Svečiuose rašytoja Kristina Gudonytė

Širvintų viešosios bibliotekos vaikų lit. skyrius kasmet dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Knygų paaugliams kategorijoje šiemet laureate tapo rašytoja  Kristina Gudonytė už knygą „Ida iš šešėlių sodo“. Su šia autore balandžio 10d. susitiko „Atžalyno“ progimnazijos mokiniai. Renginį vedė mokytojas Romas Zibalas. Jis prisiminė, kaip kažkada žiūrėjo spektaklį „Vėjo botagėlis“, kuriame vaidino gerbiama autorė.

Kristina Gudonytė – aktorė, dailininkė (surengta 15 autorinių tapybos parodų), populiarių televizijos filmų („Dvynukės“ ir kt.) , daugelio spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos serialų „Neskubėk gyventi“ , „Moterys meluoja geriau“  ,“Nemylimi“ scenarijų bendraautorė, rašytoja. Ji  pasakojo , kad vaidinti , vesti televizijos laidas pradėjo nuo pirmos klasės , du metus Vilniaus universitete  studijavo vokiečių k. ir literatūrą, mokėsi konservatorijoje, Maskvoje  studijavo  kino režisūrą.

Pirmoji knyga  buvo „Gėlių dvaras“, antroji  – „Blogos mergaitės dienoraštis“  taip pat pelnė Metų knygos titulą.  „Ida iš šešėlių sodo“  – knyga apie paauglių problemas, apie meilę ir amžinybę. Jos idėją  autorė nešiojo savyje  septynis mėnesius,  parašė per tris.

Atsakinėdama į mokinių klausimus ,K.Gudonytė sakė, kad moka lotynų, rusų, vokiečių, susikalba ispanų ir anglų kalbomis. Mokykloje mėgstamiausias dalykas buvo fizika, o norint kurti svarbiausias dalykas -nuoširdumas. Autorė neiliustruoja savo knygų, nes kol parašo, pakankamai pavargsta, todėl  ranka nekyla  dar ir iliustruoti. Prisipažino šiuo metu rašanti nuotykių knygą paaugliams.

Vaikų lit. skyriaus vedėja L.Pliukštienė paskelbė Metų skaitytojus 5-8 klasių grupėje. Padėkos raštais buvo apdovanotos Deimantė Indrašiūtė, Daina Balsevičiūtė,  Andželika Muleronkaitė, Erika Blusevičiūtė, Meda Gujytė, Julija Pūraitė, Indrė Šarkaitė.

 Susitikimui skirtas laikas greitai išseko. Buvo daug norinčių gauti autografą. Apniukusią dieną praskaidrino šiltas ir nuoširdus , betarpiškas bendravimas su įdomiu žmogumi, įvairiapuse asmenybe.

Vaikų lit. skyriaus vedėja L.Pliukštienė

Popietė – Kalbu aš motinos šnekta

Lietuvių kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – itin svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tačiau tarmių gyvoji tradicija šalyje gana sparčiai nyksta. Siekdamas palaikyti tarmių gyvybingumą, vartojimo tradicijas, sustiprinti bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 metus paskelbė Tarmių metais. Minėdamos šiuos metus Bartkuškio ir Družų bibliotekų vyr. bibliotekininkės Elvyra Ramaneckienė ir Dalia Taparauskienė organizavo bendrą renginį „Kalbu aš motinos šnekta“.

Saulėtą kovo 21 dieną Bartkuškio kaimo biblioteka sulaukė svečių – tai jaunieji skaitytojai iš Družų kaimo bibliotekos. Bartkuškio vyr. bibliotekininkė pasveikino visus atvykusius į renginį, skirtą gimtosios kalbos dukterims – lietuvių kalbos tarmėms. Dėkojo renginio dalyviams, visiems, kurie neabejingi gimtajai tarmei, bendrinei šnekamajai kalbai.

Jaunieji Družų bibliotekos skaitytojai prisistatė šeimininkams ir įteikė dovanėlę Bartkuškio bibliotekai su linkėjimais sulaukti daug naujų knygų ir skaitytojų. Visiems renginio dalyviams prisegė emblemas su logotipu, skirtu Tarmių metams.

Bartkuškio bibliotekos jaunieji skaitytojai Džastina Pileiko, Ignė Turlinskaitė, Giedrius Čatrauskas, Urtė Turlinskaitė, Deividas Striška pasveikino savo atvykusius svečius padainuodami Lietuvių liaudies dainą „ Per Širvintėlio miestelį“. Ignė Turlinskaitė ir Džastina Pileiko porino anekdotus apie suvalkiečius, žemaičius. Giedrius Čatrauskas ir Urtė Turlinskaitė minė mįsles, skaitė patarles, tik kapsų pratarmėje šia reikšme vartojamus žodžius. Aukštaičių tarmės Širvintų patarme pasaką perskaitė Dalia Taparauskienė. Dalyviams reikėjo atspėti šiandieną jau nevartojamus tarmiškus žodžius. Tai gana sunkiai sekėsi, tad įtvirtinimui Arminas Radžiūnas pasiūlė sukurti po sakinį su tarmiškais žodžiais. Družų bibliotekos skaitytoja Eglė Matulytė surengė tarmiškų žodžių spėlionę. Renginio dalyviai turėjo atspėti, ką vienas ar kitas žodis reiškia šiandien.

Renginyje aktyviai dalyvavo tiek vaikai tiek bibliotekininkės. Visiems patiko dzūkiškos pasakos, kurias skaitė Dalia Taparauskienė.

Renginio pabaigoje dalyviai gardžiavosi tikra namine aukštaitiška dešra, kurios paskanauti atvežė Družų bibliotekininkė. Pasak Dalios Taparauskienės, „ lietuvis, eidamas į svečius, visada nešasi lauktuvių.“

Renginio metu jaunimas apžiūrėjo Bartkuškio vyr. bibliotekininkės parengtą parodą Tarmių metams „Kalba yra tautos sielos veidrodis – o tarmės atskleidžia visą jos grožį“.

Ne tik lituanistams ar bibliotekininkams turėtų rūpėti tarmės. Tai visų mūsų bendras rūpestis. Dar kartą prisiminkime žymaus kalbininko Juozo Balčikonio žodžius: „Neužmirškite savo namų kalbos!“, „Neužmirškite savo tėvų kalbos!“

Elvyra Ramaneckienė,
Dalia Taparauskienė
Širvintų Viešosios bibliotekos
Bartkuškio ir Družų filialų vyr. bibliotekininkės
2013.03.25

Pažintis su Une Kaunaite

    Kaip savotiška įžanga į atostogas L. Stuokos – Gucevičiaus mokiniams buvo susitikimas, organizuotas Viešosios bibliotekos,   su  leidyklos „Žara“ direktore Ramute Žandariene ir  debiutante Une Kaunaite. Jos knyga  „Sudie, rytojau“ dalyvavo Metų knygos paaugliams rinkimuose. Ši knyga kiek kitokia nei kitos paaugliams skirtos knygos. Ji parašyta jauno žmogaus jaunam žmogui. Kaip ir pagrindinė veikėja Vytautė, Unė  yra baigusi Vilniaus licėjų. Šiuo metu Škotijoje studijuoja psichologiją ir socialinę antropologiją.

    Susitikimas vyko  labai šiltoje ir draugiškoje aplinkoje, L.Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos  salėje. Unė džiaugėsi, kad daugelis dalyvavusių skaitė jos knygą. Gimnazistai  Evelina, Haroldas ir kiti pristatydami knygą klausė autorės apie vienišumą, architektūrą, jos sąsajas su Vilniumi, šiuolaikiškumą.

   Knygos herojė Vytautė anot aplinkinių  – tobula. Ji puikiai mokosi, piešia, šoka, groja, kad ir ko imasi, visada  pasiekia aukščiausių rezultatų. Vytautė apsigimusi lyderė, gera ir supratinga tėvams, draugams, mokytojams. Atrodytų, ko skųstis, juk atviri visi keliai. Bet tai didelė atsakomybė,  kai visi iš tavęs tiek daug tikisi. Kuo esi stipresnis išorėje, tuo silpnesnis viduje.

   Susitikimo metu atsakydama į klausimus, Unė kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę, kuri jai asocijuojasi su siekiu. Pasakojo, kad knyga buvo daug kartų taisoma, bet  šiuo metu, po susitikimų su skaitytojais, galbūt kitaip rašytų pradžią, bet greičiausiai nieko nekeistų. Autorė pasakojo, kad jai  geriausiai galvojasi tada, kai negali rašyti. Rašo chaotiškai, gabaliukais, po to galvoja, kur tą tekstą įterpti. Romano pavadinimas kilo pačioje pradžioje ir negalėjo jo pakeisti.  Nors daug kas teigė, kad turėtų vadintis „Sveikas, rytojau“. Bet pavadinimas įaugo į mane, – sakė Unė.  Knyga skirta  mokytojai   Vilei Vėl  ir mylimam miestui Vilniui.

Po gražių mokytojos  E. Rutkauskienės linkėjimų autorei, moksleiviai  pirko   rašytojos  knygą,  Unė kiekvienam parašė  originalų autografą.

„Man buvo be galo smagu bendrauti su tokiais  gabiais, kūrybingais ir skaitančiais moksleiviais“, – parašė Unė Viešosios bibliotekos vaikų lit. skyriaus Svečių knygoje.

Vaikų lit. skyriaus vedėja Lolita Pliukštienė

Tesudygsta eilės širdyse vaikelių

Kovo 21d. Širvintų viešosios bibliotekos vaikų lit. skyriuje tradiciškai minėjome Pasaulinę poezijos dieną. Popietėje dalyvavo  Širvintų vaikų dienos centro vaikai , jų vadovė Audronė Pilkienė, savanoriai  Christina Huber, Pascal Goddemeier iš Vokietijos.  Šiais metais taip pat minime  žymiojo  lietuvių humoristo, tituluojamo  gyvuoju klasiku Juozo  Erlicko 60-metį. Vaikai skaitė poeto eiles iš jo knygos „Bilietas iš dangaus arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu“.  Kalbėjomės  apie poeziją, su kuo asocijuojasi  žodis poezija, kada rašosi eilėraščiai : kai linksma ar liūdna, ar galima poetu tapti. Vaikai vardijo kokius  lietuvių poetus žino. Pasiūlėme  jiems  teisingai sudėti  J.Erlicko eilėraščius (eilutės buvo sumaišytos) , vaikai ėmėsi eiliuoti. Vieniems atrodė taip, kitiems kitaip, bet galop eilėraščiai buvo surikiuoti taip pat, kaip juos parašė autorius. O kodėl gi nepabandžius patiems?  Popietės dalyviai  Živilė Maciulevičiūtė, Paulina Jurkevičiūtė, Karolis Leiga, Emilija Jakštaitė, Evelina Dindaitė , vadovė Audronė , Christina ir Pascal galbūt pirmą kartą gyvenime bandė eiliuoti.  Visi kūriniai buvo užrašyti ant gražaus pavasariško plakato. Šiuo metu  juos galima paskaityti Vaikų lit. skyriuje. Už gražiausiai perskaitytą eilėraštį  Živilė buvo apdovanota specialiu prizu, visi kiti – atminimo dovanėlėmis.

                                                                                  Vaikų lit. skyriaus vedėja L.Pliukštienė

IN MEMORIAM

          Sulaukęs garbingo amžiaus – 91-rių metų – vasario 2 d. mirė nuolatinis mūsų bibliotekos skaityklos lankytojas, atsiminimų  ir eilėraščių  knygų autorius Petras Malinauskas.

          Jo gyvenimas nebuvo lengvas. Jis gimė 1922 metų sausio 13 dieną  Sukinių k., Veprių vls. Tremtinys, politkalinys. Buvo kilęs iš rusų sentikių šeimos, bet nuo jaunų dienų eilėraščius rašė lietuviškai. 1932-1936 metais lankė Knyzlaukio pradinę mokyklą, vėliau dirbo tėvų ūkyje. 1940 m. įstojo į Veprių žemės ūkio mokyklą, 1946 m. baigė Belvederio pienininkystės mokyklą ir sekančiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, bet 1948 m. buvo suimtas ir ištremtas į Įgarką. Tremtyje 1951 metais nuteistas 10 metų lagerio.  1955 metais paleistas ir grįžęs į Lietuvą įsidarbino Ukmergės laikraščio redakcijoje. Vėliau kelis kartus keitė darbovietes ir gyvenamąsias vietas, kol 1975 metais apsigyveno Širvintose ir pradėjo dirbti laikrodininku. 1996 metais savo lėšomis išleido atsiminimų knygą ,,Rauda be ašarų”, o 2000 metais išleista Petro Malinausko eilėraščių knygelė ,,Atsiliepk”.

          Petras Malinauskas buvo nuolatinis bibliotekos ne tik skaitytojas, bet dalyvaudavo ir organizuojamuose renginiuose, o kiekvienais metais į Širvintas užklystantis ,,Poezijos pavasaris” neapsieidavo be jo eilių. Jo eilės ne kartą buvo spausdinamos ir rajoninio laikraščio puslapiuose.

          Viešosios bibliotekos kolektyvas reiškia užuojautą Petro Malinausko artimiesiems ir tegul jį palydi šie jo eilėraščio žodžiai:

                                       Tegu per kelią man perbėga vėjas,

                                      Tegu sutaršo jau pražilusius plaukus,-

                                      Įkvėpsiu gimtos žemės kvapo vėlei,

                                      Priklaupęs pabučiuosiu rugio daigelius…