d. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Bagaslaviškio filiale vyko projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga“ 6 valandų trukmės skaitmeninio raštingumo mokymai pažengusiems. Mokymų tema -„Bendravimas Tau. Atsakingas  turinio publikavimas internete ir saugus naršymas”. Susirinkusieji sužinojo kaip saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti e. paštu, susipažino su galimybe e. dokumentus laikyti virtualiose duomenų saugyklose bei bendrinimu, išmoko naudotis e. kalendoriais ir kt. Mokymus vedė lektorė Dalia Taparauskienė. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis. #PrisijungusiLietuva

  „Rudens pašto laiškai“ Kiauklių filiale

Gražią, spalvingą ir saulėtą spalio 11 d. popietę, Kiauklių filiale viešėjo kraštietė, tarmiškosios poezijos kūrėja, floristė Monika Kalesnikaitė-Blauzdienė. „Nebijokite būti žmonėmis, žvelgti gyvenimui į akis“, sako Monika, sulaukusi 78 metų. Knygos bičiuliams, savo pažįstamiems ir draugams kūrėja pristatė dvi eilėraščių rinktines, keliasdešimt floristikos paveikslų.

Monika kilusi iš Bajorų kaimo Ukmergės rajone. Čia prabėgo vaikystė ir jaunystė. Teko mokytis tuometinėje Kiauklių septynmetėje mokykloje. Nuo tada ir išliko daug gražių ir širdžiai mielų jaunytės prisiminimų, siejančių su Kiaukliais. Sulaukus vyresnio amžiaus, šie prisiminimai vis labiau mielesni ir brangesni, tarsi balzamas širdžiai. O susitikimai su jaunystės draugais – ar gali būti kas malonesnio.

Pirmoji, tarmiškos poezijos rinktinė „Pa saulas žiedu“ buvo išleista 2016 metais. „Gyvenimo vaizdieliai“ jau antroji autorės minčių, piešinių, koliažų ir supančio pasaulio supratimo kūrybos knygelė, išleista šiais metais.

Monika dar ir floristė, kuria nuostabiai gražius paveikslus iš gamtinės medžiagos.

Jos kūriniai, ir literatūriniai, ir floristiniai, dvelkia šiluma ir meile gimtajam kraštui, jo žmonėms. Kūriniai kupini atvirumo, gamtos, buities ir tarmės spalvų, daugybė pažinimo iliustracijų, įsimenamų čia ir dabar, deja, iškeliaujančių laikmečių takais…

Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės kūriniai lapkričio – gruodžio mėn. bus eksponuojami Širvintų r. sav. Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos Kiauklių filiale.

                                                              Vidmantė Meškienė, Kiauklių filialo vyr. bibliotekininkė

 

 

 

Musninkų A. Petrulio gimnazijoje apsilankė dailininkas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Spalio 14 d. Musninkų A. Petrulio gimnazijoje svečiavosi Kęstutis Kasparavičius–Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas.

Iliustravo apie 60 kitų autorių knygų, pats parašė ir iliustravo 17 knygų vaikams. Iliustracijų pagrindinė technika– pieštukas ir akvarelė. Jose perteikiama literatūros personažų charakterių įvairovė, dažnai sužmoginami gyvūnai, būdingi subtilūs pastelinių spalvų deriniai, pustoniai, detalizuoto realistinio piešinio ir fantastinių elementų derinimas. Pelnė įvairių apdovanojimų. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose, iš jų daugiau, kaip 30 tarptautinių parodų, iš jų – 13 Bolonijos vaikų knygų mugių, 9 Bratislavos knygų bienalės ir kitos. Individualios parodos: Duisburge, Frankfurte prie Maino, Vilniuje. Šiuo metu knygų iliustracijų paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kęstutis Kasparavičius – garsus grafikas, knygų iliustratorius, vaikų rašytojas. Jo kuriami spalvingi, smulkiai išpiešti paveikslėliai kaskart seka vis naujas istorijas kiekvienam, kas ryžtasi pažvelgti atidesniu žvilgsniu, ir kviečia mažąjį skaitytoją drąsiai kilti oro balionu į beribes vaizduotės padanges, vienas populiariausių vaikiškų knygelių autorių. Jo parašytas ir iliustruotas knygas Lietuvos vaikai jau keletą kartų yra išrinkę geriausiomis metų vaikiškomis knygomis. Tačiau jas mėgsta ir suaugusieji, apdovanoję šio autoriaus kūrybą pačiomis įvairiausiomis premijomis. Ir ne tik Lietuvoje.

„Gimiau ne Vilniuje – prie Aukštadvario Trakų rajone mano tėvai mokytojai buvo nusiųsti buvusiame Vladislavos dvarelyje įkurti pradinės mokyklos. Apie tą romantišką aplinką yra kita istorija, kuri greičiausiai turėjo labai didelę įtaką renkantis kūrybinį kelią. O Vilniuje atsidūriau vos aštuonerių, baigęs porą pradinių klasių pas savo tėvus. Tais laikais buvo labai populiarus italų dainininkas vunderkindas Robertino Loreti. Mamos tiesiog alpdavo iš susižavėjimo, besiklausydamos jo vinilo plokštelių. O mano mama nusprendė, kad ir aš galėčiau tapti žvaigžde, taigi, išsiuntė mane į Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokyklą, kur mokiausi choro dirigavimo. Po gyvenimo dvarelyje M.K.Čiurlionio mokykla padarė didžiulį įspūdį – chruščiovinis pastatas su kolonomis atrodė milžiniškas ir labai patosiškas. Iš pradžių net pasiklysdavau jame… Ir Vilnius atrodė labai didelis“,- pasakojo dailininkas ir rašytojas.

Apie tai, kaip pradėjo rašyti, pasak Kęstučio Kasparavičiaus „tai irgi buvo savotiškas iššūkis. Taivano leidykla, su kuria bendradarbiavau, norėjo išleisti knygelę 2002 m. žemės drebėjimo aukoms paremti, daugelio pasaulio dailininkų paprašė nupiešti atvarte iliustraciją ir parašyti kokį nors tekstą. Aš nupiešiau istoriją apie žmogų narvelyje, kur jį uždarė neaiškios veislės paukščiai ir stebėjosi, kodėl jis nečiulba. Paskui jie suprato, kad žmonės gražiai čiulba tik laisvėje. Leidėjams ta istorija pasirodė įdomi, klausė, gal turiu daugiau. Pamelavau, kad rašau, ir įkliuvau… Teko skubiai atsiųsti bent 36 trumpas istorijas naujai knygelei. Bet po ilgo iliustravimo periodo visada likdavo nerealizuotų idėjų, jos kaupėsi kažkur pasąmonės „archyvuose” , ir net pats nustebau, kai viskas išsiveržė – tik spėk rašyti… Ne visos tos istorijos labai geros, kai kurios ir kvailokos, bet taip gimė Kvailos istorijos” kinų kalba, o leidėjai paprašė daugiau. Ir taip jau gimsta 18-oji knyga vaikams“.

Kęstutis Kasparavičius parodė, kaip gimsta jo knygos puslapiai, kaip atsiranda vienas ar kitas personažas, kaip jis perkeliamas į knygos maketą.

Susitikimas su Musninkų A. Petrulio gimnazijos 2-6 klasių moksleiviais užtruko, nes klausimas vijo klausimą. Visi norėjo kuo daugiau sužinoti apie rašytojo ir dailininko kūrybą, apie tai, kaip jis kuria, kada pradėjo rašyti ir apie tai, koks jo mėgstamiausias personažas, kokių gyvūnų rašytojas bijo ir kiek knygų jis žada parašyti.

Vėliau rašytojas ir dailininkas pasirašė knygelėse, kurias į susitikimą atsinešė moksleiviai ir mokytojai. Užrašė linkėjimus ir Musninkų bibliotekai, knygelėse, kurias Musninkų filialo bibliotekininkė janė Rolienė eksponavo parodėlėje susitikimo metu.

 

Dėkojame Musninkų A. Petrulio gimnazijos kolektyvui, mokytojoms Eglei Dikčienei, Astai Jurkevičienei, Sigutei Bzožinskienei, Danguolei Blusevičienei, bibliotekininkei Daliai Damalakienei už bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą.

                                                                                                                      Dalia Taparauskienė

 

 

 

Bartkuškio mokykloje-daugiafunkciame centre svečiavosi dailininkas, rašytojas Kęstutis Kasparavičius


Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Regioninės edukacinės dirbtuvės „Menų dūzgės“ vaikams kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Spalio 14 d. Bartkuškio mokykloje-daugiafunciame centre svečiavosi Kęstutis Kasparavičius – Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas. 1972 m. M. K. Čiurlionio meno mokykloje baigė choro dirigavimo specialybę, 1981 m. baigė dizainą Lietuvos dailės institute. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Iliustravo apie 60 kitų autorių knygų, pats parašė ir iliustravo 17 knygų vaikams. Iliustracijų pagrindinė technika – pieštukas ir akvarelė. Jose perteikiama literatūros personažų charakterių įvairovė, dažnai sužmoginami gyvūnai, būdingi subtilūs pastelinių spalvų deriniai, pustoniai, detalizuoto realistinio piešinio ir fantastinių elementų derinimas. Pelnė įvairių apdovanojimų. Nuo 1982 m. dalyvauja parodose, iš jų daugiau, kaip 30 tarptautinių parodų, iš jų – 13 Bolonijos vaikų knygų mugių, 9 Bratislavos knygų bienalės ir kitos. Individualios parodos: Duisburge, Frankfurte prie Maino, Vilniuje. Šiuo metu knygų iliustracijų paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kęstutis Kasparavičius – vienas populiariausių vaikiškų knygelių autorių. Jo parašytas ir iliustruotas knygas Lietuvos vaikai jau keletą kartų yra išrinkę geriausiomis metų vaikiškomis knygomis. Tačiau jas mėgsta ir suaugusieji, apdovanoję šio autoriaus kūrybą pačiomis įvairiausiomis premijomis. Ir ne tik Lietuvoje.

Moksleiviai sužinojo daugybę įdomių dalykų apie šio nuostabaus žmogaus vaikystę, mokymąsi, pašaukimą. Apie tai, kaip gimsta jo knygos ir spalvingos šių knygų iliustracijos. Kęstutis kuria jau 18-ąją knygą, o iš viso yra iliustravęs daugiau nei 60 įvairiausių knygų. Įdomu tai, kad pirmoji šio rašytojo knyga buvo išleista kinų kalba. 2002 metais Taivano leidykla „Grimm Press“ sumanė parengti knygelę kaip labdaros projektą vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, paremti. Sukvietė dailininkus iš viso pasaulio ir kiekvieno paprašė ne tik nupiešti, bet ir parašyti trumpą istoriją. Kęstučio Kasparavičiaus istorija tapo šios knygos dalimi. Kitos šio autoriaus knygos jau yra išverstos į daugiau kaip 20 įvairiausių pasaulio kalbų. Knygų autorius ir dailininkas pademonstravo graikų ir korėjiečių kalba išleistas savo knygas, parodė pagrindinius savo darbo įrankius – teptukus, kurie pagaminti iš voverės ir sabalo kailio, papasakojo, kaip gimsta iliustracijos, parodė įvairių eskizų.

Jo vaikystė prabėgo sename dvare Trakų rajone. Dailininkas ir rašytojas papasakojo, kad mokėsi mažoje mokyklėje, kur dirbo mokytojais jo mama ir tėtis. Vėliau studijavo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kur baigė dirigavimo meną, tačiau niekada nedirbo pagal šią specialybę, o tapo vaikiškų knygelių kūrėju.

Kęstutis Kasparavičius parodė, kaip gimsta jo knygos puslapiai, kaip atsiranda vienas ar kitas personažas, kaip jis perkeliamas į knygos maketą.

Visi atidžiai klausėsi  Kęstučio Kasparavičiaus pasakojimo, uždavė klausimų apie jo kūrybą.

Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Danguolė Kalesnykienė parodė svečiui mokyklos patalpas, kuriomis jis buvo sužavėtas. Bibliotekoje pasirašė ant knygų, parašė linkėjimus skaitytojams, kurie skaitys šias knygeles.

Dėkojame Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei Danguolei Kalesnykienei, lietuvių kalbos mokytojai Eglei Guobytei už bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą.

                                                                                                                      Dalia Taparauskienė

 

 

 

Lėlių teatras iš arti: improvizacijos su aktore Elvyra Piškinaite

Elvyra Piškinaitė –  Lietuvos teatro ir kino aktorė.  Vilniaus teatre „Lėlė“ dirba nuo 1979 m. E. Piškinaitė sukūrė vaidmenų  kine, televizijos serialuose ir spektakliuose. Mes puikiai ją atpažįstame iš legendinio filmo „Riešutų duona“, taip pat iš serialo „Giminės“, o kur dar visi įkūnyti vaidmenys spektakliuose? Elvyra Piškinaitė taip pat įgarsino daugybę animacinių filmų Lietuvos televizijoje, Lietuvos kino studijoje dubliavo filmus.

Šiandien mūsų kraštietė, aktorė Elvyra Piškinaitė jau antrą kartą apsilankė Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje. Su ja susitikti atvyko Širvintų pradinės mokyklos 4A klasės (mokytoja Daiva Sakalauskienė) ir 4B klasės (mokytoja Rūta Tamašauskienė)  mokiniai. Aktorė papasakojo mokiniams apie save, teatrą ir lėles. Kadangi lėlių teatrai yra skirtingi, tai ir lėlės yra skirtingos. Lėlių rūšys: stalo, pirštininės, gabitinės ir marionetės lėlės. Taip pat ji sekė pasakas be galo, o vieną pasaką „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ kartu su mokiniais suvaidino. Mokiniai buvo suskirstyti į vaidmenis: karalius, žirgas, našlaitėlė, karvė, pamotė ir dvi pamotės dukros – vienaakė ir triakė, o pati aktorė vaidino našlaitėlės motutę ir režisavo teatro sceną. Vaikams vaidinti sekėsi stulbinamai puikiai. Visi buvo labai įsijautę į gautus vaidmenis.

Žinoma aktorė papasakojo ir vieną smagų nutikimą, kuris įvyko vaidinant teatre. Ir iš tiesų, kaip kartais tenka suktis iš susiklosčiusios padėties. Buvo labai įdomus, smagus ir teatrališkas rytas. Pasibaigus užsiėmimui, mokytojos Rūta Tamašauskienė ir Daiva Sakalauskienė įteikė aktorei atminimo dovanas su gražiais palinkėjimais – nupieštą katiną ir knygelę apie Širvintų pradinės mokyklos dešimtmetį.

Susitikimas su aktore vyko vykdant Vaikų literatūros skyriaus projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti“, kurį  finansuoja Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Trumpickaitė

 

Kalbos lavinimo užsiėmimas

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko Kalbos lavinimo užsiėmimas,kurį vedė aktorė, režisierė, dėstytoja, poezijos skaitovė Aldona Vilutytė. Teorinėje dalyje pateikė daug patarimų, susijusių su kalbėjimu. „Jeigu įdomiai gyvensite, įdomiai kalbėsite. Niekas nesiklauso tavęs, jeigu nemoki perteikti minčių arba turinys nėra įdomus“,- sakė aktorė. Kalbant, kiekvienai grupei žmonių parenkami kiti žodžiai. Svarbiausia nesusireikšminti, neužmiršti adresato. Jei išmokstam lėčiau kvėpuoti, balsas atsipalaiduoja, vidury sakinio nereikia sustoti, pamesti minties.

Buvo pateikta pratimų pavyzdžių balso atpalaidavimui, streso valdymui : kvėpavimas, dainavimas, klausymas muzikos, skaitymas garsu. Renginio dalyviai, aukštesniųjų klasių mokiniai, atliko žiovulio, mikimo, atsidusėjimo, dejavimo pratimus balsui. Pvz., žiovulys tobulas pratimas balsui, pažadina kalbėjimo aparatą, atpalaiduoja žandikaulį, sugrąžina žemą tembrą.  Pratimų dėka balsas tampa stipresnis, spalvingesnis, lengviau pasiekia adresatą. Stresas, nemaloni situacija, nemalonus žmogus, didesnis žmonių kiekis , nežinojimas turinio, visa tai užspaudžia balsą.  Tai vadinama „baltas lapas“, pamiršta informacija.  Jei nepraktikuojama, nebandoma kalbėti  apie įdomius, problematiškus įvairius dalykus, tada bus  sunku kalbėti, kai bus svarbi situacija.

 Antrojoje užsiėmimo dalyje buvo atliekami artikuliacijos ir dikcijos, kūrybiškumo lavinimo, kūrybinio bendravimo pratimai. „Kūrybiškumas svarbu kasdienybėje. Viską daro vaizduotė. Mes vaidinam labai daug vaidmenų, daug statuso žaidimų, ištraukti iš savęs kas man padėtų, visada labai svarbu“ , – kalbėjo Aldona Vilutytė.

Renginio pabaigoje aktorė atsakė į pateiktus klausimus.

 Užsiėmimas organizuotas, vykdant teatrinių užsiėmimų projektą „Ieškoti, pažinti, pamėgti”, kurį finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Širvintų rajono savivaldybė.

Lolita Pliukštienė

Širvintų meno mokyklos mokinių darbų iš molio paroda

 Vaikų literatūros skyriuje –  nuostabūs ir kūrybiški Širvintų meno mokyklos 6 klasės mokinių keramikos darbai. Kaip sakė pati mokinių mokytoja Jelena Labanauskienė, – „Mokiniai darbus darė 8 pamokas, iš pradžių lipdė, po to darbus džiovino ir galiausiai išdegė krosnyje. Mokinių darbuose atsispindi meilė Tėvynei, savam kraštui. Lipdė gimtąjį miestą, miesto simbolį Briedį, skulptūrą „Širvinta“ ir kt.. Vėliau lipdinius galima padengti akriliniais dažais. Darbai reikalavo didelio susikaupimo. Mokiniai įsijaučia ir atsiranda neįtikėtinos kūrinių formos“.

Maloniai kviečiame apsilankyti Vaikų literatūros skyriuje ir pasigėrėti gražiais, netradiciniais ir labai kūrybiškais mokinių darbais.