„TYLOS SODAI“ – poezijos ir muzikos improvizacijų spektaklis, sukurtas pagal aktorės ir scenarijaus autorės Birutės Mar mylimų lietuvių poetų – Donaldo Kajoko, Jono Strielkūno, Reginos Katinaitės – Lumpeckienės, Marcelijaus Martinaičio, Justino Marcinkevičiaus, Pauliaus Širvio ir pačios Birutės Mar eiles. Spektaklyje skamba netikėtų dermių kompozitoriaus Antano Kučinsko sukurtas garso takelis, birbynininko Egidijaus Ališausko muzikinės improvizacijos.

Svečiai susirinkusius apgaubė išskirtiniu poezijos ir muzikos švelnumu, trapumu ir suteikė galimybę leistis į nepaprastą kelionę… Žymių Lietuvos poetų eilėraščiai leido mintimis nukeliauti kitur, pabūti  su savo mintimis, pasimėgauti buvimu čia ir dabar… pasimėgauti buvimu tik toje akimirkoje, kai laikas ir viskas aplinkui sustoja… „mes taip skubame, pabūkime šį vakarą kartu, tegu tai būna tarsi bendra mūsų visų meditacija su eilėraščiais ir muzika“, – sakė aktorė Birutė Mar.

Susirinkusieji su malonumu leidosi į šią kelionę, kurioje buvo girdimas kiekvienas atodūsis, lėtas tylus kvėpavimas, širdies dūžis.

 „Mūsų programa „TYLOS SODAI“ yra sukurta pagal mano mylimų poetų eiles. Visada norėjau skaityti savo ir kitų kurtas eiles skambant gražiai muzikai. Egidijus Ališauskas yra vienas iš geriausių Lietuvos birbynininkų ir jo gražus instrumentas – birbynė, tokia lietuviška fleita labai dera su poezija. Kodėl „TYLOS SODAI“? Man visada regėjosi iš kur ateina ta poezija? Visada turi labai labai nutilti ir pabūti su SAVIMI, kad parašytum vieną ar kitą eilėraščio eilutę. Ir tikriausiai visa poezija, pasak Donaldo Kajoko, ateina iš TYLOS. Visi eilėraščiai yra kažkur erdvėje ir kai poetas nutyla, susikoncentruoja gali išgirsti tas eilutes ir belieka tik jas užrašyti. Ir dar kodėl TYLOS SODAI, nes… man poezija visados prasidėdavo iš tylos – iš ten ateina kitokie žodžiai. Žodžiai, kuriais tyliai ištariame tai, kas svarbiausia. Taip gimsta eilėraščiai – popieriuje ir scenoje…“ susirinkusiems sakė aktorė Birutė Mar.

Vakaras buvo nepaprastai ramus, nors už lango ir šaltas ruduo. Eilėraščiai apie angelus, meilę, viltį, šv. Kalėdų laukimą leido mums visiems pabūti tikrų tikriausiame, užburiančiame Tylos Sode.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Etnokultūrinio paveldo sklaida Širvintų rajono bibliotekose“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Šio projekto metu lapkričio 20 d. buvo organizuota išvyka į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Į išvyką vyko Širvintų Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, su kuriais užsimezgė gražus bendradarbiavimas.

Senjorai susipažino su Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos teikiamomis paslaugomis, aplankė parodas, vykstančias bibliotekoje. Viena iš jų dailininko, rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijų paroda „Dirigentas su teptuku”.

Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia 100 metų bibliotekos įkūrimo jubiliejų. Šia proga eksponuojama knygų iš saugyklų paroda. Čia galima išvysti seniausią, mažiausią, didžiausią ir įvairių kitų formatų knygų.

Po apsilankymo bibliotekoje senjorai nuvyko į Valdovų rūmus, kur apžiūrėjo parodą, skirtą Lietuvos didikams Radvilams. 

Susitikimas su kunigu Algirdu Toljatu paliko neišdildomą įspūdį. „Žmonių vienybė nėra natūralus dalykas, kuris gaunasi savaime, pirmiausia ji prasideda nuo vidaus, nuo sugebėjimo priimti visą save. Čia yra iššūkis kiekvienam iš mūsų.“,- šie žodžiai įkrito į kiekvieno širdį. 

Dėkoju Širvintų meno  mokyklos kolektyvui ir Daivai Chadusevičienei, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams, Levutei Vitienei už gražų bendradarbiavimą.

 

Dalia Taparauskienė

Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.

Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos Juozas Baltušis „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, o ištraukas iš knygos skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Muzikinį sveikinimą padovanojo Širvintų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Lyriškai smuikais griežė mokytoja metodininkė Asta Cicėnienė ir jos mokinė Adrija Redeckaitė. Nuostabius kūrinius atliko violančelininkų ansamblis, kuriame groja: Greta Cikanavičiūtė, Inesa Radzevičiūtė, Pijus Varaneckas, Aleksandras Bissekerskyj, Petras Šniūrevičius. Vadovas – Valdas Povilaitis, koncertmeisteris Gintaras Pauliukonis.

Juozo Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.

Praėjus 25 metams nuo rašytojo mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad Juozas Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1990-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.

Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970–1975 m. Jame veriasi tuometinių rašytojo šeimos santykių drama, jo nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, rašytojo kasdienybės liudijimai. Šioje knygoje neabejotinai įdomūs J. Baltušio sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių interpretacija.

Svarbus aspektas, atsiskleidžiantis rašytojo Juozo Baltušio dienoraščiuose, yra pati klasiko asmenybė ir gyvenimas. „Rašytojo pajėgumas sulaukus septintojo gyvenime dešimtmečio atrodo neįtikėtinas. Vienų metų pabaigoje jis užrašo per metus prirašęs 300 puslapių. Tačiau – dar pridėkime pradėtą rašyti kūrinį, patį dienoraštį, dar knygų įvadus, straipsnius, recenzijas… O dar dalyvavimas literatūros vakaruose, kalbos, privalomi susirinkimai, sesijos, mielų žmonių lankymas, spektakliai ir filmai… Dar ir intymūs pasimatymai, kelionės tarp Vilniaus ir Kauno. Kaip vienas žmogus gali tiek padaryti? Tiesa, J. Baltušis keldavosi pusę 6 ryte, o guldavosi paryčiais ir nebūtinai blaivus… Jis – tikrai visokių pajėgumų gigantas“, – pasakojo literatūros kritikas  Valentinas Sventickas.

Renginys vyko bibliotekai vykdant projektą „Kelionė link dvasios stiprybės ir gyvenimo pilnatvės“, kurį finansuoja Kultūros taryba, LR kultūros ministerija.

Ugnė Trumpickaitė

 

 

 

Lapkričio 11-17 d. visose Šiaurės ir Baltijos šalyse vyks Šiaurės šalių literatūros skaitymai

Kai metų laikas mūsų kraštuose pats tamsiausias, mes užsidegame žvakę ir atsiverčiame knygą. Tokia yra pagrindinė Šiaurės šalių literatūros savaitės idėja. Šiaurės šalių literatūros savaitę organizuoja asociacijų „Norden“ sąjunga, kuri kartu su mokyklomis, bibliotekomis ir skaitymo entuziastais nuo Grenlandijos Vakaruose iki Baltijos šalių Rytuose, kasmet kuria vieną didžiausių skaitymo įvykių Šiaurės Europos regione.

Jauniausi mūsų bibliotekos lankytojai kalbėjosi apie šiaurės šalis, skaitė ištrauką „Pepė švenčia gimtadienį“ iš švedų rašytojos Astridos Lindgren knygos „Pepė Ilgakojinė“, galėjo nusikelti į vakarėlį Viloje Vilaitėje ir vaišinosi saldumynais.

Lapkričio 11-15 dienomis Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems – 18 val. kursas. Šios savaitės mokymų tema – „Skaitmeninės technologijos tau: Ateik, sužinok, išmok“. Mokymų programą sudarė keturios pagrindinės dalys: skaitmeninių įrenginių naudojimas kasdieninėje veikloje, pažintis su jais ir jų valdymas; pagrindiniai darbo su skaitmeniniais įrenginiais įgūdžiai; darbas su MS Office taikomosiomis programomis: Word, Excel, PowerPoint; internetas, informacijos paieška ir apdorojimas; e. paslaugų naudojimas. Mokymus vedė skaitmeninė konsultantė Almutė Kanapienienė. Dėkojame Užimtumo tarnybai už bendradarbiavimą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis.